Tai, kad žemė Lietuvoje ir dirbama, ir puoselėjama, nereikia įrodinėti. Vienas iš tokių neginčytinų įrodymų yra didesnis už vidutinį javų derlius - apie 5 mln. tonų. Geri žemdirbystės rodikliai pasiekiami ne tik didele žemdirbių patirtimi, bet ir įdiegtomis moderniomis technologijomis, tinkamu ir laiku atliktu tręšimu bei augalų priežiūra, apgalvotomis investicijomis į žemės dirbimo mašinas ir kitomis priemonėmis.

Daugiau norėtųsi padiskutuoti apie investicijas į žemės ūkio techniką. Liaudies patarlė sako „Genys margas, svietas dar margesnis". Ji labai gerai atspindi žemės ūkio produktų gamintojų (ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų) apsirūpinimo darbo įrankiais įvairovę. Šią patarlę galima pritaikyti ir itin skirtingo amžiaus, našumo ir kitų parametrų žemės ūkio technikai, naudojamai Lietuvoje.

Sėkmingai dirbantys Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gali pasigirti naujausia technika. Šalies rinkoje galima įsigyti visų didžiųjų technikos gamintojų: „Claas", „Fendt", „John Deere", „Massey Ferguson", „New Holland", „Valtra" ir kitų kompanijų, mašinas. Džiugu matyti, ir kaip keičiasi vakarietiškos technikos importuotojų techninė bazė: didėja parduodamos technikos aikštelės, serviso dirbtuvės, siūloma vis daugiau paslaugų (nuo materialių iki informacinių), tiekiamas platus mašinų asortimentas - pradedant tradicinėmis žemės ūkio ir baigiant tiksliosios žemdirbystės mašinomis. Reikia džiaugtis, kad importuojamai technikai konkurenciją sudaro vietos gamintojai - bendrovės „Laumetris", „Umega" ir kitos. Gaila, kad konkurencija apima dar ne visą technikos asortimentą. Šalyje veikia ir kokybiškas mašinas gaminančios įmonės, įsteigtos užsienio investuotojų: „Western Fabrication", „Stronga" ir kitos. Yra ir mašinų dalių (agregatų) gamintojų, pvz., hidraulinius cilindrus gaminanti bendrovė „Meteka" ir kt. Jeigu nebūtų šių įmonių, tikėtina, kad importuojama technika būtų šiek tiek brangesnė.

Juo naujesnė technika, tuo ji brangesnė, tačiau, ją ilgai ir racionaliai naudojant, auginamos produkcijos savikaina neturėtų didėti. Investicijos į geras mašinas siekia šešiaženklius skaičius (vertinant litais), o jei tenka investuoti į kelias mašinas, tai ir septyniaženklės sumos susidaro. Ne kiekvienam žemdirbiui priimtina skolintis iš bankų, nes niekas nedalija gero derliaus, stabilių produkcijos kainų garantijų. Vienas iš tokių nestabilumo pavyzdžių - Rusijos embargo europietiškai produkcijai supurtyta ES ekonomika.

Yra ir kitų sprendimų, kaip padaryti ūkio darbus: techniką galima nuomotis, įsigyti kooperuotai, prašyti kaimyno pagalbos, tačiau tam yra socialiniai ir kiti „stabdžiai". Kai kurie ūkininkai randa ir kitų būdų modernizuoti turimą techniką.

Dėmesio verti ūkininko Egidijaus Gikniaus iš Padotnuvio kaimo (Akademijos seniūnija, Kėdainių r.) sprendimai. Jo ūkis jau seniai nebe mažas, tačiau prie pačių didžiausių taip pat negalėtų būti priskirtas: dirbama iš viso 350 ha savos ir nuomojamos žemės. Tai, kas negaminama Lietuvoje, kaip ir kiti ūkininkai, E. Giknius pirko: kombainą Claas Lexion, kompanijų „Valtra", „Case IH", „Belarus" traktorius. Egidijaus ūkio technikos kieme plūgo nerasite. Jo teigimu, arti ir per brangu, ir nešiuolaikiška. Šis šeimininkas turi argumentuotą savo žemės dirbimo viziją, kuri šiek tiek skiriasi nuo tradicinės.

Vienareikšmiškai galima tvirtinti, kad jis neariamosios žemdirbystės šalininkas, nes jau aštuonerius metus jo ūkio dirvos nematė plūgo. Dirvožemis purenamas kitaip: suraikomas kaip duonos kepalas siaurais 16 mm storio spyruoklinio plieno riektuvais (purentuvais) ne mažesniu kaip 30 cm gyliu. Prieš kelerius metus Egidijus raikymui pritaikė agregatą Kockerling-5,2. Riektuvų smaigaliai baigiasi prilituotais volframo karbidokobalto kietlydinio antgaliais, kuriuos jis pats suprojektavo ir užsakė vienoje Kinijos įmonėje. Padargo tarpvagiai - 40 cm, dirbimo gylis - apie 30 cm, užgriebis - 5,2 m (agregate 13 riektuvų). Tokia mašina agreguojama su 200 AG (147 kW) traktoriumi. Agregatas išdirba apie 600 ha iki sudyla kietlydinio antgaliai, apvirintus (riektuvų) dilimui atsparius purentuvų priekinius paviršius (virš antgalių) reikia atnaujinti kas 100 ha. Nukasus cukrinius runkelius, gilus purenimas - vienintelis būdas dirvai įdirbti prieš žiemą Egidijaus ūkyje.

Samprotavimai apie žemės dirbimą

Yra žinoma, kad kai dirva kieta, augalams yra sunku augti. Remiantis dr. Virginijaus Feizos darbais, dirvožemio kietumas yra viena iš svarbiausių jo fizikinių savybių, apibendrintai nusakanti bendrą dirvožemio fizinę būklę. Nustatyta, kad kritinis kietumas, kuris labai sunkina augalų šaknų augimą, yra 1,5 MPa. Kad dirvos kietumas yra vienas iš veiksnių, ribojančių augalų augimą, tvirtina ir verslo įmonių specialistai.

Taigi, ūkininko nuomone ten, kur turi vystytis augalo šaknys, turi būti puru, tačiau runkelių ir rapsų tarpueiliai gali būti nepurenami. Taip taupoma įdirbimui būtina energija. Be to, taip įdirbtoje dirvoje sunkiau augti tarpueiliuose pasitaikančioms piktžolėms, o pastarosios dar ir mažiau trąšų pasisavina. Tręšiama ir purenama tik ten, kur vystysis augalų šaknų sistema.

Tokia technologija niekuo nesiskiria nuo tradicinės neariamosios žemdirbystės, jeigu nebūtų vertinamas įdirbimo gylis. Šiuo požiūriu ūkininko nuomonė yra gana unikali. Juo giliau purensime, tuo bus daugiau erdvės šaknų sistemai vystytis, o didesnis augalų mitybos tūris duos didesnį derlių. Tai dar ne viskas, kas paskatino ūkininką pasigaminti žemės dirbimo ir sėjos agregatą, kuris gali purenti 30 cm ir net giliau.

Jo idėja, privertusi užsiimti nelengva žemės ūkio technikos konstravimo, gamybos ir bandymų veikla, yra verta dėmesio. Juo giliau pasieksime didelę vandens koncentraciją dirvoje vėlyvą rudenį, tuo labiau tikėtina, kad vanduo užšaldamas kilnos ir purens dirvą. Taigi, tikimasi pasinaudoti nieko nekainuojančiomis gamtos jėgomis. Derlius bus dar didesnis, jei dirvoje bus reikiamas maisto medžiagų kiekis ir aktyvi mikroorganizmų veikla. Todėl žemės dirbimo ir sėjos mašinoje turėtų būti trąšų įterpimo sistema, kuri atliktų dvi funkcijas - į purenamą plyšį įterptų organinių trąšų ir aktyviųjų mikroorganizmų tirpalą. Siekdamas savo idėją įgyvendinti nepriekaištingai, ūkininkas su nagingais pagalbininkais sumeistravo trąšų ir aktyviųjų bakterijų paruošimo rezervuarus, kuriuose šviežia žolė fermentuojama veikiant aktyviosioms bakterijoms. Jame taip pat skaidomas paukščių mėšlas ir filtruojamas tirpalas. Organinių trąšų ir aktyviųjų mikroorganizmų ruošimo „fabrikėlio" didysis rezervuaras pagamintas iš geležinkelio vagono cisternos, talpinančios 74 m³. Kiti „fabrikėlio" rezervuarai yra mažesnės talpos.

Yra ir daugiau javų derlingumą lemiančių veiksnių. Įrodyta, kad juo daugiau važinėjama po dirvą, tuo ji darosi tankesnė ir nederlingesnė. Be to, važinėti reikalingi ne tik degalai, bet ir eikvojamas laikas. Daug vertingos informacijos apie dirvos suspaudimą traktoriais ir kitomis žemės ūkio mašinomis pateikta Jungtinių Amerikos Valstijų Minesotos universiteto mokslininkų darbuose (http:// www.extension.umn.edu/agriculture/ Tillage/soil-compaction/index.html).

Geras derlius yra gerai, puikus derlius - dar geriau, bet galutinė nauda slypi ne absoliučiose pajamose, bet ūkio pelningumo rodikliuose (galima gauti mažesnes pajamas, bet tada turi būti ir išlaidos mažesnės). Todėl Egidijus, norėdamas išvengti klaidų (nors kartais to išvengti nepavyksta), savo idėją aptarinėjo ir su mokslininkais, ir su praktikais.

Techninės improvizacijos

Pernai Lietuvoje buvo pristatyta švediška Väderstad Spirit C Strip Drill sėjamoji, skirta juostinei grūdinių ir aliejinių kultūrų sėjai. Šakių r. dirbanti L. Stonkuvienės agroserviso įmonė įsigijo pirmąją Europoje juostinio dirbimo ir sėjos mašiną kukurūzams. Realizuodamas savo idėjas ir norėdamas neatsilikti nuo pasaulinio progreso mados, praėjusį pavasarį E. Giknius baigė kurti ir pradėjo naudoti juostinį priešsėjinį agregatą su sėjamąja. Juo sėti cukriniai runkeliai, o rudenį - žieminiai rapsai į ražieną. Dorojant derlių paliekama 10-15 cm aukščio ražiena, kad atšiaurią žiemą sumažėtų neigiamas šalčio poveikis pasėliui ir vėjas nenupūstų sniego. Galutinis atsakymas, ar tokia ūkininko sukonstruota mašina pasiteisins, bus gautas šį rudenį, tačiau jau dabar matyti akivaizdi nauda.

Kaip sukonstruota ir veikia Egidijaus pagaminta 12 eilučių sėjamoji? Traktorius, kuris traukia šį kombinuotąjį agregatą, apkrautas ir priekyje, ir gale. Traktoriaus priekyje įtaisytas 1 m³ talpos organinių bei mikro- ir makroelementinių trąšų rezervuaras, kuris pildomas vandeniniu tirpalu su aktyviomis bakterijomis (Azospirilium lipoferum, Azotobacter vinelandii, Bacillus megaterium, Bacillus polimycha, Bacillus circulans, Bacillus subtilis, Pseudomonas fluorescens ir Micrococcus roseus). Bakterijų paskirtis - sintetinti azotą iš oro, perdirbti augalų nepasisavinamą fosforą ir kalį, apdoroti ir dezinfekuoti šaknis, purenti dirvožemį ir kt. Traktoriaus hidraulinės sistemos sukamas hidrovariklis suka siurblį, kuris trąšų ir bakterijų tirpalą (jo sudėtyje yra ir vištų mėšlo) transportuoja į purkštukus. Į 1 ha tenka apie 400 l tirpalo, nors nekenktų ir didesnis kiekis.

Dirvos dirbimo (vagučių purenimo ir vagučių kauburėlių formavimo) ir 12 sėjamųjų aparatų sėjamoji sumontuota ant traktoriaus galinės pakabos. Važiuojant traktoriui vyksta toks procesas: plieniniai 12 mm storio purentuvai prapjauna dirvą iki 30 cm gylio, kurios plyšys tuoj pat per purkštukus apie 5 cm gyliu drėkinamas trąšų ir aktyviųjų bakterijų tirpalu, tiekiamu iš traktoriaus priekyje esančio rezervuaro. Prispaudimo ritinėliai prapjautuose plyšiuose formuoja vagutės dugną ir sėjos guolį. Likusį darbą atlieka sėjamosios Kverneland Accord Monopill S sėjamieji aparatai: nužeria esančius šiaudų likučius, formuoja guoliavietę, beria sėklas ir užžeria jas puriu dirvos sluoksniu.

Visiems sėjamosios mechanizmams tvirtinti sukonstruoti rėmai. Žemės dirbimo mašinų rėmai turi būti standūs, tad juos ūkio dirbtuvės techninis personalas pagamino galbūt tvirtesnės konstrukcijos negu būtina. Šiandien galime teigti, kad tai pasiteisino. Lauko ženklintuvai valdomi hidrauline sistema.

Žinoma, priešsėjinis agregatas valdomas ne tik hidrauline sistema. Pastaroji spaudžia ir vagutės kauburėlio formavimo ritinėlius. Jei tektų dirbti lyjant ar nelaukiant, kol dirva visai išdžius (dirva būtų per lipni), žemę nuo prispaudimo ritinėlių nubrauktų specialūs valytuvai - nužertuvai. Sukonstruoto agregato tarpuvagis yra 45 cm pločio, purentuvo (pagaminto iš lakštinio plieno) storis - tik 12 milimetrų.

Dirvos purentuvai (riektuvai), dirbantys 30 cm ir didesniu gyliu, sumontuoti „elastingai", t. y. turi spyruoklinę apsaugą. Tačiau jos gali ir nepakakti, jei purentuvas giliai užkliūna už didelio akmens. Tokiu atveju numatyta dar ir nukerpamo kaiščio apsauga. Kad purentuvas ilgai tarnautų, ant jo smaigalio prilituotas kietlydininis antgalis (volframo karbido - kobalto), o purentuvo priekinė jo briauna virš kietlydinio antgalio apvirinta dilimui atspariais sluoksniais. Dar 2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto tyrėjų atliktais tyrimais nustatyta, kad tinkamai pasirinkus medžiagas, dilimą galima sumažinti už gana priimtiną kainą (aprašyta 2014 m. gegužės mėn. žurnale „Mano ūkis").

Už sėjamosios purentuvų pritvirtinti trąšų ir aktyviųjų bakterijų tirpalo tiekimo vamzdeliai su purkštukais. Kadangi trąšų ir aktyviųjų bakterijų tirpalas yra agresyvi medžiaga, visi sistemos elementai pagaminti iš plastikinių žarnų ir nerūdijančio plieno vamzdelių. Tenka pripažinti, kad nebuvo paprasta nerūdijančio plieno purkštuvuose išgręžti reikiamo skersmens skylutes. Be to, pageidaujamam skysčio debitui pasiekti dar reikėjo apskaičiuoti jų skersmenį. Ūkininkui padėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkas prof. habil dr. Marijonas Bogdevičius. Skylutės buvo išpjautos lazeriu vienoje Kauno įmonėje.

Priešsėjinio dirvos dirbimo agregato-sėjamosios gamybai mažiausiai problemų kėlė tai, kad atsakingiausiam darbui (sėjimui) pasirinkti Kverneland Accord Monopill S sėjamieji aparatai. Pabaigus ir išbandžius šio kombinuoto žemės dirbimo- sėjos agregato žemės įdirbimo sekciją, pastaroji buvo kruopščiai nudažyta. Tada liko tik abi šias dalis sujungti.

Ar savo gamybos agregato gamyba brangiai atsiėjo? Net ir pats ūkininkas dabar negali pasakyti šios mašinos savikainos, mat jau primiršo, kiek kainavo komplektuojamosios dalys, iš kur atsivežė agregatus ir komplektines dalis, kiek, kas ir kaip pjovė metalą, grūdino jį ir atliko kitus darbus.

Nors E. Giknius ne kartą viešai išsakė, kad neturi žemės ūkio krypties išsilavinimo, tačiau turi labai tvirtą ir argumentuotą nuomonę įvairiais žemdirbystės klausimais. Mokslas ūkininkui ne svetimas dalykas: jis dažnai mina mokslo įstaigų slenksčius, kur ieško atsakymų į begalę klausimų. Be to, E. Giknius 2014 m. vasarą savo ūkyje sudarė labai geras sąlygas atlikti tyrimus ASU magistrantui Egidijui Katinui, įgyvendinusiam Lietuvos mokslo tarybos projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas" pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas" (finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003).

***

Ūkininko žodis

Heste veislės cukriniai runkeliai su ūkyje pagamintu agregatu pasėti 2014 m. balandžio 19-23 d. Dėl sausokos 2014-ųjų vasaros gautas 61 t/ha švarių runkelių, kurių cukringumas siekė 18,3 proc., derlius. „Nežinau analogiškų vidutinių Kėdainių cukraus fabriko zonos runkelių augintojų rezultatų, tačiau manau, kad tokį derlių prastu niekaip nepavadinsi. Šie skaičiai sako daug - pasirinktas dirvos dirbimo būdas sudaro geras sąlygas (išpurena dirvą) augalams augti ir nepaliečia tarpueilių. Be to, nenaudojant ištisinio žemės dirbimo, sutaupoma nemažai energijos išteklių.

Esu įsitikinęs - progresas nesustabdomas, tereikia tik koja kojon kartu su juo suspėti... Prabėgus pirmam darbų sezonui su savos „kūrybos" mašinomis, neabejoju padarytų sprendimų nauda. Neturėdamas žemdirbiško išsilavinimo nuolat domiuosi ir seku technines naujienas. Jos suteikia žinių, kaip gerokai sumažinti išlaidas ir pasiekti gerą derlių. Dėkoju Vilniaus botanikos institutui, Kauno technologijos universitetui (konsultavo organinių trąšų, bakterijų dauginimo tematika). Taip pat prof. Vyteniui Jankauskui (ASU), kuris skaičiavimais, konstrukciniais sprendimais padėjo išvengti klaidžiojimų, sutaupyti daug laiko ir išlaidų", - sako Egidijus Giknius.