Europos Sąjungos tiesioginių išmokų (TI) struktūra 2015-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš esmės skirsis nuo 2007-2014 m. išmokų. Naujuoju laikotarpiu didžiausio paramos augimo gali tikėtis smulkūs gyvulininkystės ūkiai, jaunieji ūkininkai. Labiausiai paramos didėjimas pristabdytas stambiems augalininkystės ūkiams, auginantiems grūdines kultūras, už kurias papildomai neskiriamos nei nacionalinės, nei susietosios ES tiesioginės išmokos.

Žemdirbiai, pretenduojantys į tiesiogines išmokas, privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, kurių apimtis išliks panaši kaip ir šiuo metu. Numatoma pareiškėjams ir toliau mokėti nacionalines išmokas (PLNP) Vyriausybei tam kasmet skiriant lėšų.

Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos skiriamos tik aktyviems ūkininkams. Visi pareiškėjai, atitikę aktyvaus ūkininko reikalavimus, tikrinami, ar tikrai vykdo minimalią žemės ūkio veiklą. Europos Komisija draudžia minimalią veiklą sieti su gyvulių laikymu, motyvuodama, kad toks reikalavimas pažeistų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus dėl sąžiningos tarptautinės konkurencijos. Po ilgų diskusijų nuspręsta nustatyti reikalavimus visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas. Pievų ir ganyklų savininkai šiuos plotus bent kartą per metus privalo nušienauti arba nuganyti (iki liepos 15 d.) ir visu žolės augimo laikotarpiu išlaikyti juos tokios būklės, kad juose nevešėtų augalus stelbiančios piktžolės.

Žalinimo išmokos

Žalinimas - naujo pobūdžio tiesioginės išmokos, skiriamos už visą deklaruotą (tinkamą paramai tiesioginėms išmokoms) plotą tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų žalinimo reikalavimų.

Ūkiams, kuriuose žolinės kultūros (vienmetės ir daugiametės pievos arba kiti žoliniai augalai) arba pūdymui palikta žemė užima 75 proc. ar daugiau ariamosios arba visos deklaruojamos žemės ploto, o likęs ariamosios žemės plotas sudaro ne daugiau kaip 30 ha, pasėlių įvairinimo ir EFA išskyrimo reikalavimai užskaitomi automatiškai. Vadinasi, žalinimo išmoka bus mokama, jeigu pareiškėjas:

• laikysis visų nustatytų žalinimo reikalavimų arba
• deklaruos žolines kultūras arba pūdymus, kurie užims 75 proc. arba daugiau ariamosios žemės arba viso deklaruojamo ploto, likusiai ariamosios žemės daliai neviršijant 30 ha arba
• deklaruos mažesnį kaip 10 ha ariamosios žemės plotą ir
• išlaikys valdoje esantį daugiamečių ganyklų plotą arba
• ūkininkaus ekologiškai (ekologiniams ūkiams žalinimas užskaitomas automatiškai ir skiriama išmoka).

Daugiamečių pievų išlaikymas

Reikalavimas išlaikyti daugiametes ganyklas, t. y. jų neišarti ar kaip kitaip keisti jų paskirtį, taikomas visiems ūkininkams. Už šio reikalavimo nesilaikymą bus baudžiama, jei:

• visos Lietuvos mastu daugiamečių ganyklų plotas (palyginus su visu deklaruotu žemės ūkio naudmenų plotu) sumažės daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2012 m. deklaruotu daugiamečių ganyklų plotu, prie kurio bus priskaičiuoti ir 2015 m. deklaruoti nauji daugiamečių pievų plotai, ir
• išarto ar kaip kitaip pakeisto daugiametės ganyklos ploto pareiškėjas neatkurs toje pačioje ar kitoje vietoje arba
• visais atvejais išarus arba pakeitus aplinkai jautrios daugiametės pievos paskirtį (šlapynės ir durpynės, esančios NATURA 2000 teritorijoje).

Šio reikalavimo tikslas - ES mastu išsaugoti esamus daugiamečių pievų ir ganyklų (žalienų) plotus. Tyrimais įrodyta, kad daugiamečių žalienų plotai labai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, sulaikydami, t. y. mažindami į aplinką išmetamo CO₂ kiekius.

Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimas

Ūkiams, dirbantiems 15 ha ir daugiau ariamosios žemės, taikomas reikalavimas bent 5 proc. šios žemės ploto arba ploto, atitinkančio 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės plotui, atidėti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimui. Šiais metais (2015) EFA sudarys tik pūdymas ir azotą fiksuojantys augalai. Planuojama, kad kraštovaizdžio elementus (tvenkinius, griovius, medžių grupes ir medžių eiles) bei apsaugines juostas pareiškėjai galės deklaruoti nuo 2018 metų.

Pasėlių įvairinimas

Ūkiuose, kuriuose dirbama 10 ha ir daugiau ariamosios žemės, privalu auginti bent 2 skirtingus pasėlius. Jeigu dirbama 30 ha ir daugiau, reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius. Auginti skirtingus pasėlius ariamojoje žemėje yra metinis pareiškėjo įsipareigojimas. Tai - ne sėjomaina, todėl nebus tikrinama, ar tame pačiame lauke ta pati kultūra nėra auginama du ar daugiau metų iš eilės. Šio reikalavimo tikslas - gerinti dirvos struktūrą, kadangi, pagal Europos Komisijos atliktus tyrimus, monokultūrų (t. y. tik vieno pasėlio) auginimas alina dirvožemį ir neleidžia jam atsistatyti.

Jaunųjų ūkininkų išmoka

Jaunųjų ūkininkų papildomų išmokų už plotą schemos finansavimui Lietuva skyrė 1,75 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos (galima buvo skirti iki 2 proc.). Didžiausias remtinas plotas - 90 ha. Išmoką galės gauti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ūkininkai, kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus: nuo valdos įkūrimo metų priklausys galima išmokų teikimo trukmė. Jaunojo ūkininko išmoka apskaičiuojama kasmet. Išmoka už hektarą negalės būti didesnė kaip 25 proc. vidutinės šalies hektarinės išmokos, gaunamos visą tiesioginių išmokų voką (2019 m.) dalijant iš visos deklaruotos žemės ploto (2015 m.). Didžiausia galima jaunojo ūkininko išmoka - apie 46 Eur/ha, arba 4 140 Eur pareiškėjui. Tačiau išmoka mažėtų, jeigu didėtų jaunųjų ūkininkų deklaruotas plotas.

Savanoriškoji susietoji parama

Tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Parama gali būti mokama už deklaruotus plotus - pasirinktuose augalininkystės ir/arba už gyvulius - pasirinktuose gyvulininkystės sektoriuose. Lietuva susietajai paramai skyrė maksimalią leistiną sumą - 15 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos.

Išmoka už pirmuosius hektarus

Papildoma išmoka skiriama už žemdirbio deklaruotus pirmuosius 30 ha, t. y. ūkininkas, deklaravęs daugiau kaip 30 ha, perskirstymo išmoką galės gauti tik už 30 ha. Šios schemos tikslas - paremti smulkesniuosius ūkininkus, atitinkamai sumažinant paramą stambiesiems, t. y. perskirstant paramą tarp smulkiųjų ir stambiųjų žemdirbių. Lietuva nusprendė šiai išmokai skirti 15 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos.

Parengta pagal ŽŪM inf.