Kruopščiai išplauti pesticidų purkštuvų rezervuarą bei vamzdynus yra labai svarbu, nes net ir nedideli augalų apsaugos produktų likučiai gali pakenkti vėliau purškiamiems kultūriniams augalams. Ar švariai pesticidų purkštuvų vidų išplauna modernios plovimo sistemos? Tai bandė išsiaiškinti Vokietijos mokslininkai ir žurnalistai.

Pastaraisiais metais automatinio pesticidų purkštuvų plovimo sistemoms skiriamas ypatingas dėmesys. Apie pirmųjų šešių prikabinamų traktorinių hidraulinių lauko purkštuvų testo rezultatus jau buvo rašyta.

Praėjusių metų vasarą buvo testuojami šių gamintojų pesticidų purkštuvai:

• Agrio Mamut Topline 6027;
• CHD D 3033;
• Dubex Stentor;
• Hardi Commander 4500i;
• Horsch Leeb 6 GS;
• Kuhn Metris 4100.

Testuoti pesticidų purkštuvai nebuvo identiški, tačiau turėjo panašią įrangą. Pagrindinio purkštuvo rezervuaro talpa turėjo būti nuo 4 000 iki 6 000 l, o darbinis plotis - 27 m (9 purškimo sijos sekcijos). Kadangi Nyderlandų kompanija CHD testo atlikimo metu neturėjo didesnio modelio, buvo testuojamas 3 000 l talpos purkštuvas. Juliaus Kiuno (Julius Kühn) instituto (JKI) specialistų nuomone, purkštuvo rezervuaro talpa turi mažai įtakos plovimo kokybei, todėl skirtingos talpos purkštuvus galima lyginti tarpusavyje. Svarbiausi testuotų purkštuvų techniniai duomenys pateikti lentelėje.

Testas buvo sudarytas iš praktinės dalies ir tikslių tam tikrų rodiklių matavimų. Laikydamiesi pastovaus plovimo laiko ir naudodami vienodą švaraus vandens kiekį matavimus atliko JKI darbuotojai, o purkštuvų gamintojai galėjo pasirinkti intensyviausią plovimo programą. Visi testuojami purkštuvai buvo agreguojami su traktoriumi Deutz-Fahr Agrotron 6180.

Pesticidų purkštuvų vidaus plovimas pagal ISO reikalavimus

Pagal ISO reikalavimus pirmiausiai į purkštuvo rezervuarą buvo įpilama 1 proc. koncentracijos fungurano suspensijos. Sodininkystei registruotas fungicidas funguranas tirpsta labai sunkiai ir labai greitai nusėda purkštuvo rezervuare ir jo vamzdynuose, todėl labai tinka plovimo įrenginių darbo kokybei patikrinti. Vario suspensija buvo išpurškiama JKI bandymų ūkio laukuose.

Visiškai ištuštinus purkštuvą, buvo įjungiama intensyviausia plovimo programa. Baigus plovimą, purkštuvo rezervuaras vėl buvo pripildomas švaraus vandens. Tada purkštuvai 10 minučių buvo įjungiami, o per purkštukus ištekėjęs skystis buvo surenkamas ir grąžinamas atgal į rezervuarą. Ekspertai iš rezervuaro ėmė skysčio ėminį ir jame matavo fungurano koncentraciją.

Iš purkštuvo išleidžiami purškiamo skysčio likučiai

Pagal ISO reikalavimus purškiamo skysčio likučiai (angl. „Drainable Volume", vok. „Ablassbare Restmenge") yra skysčio ir jame esančių augalų apsaugos produktų kiekis. Baigus plauti purkštuvo vidų, likučiai gali ištekėti ant žemės, atidarius rezervuare esantį skysčio išleidimo čiaupą.

Tyrimui atlikti buvo naudojamos dažomosios medžiagos. Apie 10 proc. purkštuvo rezervuaro talpos buvo pripildoma specialaus tirpalo (1 mg natrio fluoresceino 1 l vandens), kuris per purkštukus buvo išpurškiamas ant dirvos. Po to purkštuvas buvo išplaunamas švariu vandeniu ir visai ištuštinamas. Tyrimams skysčio ėminiai buvo renkami iš įvairių vietų, t. y. iš pagrindinio rezervuaro, slėgio ir siurbimo linijų ir pripildymo vamzdžio.

Nuo rankinio iki automatinio

Pagal reikalavimus pesticidų purkštuvus reikia valyti tuojau pat baigus darbą purškiamame lauke. Geriausia, kai paplavos išpurškiamos neapipurkštoje lauko vietoje. Nupurkštame lauke išpurškiant paplavas, patariama važiuoti didesniu greičiu. Svarbiausia, kad per plovimo procesą operatoriui nereikėtų išlipti iš traktoriaus kabinos ir nereikėtų vaikščioti po apipurkštą lauką. Todėl testuoti purkštuvai, esant galimybei, turėjo būti su distancinio valdymo vožtuvais.

Valant purkštuvą, reikia aktyvuoti visas jo funkcijas, taip pat ir grįžtamąsias linijas, kai įrengta skysčio cirkuliavimo sistema. Paprastai preparatų supylimo sistemos bakeliai neplaunami (tai netikrinama ir pagal ISO normas). Pesticidų purkštuvų gamintojai tvirtina, kad šie bakeliai, supylus preparatus, vis tiek išplaunami švariu vandeniu. Nepaisant to, palankiai vertinama tai, kad automatinės programos apima ir preparatų bakelių plovimą.

Apskritai pesticidų purkštuvų vidų galima plauti su pertrūkiais ir nepertraukiamai. Pirmuoju atveju turimas švaraus vandens kiekis padalijamas į tris arba daugiau dalių. Paprastai pirmajam plovimui naudojama šiek tiek daugiau vandens. Antruoju atveju švarų vandenį į plovimo purkštukus tiekia atskiras siurblys, o susidarančias paplavas siurbia pagrindinis purkštuvo siurblys. Purškiamo tirpalo koncentracija nuolat mažėja, o pats plovimo procesas vyksta sparčiau negu pirmuoju atveju. Testuotame firmos „Horsch" purkštuve buvo nepertraukiamai veikianti vidaus plovimo sistema, o „Dubex" purkštuve - abi sistemos. Kiti keturi testuoti purkštuvai turėjo su pertrūkiais veikiančias vidaus plovimo sistemas. Kompanijos „Dubex" purkštuve per atskirą tyrimą buvo lyginamos abi naudojamos vidaus plovimo sistemos.

Žinoma, įdomu, ir kaip (rankiniu būdu ar automatiškai) yra valdomas plovimo procesas. Jei valdymas rankinis, nuo operatoriaus priklauso, ar teisingai parenkamas plovimo operacijų eiliškumas ir ar jos visos atliekamos iki galo. Rankiniu būdu buvo valdoma firmų „Agrio", CHD ir „Dubex" purkštuvų vidaus plovimo sistemos.

Purkštuvo plovimo procesą valdyti automatiškai yra patikimiau. Purškimo kompiuteris paeiliui įjungia visas plovimo operacijas ir į operatorių kreipiasi tik tuomet, kai reikia jam įsikišti, pvz., pavažiuoti išpurškiant paplavas. Automatiškai buvo valdomas kompanijų „Hardi", „Horsch" ir „Kuhn" purkštuvų vidaus plovimas.

Reikalavimai purkštuvų plovimo sistemoms

Jos turi veikti greitai, tiksliai, patikimai ir paprastai. Purkštuvų vidaus plovimo kokybė buvo vertinama pagal vario likučius vandenyje baigus plovimą. Pagrindinis rodiklis - vario likučių koncentracija, kuri rodo, kiek procentų purškiamo skysčio yra vandenyje išplovus purkštuvą ir vėl jį pripildžius. Be to, pateikiami duomenys, kiek laiko iš viso užtruko plovimo procesas ir kiek buvo sunaudota švaraus vandens.

Prieš dvejus metus atlikto pirmųjų šešių pesticidų purkštuvų testo rezultatai rodė aiškias priklausomybes:

• juo geresnis plovimo rezultatas, tuo didesnės vandens ir laiko sąnaudos;
• su pertrūkiais išplaunama švariau negu nepertraukiamai;
• rankinis plovimo proceso valdymas yra efektyvesnis už automatinį.

Naujausio testo rezultatai rodo, kad efektyviausia yra firmos CHD pesticidų purkštuvo vidaus plovimo sistema, kuri dirbo su pertrūkiais ir buvo valdoma rankiniu būdu. Šiuo atveju vario likučių koncentracija vandenyje buvo mažiausia (tik 0,002 proc., kai ribinė yra 0,25 proc.), plovimas truko trumpiausiai (tik 9,6 minutės), o švaraus vandens buvo sunaudota 420 l (antras mažiausias rezultatas). Tiesa, toks labai geras rezultatas tiesiogiai priklauso nuo operatoriaus gebėjimų.

Antroje vietoje pagal vario likučių koncentraciją vandenyje liko firmos „Hardi" pesticidų purkštuvas su automatine vidaus plovimo sistema, dirbančia su pertrūkiais. Šiuo atveju buvo sunaudota 455 l švaraus vandens, tačiau plovimas truko ilgiausiai - net 21,7 minutės. Visų testuotų purkštuvų vidus buvo išplautas vidutiniškai per 14 minučių.

Labai geri rezultatai (trečioji vieta) pagal vario likučių koncentraciją vandenyje gauti kompanijos „Horsch" purkštuvo su nepertraukiamo veikimo automatine vidaus plovimo sistema. Tiesa, šiuo atveju plovimas truko 11,3 minutės ir buvo sunaudota daugiausia vandens - net 540 l. Taigi, nepertraukiamo veikimo purkštuvų vidaus plovimo sistemos nėra greičiausios.

Gana švariai buvo išplautas ir firmų „Kuhn" (automatinė vidaus plovimo sistema, dirbanti su pertrūkiais) bei „Agrio" (rankinė vidaus plovimo sistema, dirbanti su pertrūkiais) purkštuvų vidus. Didžiausia vario likučių koncentracija vandenyje (0,172 proc.) nustatyta kompanijos „Dubex" purkštuve, tačiau ji buvo mažesnė negu leistina ribinė 0,25 proc. koncentracija. Apskritai tik firmų „Hardi" ir „Kuhn" purkštuvuose liko žymesnių švaraus vandens kiekių (atitinkamai 45 ir 81 l), kuriuos būtų galima panaudoti purkštuvų išorei ar intensyviau vidui plauti.

Kiek liko purškiamo tirpalo likučių?

Šis rodiklis yra labai svarbus aplinkosaugos požiūriu, nes rodo, kiek augalų apsaugos produktų likučių gali patekti į dirvą. Mažiausias purškiamo tirpalo likučių kiekis (tik 0,2 l) buvo išmatuotas firmos „Dubex" purkštuve, o didžiausias (net 13,8 l) - firmos „Kuhn" purkštuve. Kuhn Metris 4100 purkštuve purškiamo tirpalo likučius padidino rotacinis siurblys ir rezervuaro ištuštinimas, esant slėgiui.

Aplinkosaugos požiūriu labai svarbi yra ir purškiamo skysčio likučių koncentracija (teste dažomųjų medžiagų kiekis). Dažomųjų medžiagų kiekį (mg) gauname purškiamo tirpalo likučių kiekį (l) padauginę iš jo koncentracijos (mg/l). Juo intensyvesnis plovimas ir (arba) mažiau purškiamo skysčio likučių, tuo mažiau veikliųjų medžiagų. Net penkių testuotų purkštuvų purškiamo tirpalo likučiuose veikliųjų medžiagų, baigus plovimą, buvo mažiau negu 0,2 mg, o Kuhn Metris 4100 purkštuve - apie 0,4 mg.