Investicinė parama ūkių modernizavimui leidžia atnaujinti techniką, plėsti valdų plotus, diegti naujoves. Tačiau parama ūkiams nėra labai lengvai pasiekiama. Pasitaiko, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) netenkina paraiškų dėl vertinimo metu nustatytų trūkumų. Tokie NMA veiksmai ne visada yra pagrįsti, dėl to kyla ginčų teismuose.

Viena iš NMA funkcijų yra paramos mokėjimo kontrolė. Ši agentūra priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo. Vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais įgalinimais, NMA privalo priimti formaliai tinkamą paraišką, jei joje yra neesminių neatitikimų, suteikti ūkiams galimybę pateikti papildomus dokumentus, o vertinant paraiškos pagrįstumą - elgtis objektyviai ir nešališkai. Nesilaikant šių teisės aktuose įtvirtintų ir Lietuvos teismuose detalizuotų pareigų, yra galimybė ginčyti NMA priimtus administracinius aktus ir reikalauti juos pripažinti negaliojančiais.

Papildomos informacijos teikimas

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių 31 p. yra numatyti tokie pagrindiniai paraiškoms keliami reikalavimai: paramos paraiška turi būti tinkamai užpildyta, pateikiant išsamią ir teisingą informaciją; esant poreikiui, turi būti pateikti papildomi dokumentai, kurie gali būti svarbūs vertinant paraišką. Kaip ir anksčiau, paraišką kartu su reikalaujamais dokumentais registruoja NMA, o paramos paraišką pateikusiam pareiškėjui įteikiamas paramos paraiškos registravimą patvirtinantis dokumentas.

Tinkamumo gauti paramą kriterijai vertinami pagal pateiktus duomenis bei pagal viešuosiuose registruose esančią informaciją. Taisyklėse numatyta, kad užregistravus paramos paraišką NMA, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja pati agentūra. NMA reikalavimai dėl papildomos informacijos turi būti susiję su dokumentais, kurie iš esmės nekeičia paraiškos turinio, pavyzdžiui, prašomos paramos dydžio, paraiškos teikėjo ir pan. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl paraiškų nepriėmimo buvo ne kartą pažymėta, kad numatytoji galimybė pareiškėjui teikti papildomus dokumentus jokiu būdu nereiškia pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtakos paraiškos tinkamumo vertinimui, po paraiškos registracijos. Paraiškos pateikimo diena yra svarbus momentas paramos siekiančiam asmeniui pateikti visus tinkamumą paramai gauti pagrindžiančius dokumentus. Pavyzdžiui, jei ūkis aiškiai neatitinka konkretaus paramos projektui keliamo reikalavimo (pavyzdžiui, žemės plotų, gyvulių kiekio ir panašių kriterijų), jis negali būti laikomas tinkamu pareiškėju. Tačiau jeigu šiuos formalius kriterijus ūkis atitinka, tik trūksta paraišką patikslinančių dokumentų, NMA turi pati prašyti paraišką patikslinančių dokumentų ir tada jau vertinti visą paraišką. Formalus paraiškos atmetimas dėl mažareikšmių netikslumų nėra teisingas.

Delsimas vertinti tinkamumą

Formaliai priėmus paraišką (pripažinus ją tinkama), vyksta paraiškos vertinimas. Vadovaujantis minėtomis administravimo taisyklėmis, iš principo paraiškos vertinimas neturėtų užtrukti ilgiau kaip 3 mėnesius. Svarbu, kad į paramos paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojami klausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai netgi įvertinus papildomus terminus informacijai surinkti, paraiškos vertinimas užtrunka metus ar dar ilgiau. Tokiu atveju, pirma, pažeidžiami teisėti ūkininko lūkesčiai operatyviai gauti atsakymą dėl paraiškos tenkinimo, o esant tokiai nežinomybei, sunku priimti ūkio investicinius sprendimus. Antra, ūkiai, kurie paraiškos teikimo metu atitinka paramos skyrimo reikalavimus, vertinimui ilgai užtrukus, gali jų nebeatitikti. Tokias situacijas dažnai nagrinėja teismai.

Pavyzdžiui, nagrinėdamas atvejus, kai NMA metus ar net dvejus delsia patenkinti paraišką, o vėliau ją atmeta (pavyzdžiui, dėl to, kad baigėsi paraiškų tenkinimo laikas), administracinis teismas yra nurodęs, kad, jei NMA neįvykdo nustatytų pareigų, dėl tokių veiksmų ar neveikimo atlyginti atsiradusią žalą atsakomybė tenka valstybei. Taigi įrodžius, kad ūkininkas turėjo ir galėjo tikėtis, kad paraiška bus patenkinta, o NMA per aplaidumą vilkino procesą, ūkio paraiška turėtų būti patenkinta. Siekiant apsaugoti ūkio teisėtus lūkesčius, neturėtų susidaryti panašių situacijų, kai dėl NMA delsimo nukenčia teisėtas paraiškos teikėjas.

Kitas pavyzdys yra susijęs su ūkio tinkamumo gauti paramą pokyčiais. Antai vienoje Vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo nagrinėtas atvejis, kai asmuo, paraišką teikęs pagal jaunųjų ūkininkų rėmimo priemonę, belaukdamas paramos, tapo nebe jaunuoju ūkininku (jam sukako 40 metų). Dėl šios priežasties NMA jo paraišką atmetė. Teismas pasisakė, kad, atlikdama paraiškos tinkamumo tyrimą, iš pradžių NMA nustatė, jog ūkininkas gali gauti paramą. Taigi nuo šio momento jis turi ir gali tikėtis, kad jo paraiška bus patenkinta. Iš čia išplaukia, kad net ir tuo atveju, kai paraiškos patenkinimo metu ūkis neatitinka visų reikalavimų, nėra pagrindo atsisakyti skirti paramą. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino ūkininko reikalavimus.

Papildomų dokumentų apimtis ir aplinkybės

Vertindama paraišką, NMA turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą iš ūkininko prašyti papildomų dokumentų, kurie galėtų patikslinti paraiškoje nurodytas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad šia teise NMA neturi piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, praktikoje pasitaiko atvejų, kai ūkiai kas kelias savaites gauna naujų užklausimų. Dažnas ūkininkas pagrįstai nuogąstauja, kad taip yra vilkinamas paraiškos vertinimo procesas. Šiuos klausimus teismai sprendžia dvejopai: viena vertus, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad NMA turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui papildomiems dokumentams pateikti, o tai iš esmės reiškia, jog pareiškėjui suteikiama galimybė ištaisyti neesminius pažeidimus, kurie buvo padaryti teikiant paraišką. Ši NMA pareiga itin svarbi, nes trūkstant NMA aktyvumo, paraiška gali būti atmesta vien dėl to, kad ūkis nebuvo prašomas pateikti paaiškinimų. Kita vertus, NMA turi pareigą teikti užklausimus tik po to, kai yra išsamiai įvertinta jau pateikta paraiška. Tad atvejis, kuomet NMA teikia kaskart naujus ir nesusijusius užklausimus, turėtų būti vertinamas kaip NMA priskirtų viešojo administravimo funkcijų pažeidimas.

Teisminiai ginčai atmetus paraišką

Kiekvienas iš NMA priimamų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu sukelia jam teisinių pasekmių, kurios nebūtinai būna palankios. Atmetus paraišką, ūkis negauna pajamų, kurių tikisi, todėl dažnai ima aiškintis, ar paraiška buvo atmesta pagrįstai. Atmetus paraišką, ūkininkas, visų pirma, vertina NMA pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad ūkininkui pateikti argumentai turi būti teisiniai - NMA neturi peržengti savo įgalinimų ribų ir remtis vien savo nuomone ar konkretaus specialisto vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiame NMA sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis paraiška yra atmetama. NMA sprendimas turi būti motyvuotas, aiškus ir pakankamas. Jeigu to nėra, gali rastis pagrindas kreiptis į teismą, reikalaujant pripažinti sprendimą negaliojančiu.

Įdomūs yra atvejai, kai ūkiai pavėluoja laiku pateikti paraiškas (pavyzdžiui, dėl tiesioginių išmokų). Tokiais atvejais teismas detaliai vertina termino pažeidimo priežastis, atsižvelgdamas į tokius kriterijus, kaip priežasties svarba (pavyzdžiui, ar liga buvo itin sunki), ar pažeidimas yra formalus, ar esminis. Vienoje Vyriausiojo administracinio teismo byloje ūkininkas dėl ligos vėlavo pateikti paraišką ilgiau kaip 2 mėnesius. Teismas įvertino, kad net ir stipriai sirgdamas ūkininkas galėjo paraišką pateikti anksčiau, todėl pažeidimą laikė esminiu. Vis dėlto tikėtina, kad dėl svarbios priežasties nežymiai pažeidus terminą, teisė pateikti paraišką išlieka.

Kitas atvejis - paraiškos pateikimas iš naujo. Viename ginče buvo atmesta ūkio paraiška kompensuoti patirtas išlaidas, todėl ištaisius pažeidimus buvo pateikta nauja paraiška. NMA atsisakius ją priimti, ūkis kreipėsi į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad paraiškos atmetimas neatima iš pareiškėjo galimybės teikti pakartotinę paraišką dėl to paties projekto ir tuo pačiu pagrindu. Taigi kartą išnagrinėjus prašymą dėl paramos suteikimo ir jį atmetus dėl dokumentų stokos, besikreipiančiajam dėl paramos asmeniui nėra visiškai paneigiama teisė į pakartotinio prašymo tai pačiai priemonei kompensuoti pateikimą. Kompensavimo klausimas tai pačiai priemonei gali būti sprendžiamas, teikiant kitus mokėjimo prašymus. Vadinasi, jei paramos kreipęsis asmuo kartą gavo NMA neigiamą atsakymą dėl konkrečios priemonės kompensavimo, jis, kreipdamasis antrąkart, gali dar kartą, pridėjęs atitinkamus dokumentus, prašyti kompensacijos pagal atitinkamą programą.

Teismai laiko, jog NMA privalo aktyviai bendradarbiauti su ūkiais ir kiekvieną situaciją nagrinėti padedant ūkiui. Trūkstant informacijos, pareiškėjai turi būti įpareigojami pateikti papildomą informaciją. Agentūros priimami sprendimai privalo būti argumentuoti ir motyvuoti. Tai išplaukia iš viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų bei gero viešojo administravimo principų. Be to, nepateisinamas yra pareiškėjų pateiktų paraiškų nagrinėjimo didelis uždelsimas. Kita vertus, ir patys ūkiai turi aktyviai teikti įrodymus ir kitus svarbius dokumentus, taip pat privalo laikytis jiems nustatytų terminų. Nebendradarbiaujant su NMA, neteikiant jai teisėtų paaiškinimų, vėliau gali tapti sunku įrodyti NMA veiksmų nepagrįstumą.