Žemdirbių apmokestinimo požiūriu nepalankiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis laikomos Suomija ir Danija. Šių šalių ūkininkams netaikoma specialių mokestinių lengvatų. Žemdirbiai gali naudotis tik tomis lengvatomis, kurios prieinamos ir kitiems mokesčių mokėtojams. Šioje publikacijoje - apie Danijos mokesčių sistemos ypatumus.

Danų žemės ūkis išsiskiria stipria specializacija, aukštu mechanizacijos lygiu ir gamybos našumu (užima vieną pirmaujančių vietų pasaulyje). Dar vienas šios šalies agrarinio sektoriaus bruožas - perteklinė žemės ūkio ir maisto produkcijos gamyba, kuri net tris kartus viršija šalies gyventojų poreikius. Tai verčia Daniją aktyviai plėtoti eksportą.

Danijos žemės ūkio subjektų apmokestinimo sistemą sudaro:

• pajamų mokesčiai (fizinių asmenų pajamų, juridinių asmenų pajamų/pelno, kapitalo prieaugio);
• turto mokesčiai (nekilnojamojo turto, žemės, nuosavybės teisių perleidimo mokestis);
• vartojimo mokesčiai (pridėtinės vertės, akcizų (žemės ūkio veikloje akcizo mokesčiai susiję su anglies dvideginio emisija ir energijos naudojimu).

Žemės mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į turto (žemės ir pastatų) vertę. Jis skaičiuojamas nuo 80 proc. nekilnojamojo turto rinkos vertės. Jei žemė naudojama vien žemės ūkio gamybai, taikomas sumažintas 0,38 proc. metinis mokesčio tarifas; gyvenamųjų pastatų su priklausiniais apmokestinimas sudaro 1 proc. jų vertės.

Šalyje plečiantis ir stiprėjant ekologinio ūkininkavimo idėjoms, mokestinės naštos požiūriu reikšmingi yra aplinkos mokesčiai, pavyzdžiui, ūkininkams tenka mokėti už augalų apsaugos priemonių naudojimą; šis mokestis priklauso nuo naudojamų herbicidų ir pesticidų rinkos kainų.

Pajamų mokesčio bazę sudaro asmens metinės pajamos, kurios apima: asmens darbo užmokestį, pensijų išmokas, gautas dovanas, atskaičius iš jų vadinamąjį indėlį į darbo rinką; pajamas iš kapitalo - gautas palūkanas ir pajamas iš vertybinių popierių.

Danijos ūkių struktūroje dominuoja fiziniai asmenys. Nuomojami ūkiai sudaro mažiau kaip 5 proc. visų ūkių, o juridiniai asmenys (žemės ūkio įmonės) - vos 1 proc. žemės ūkio subjektų. Kadangi žemės ūkio gamyboje vyrauja fiziniai asmenys, tad didžiausią dalį šio sektoriaus mokesčių į biudžetą sumoka būtent ūkininkai.

Pajamų mokestis Danijoje yra dvinaris, jį sudaro nacionalinis (centrinės valdžios) ir lokalinis (vietinės valdžios) mokesčiai.

Danijos teisinėje sistemoje taikomos žemės ūkio veiklos ir ūkininko sąvokos yra suderintos su ES teise. Nors nėra atskirų įstatymų, kurie reglamentuotų žemės ūkio veiklą, kai kuriuose aktuose atsižvelgiama į žemės ūkio specifiką.

Pajamų mokesčio taikymas

Fizinių asmenų pajamų mokestis apima visus įmanomus pajamų šaltinius, pavyzdžiui, atlyginimus, pelną iš ūkinės veiklos, palūkanas, pajamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos (2 proc. jų vertės) ir kt. Europinės agrarinio sektoriaus išmokos kaip pajamų mokesčio elementas irgi apmokestinamos.

Prie žemdirbių sąnaudų, kurios patiriamos pajamoms gauti, priskiriamos: išlaidos, susijusios su pajamų gavimu, saugojimu ir jų išlaikymu; žemės mokesčiai; socialinio draudimo įmokos; palūkanos už paimtas paskolas ir kreditus; gyvenamojo būsto išlaikymo sąnaudos (1 proc. vertės); sąnaudos, susijusios su kai kurio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu (pastatų, mašinų, prietaisų). Jei ūkininkaujama bendrai, tuomet apmokestinamos pajamos iš ūkinės veiklos to asmens, kuriam tenka didesnė dalis veiklos, nepriklausomai nuo to, kuris iš bendrai ūkininkaujančių asmenų yra ūkio savininkas. Pensijų įmokos gali būti išskaitomos iš apmokestinamosios sumos neviršijant 5 379 eurų metinės kvotos. Ūkininkaujantiems fiziniams asmenims leidžiama taikyti amortizacinius atskaitymus išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu rinkodaros tyrimuose ir mokslinėje tiriamojoje veikloje.

Juridiniai asmenys apmokestinami taikant vadinamąją korporacinę schemą, pagal kurią apmokestinamosios pajamos dalijamos į pajamas iš ūkinės veiklos ir pajamas iš kapitalo, kurios gali būti perkeltos į kitus mokestinius metus. Dalis šių pajamų apmokestinama kaip einamaisiais metais gautos pajamos, t. y. bendraisiais principais, o dalis jų gali būti „užlaikytos". Nepriklausomai nuo to, kuriais metais atsargos buvo sukauptos, jos apmokestinamos tais metais, kuriais panaudojamos. Pajamos iš kapitalo (išskyrus pajamas už parduotą gyvenamąjį būstą, skirtą gyventi vienai šeimai) yra traktuojamos kaip ir kitos pajamos, todėl įmonė jas irgi gali „užlaikyti".

Korporacinę schemą kaip mokesčių optimizavimo instrumentą gali taikyti ir fiziniai asmenys (tarp jų ir ūkininkai). Taip valstybė siekia stabilizuoti pajamų mokesčių surinkimą, kitaip tariant laikomasi nuostatos, kad ūkinės veiklos nuostoliai gali būti kompensuojami per teigiamas gyventojų pajamas.

Lengvatos ūkininkams

Mokestinės lengvatos, kuriomis naudojasi Danijos ūkininkai, yra tapačios visiems kitiems mokesčių mokėtojams. Vienintelė išimtis yra tai, kad ūkiams, kurie mažesni kaip 15 ha arba jų apmokestinamosios metinės pajamos neviršija 23 522 eurų, netaikoma prievolė vesti buhalterinę apskaitą.

Ūkininkų apmokestinimo sistemoje svarbus vaidmuo tenka galimybei formuoti mokestinį rezultatą taikant amortizacinių atskaitymų politiką. Amortizaciniai tarifai pastatams ir statiniams, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, sudaro 6 proc. metinės (2012 m.) jų vertės. Kai pradinė pastato vertė sumažėja 40 proc., metinis tarifas gali būti sumažintas iki 2 proc. Žemės ūkio mašinų vertės mažinimas dėl amortizacijos gali būti taikomas tiek atskiroms mašinoms, tiek jų grupei. Amortizaciniai atskaitymai gali būti taikomi visam ilgalaikiam turtui, kuris susijęs tarpusavyje tapačiomis funkcijomis (tačiau šių atskaitymų suma negali viršyti 1 198 eurų). Laikinų hidrotechninių pagerinimų vertė dėl amortizacijos gali būti mažinama po 20 proc. kasmet. Gyvojo inventoriaus (biologinio turto) vertė koreguojama sudarant metinį balansą. Pagrindinės bandos įsigijimo išlaidos apmokestinimo požiūriu yra traktuojamos kaip sąnaudos. Plantacijų (pavyzdžiui, uogakrūmių) vertė gali būti mažinama po 20 proc. kasmet, vadinasi, mokestiniais tikslais jos vertinamos taip pat kaip ir ilgalaikis turtas.

Danijos, kaip daugumos ES-15 valstybių, mokesčių sistemų ypatybė - skatinti žemdirbius investuoti į tiriamąją veiklą, pavyzdžiui, į gyvūnų bioinžineriją. Investavusiems į šią sritį ūkininkams atsiranda galimybė išskaičiuoti net 150 proc. išlaidų, kurios buvo skirtos taikomiesiems tyrimams finansuoti. Galioja nuostata, kad žemės ūkio veiklos išlaidos, kurios gali būti vertinamos kaip atskaitymai, mažinamos asmeniniams poreikiams patirtų išlaidų verte. Kaip pajamų gavimo sąnaudos traktuojamos išlaidos skirtos ūkio darbuotojų apgyvendinimui ir išlaikymui.

Apmokestinant ūkius svarbu tai, kad ūkininkas naudojasi tam tikra autonomija skirstant pajamas į asmenines ir „užlaikytąsias". Iki pusės apmokestinamųjų pajamų iš ūkinės veiklos (iki atskaitymo palūkanų kreditams ir paskoloms) gali būti perkelta į sutuoktinio pajamas, ir žemdirbiai šia galimybe dažnai naudojasi. Specifinis dalykas fiziniams asmenims yra galimybė pajamų apmokestinimui taikyti juridinių asmenų mokestinių lengvatų elementus (pavyzdžiui, galimybė traktuoti kreditų ir paskolų palūkanas kaip tinkamus atskaitymus). Tokia galimybe naudojasi apie 90 proc. ūkininkų. Antra, korporacinės sistemos dalyviai turi galimybę „užlaikyti" pelną, gautą iš ūkinės veiklos.

Apmokestinimo požiūriu svarbų vaidmenį vaidina ūkio perleidimo šeimos nariams reglamentavimas. Jei šeimos nariui parduodamo ūkio kaina artima rinkos vertei, ūkio pirkėjas gauna teisę taikyti ligšiolinį amortizacijos atskaitymų planą, t. y. tokį pat, kokį taikė pardavėjas, o pardavėjas atleidžiamas nuo prievolės sumokėti mokesčius iš kapitalo (parduoto ūkio).

Mokesčių tarifai

Danišką specifiką atspindi dvipakopė pajamų apmokestinimo sistema su integruotu mokestinės progresijos mechanizmu. „Žemutinės" apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos įvertinus asmenines pajamas ir pajamas iš kapitalo, sumažinant jas neapmokestinamuoju dydžiu (42 900 kronų, arba 5 770 eurų), kuris apima ir įmokas socialiniam draudimui. Šioms apmokestinamosioms pajamoms taikomas nacionalinis pajamų mokestis, kurio tarifas 3,64 proc., ir lokalinis pajamų mokestis - 25,6 proc. (jis apima ir mokestį bažnyčiai). Pajamos, kurios viršija 389 900 kronų (52 410 eurų), t. y. vadinamosios „viršutinės" pajamos, yra apmokestinamos 15 proc. tarifu, tačiau yra nustatyta ir viršutinė fizinių asmenų apmokestinimo riba, kuri neturi viršyti 51,5 proc. Palyginti su kitomis ES valstybėmis, o ypač su naujosiomis šalimis narėmis, faktinė mokestinė našta Danijoje yra didelė.

Sveikatos draudimo įmokų tarifas sudaro 8 proc. apmokestinamųjų pajamų. Ūkiams, kurie taiko korporacinę sistemą ir naudojasi pelno „užlaikymo" galimybe, apmokestinamajam pelnui taikomas 30 proc. tarifas. Juridinių asmenų pelnas šalyje apmokestinamas 26 proc. tarifu.

Mokestiniai metai Danijoje sutampa su kalendoriniais. Sutuoktiniai, kurie ūkininkauja  bendrai, mokesčius irgi gali mokėti bendrai. Deklaracijos turi būti pateiktos iki gegužės 1 d. Nesumokėjusiems mokesčių asmenims taikomos piniginės sankcijos, kurios siekia 6,6 proc. nesumokėtos sumos. Ūkiai, mažesni kaip 15 ha arba kurių apmokestinamosios pajamos nesiekia 23 522 eurų, neprivalo vesti buhalterinės apskaitos.

Danija 2009 m. pradėjo reformuoti mokesčių sistemą. Pagrindinis tikslas - sumažinti tiesioginių mokesčių naštą gyventojams ir sustiprinti netiesioginius fiskalinius mokesčius, kartu paprastinant fizinių asmenų pajamų ir judrinių asmenų pelno mokestinę apskaitą. Iki 2012 m. pagrindiniai pokyčiai buvo susiję su progresinių tarifų supaprastinimo sistema (trijų pakopų tarifus pakeitė „žemutiniai" ir „viršutiniai" tarifai), panaikintos kai kurios lengvatos.

***
Danijoje 2010 m. buvo 42 100 ūkių, kurie užėmė 2,65 mln. ha žemės ūkio naudmenų (61,4 proc. šalies ploto). 26,4 proc. ūkių buvo mažesni kaip 10 ha. Stambesni kaip 100 ha ūkiai sudarė 19,2 proc. visų ūkių. Svarbus vaidmuo tenka stambiems specializuotiems kiaulininkystės ir pienininkystė ūkiams, mažiau - galvijininkystės. Auginamų gyvulių skaičius sudarė 4,9 mln. Vidutinis ūkio dydis - 55 ha. Su žemės ūkio produkcijos gamyba susiję 52,3 tūkst. asmenų, arba 0,9 proc. visų šalies dirbančiųjų. Šalyje 2010 m. gyvento 5,6 mln. gyventojų.

***
Tiesioginiai mokesčiai Danijoje sudaro net 60 proc. valstybės biudžeto įplaukų!