Garuojantys cepelinai su spirgučių padažu ir dūmu kvepiantys skilandžiai, šaltas alus ir šildančios medaus arbatos, dailūs gintaro vėriniai ir mąslūs mediniai angelai - tai tik nedidelė dalis tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2015" eksponuotų lietuviškų gaminių.

Berlyne sausio 16-25 d. vykusi paroda - jubiliejinė, 80-oji, o Lietuva savo tautinį paveldą, kulinarinius gardėsius, išskirtinius maisto pramonės įmonių gaminius joje pristatė tryliktą kartą. Jubiliejinei parodai Lietuva atnaujino stendą: vietoj įprastos medinės pirkios buvo pastatytas modernus šiuolaikinis stendas, kuriame dominavo žalia spalva.

„Žalioji savaitė" („Grüne woche") - tai tarptautinė maisto, žemės ūkio ir sodininkystės paroda, vykstanti nuo 1926 metų. Per devynis gyvavimo dešimtmečius šis renginys tapo vienu populiariausių pasaulyje, jame kaskart apsilanko apie pusė milijono žmonių.

Gausu oficialių susitikimų

Šiemet „Žaliojoje savaitėje" maisto produktus, gėrimus, sodininkystės reikmenis bei žuvininkystės ir gyvulininkystės sektorius pristatė daugiau kaip 1 500 dalyvių. Parodos metu buvo surengta per 300 forumų, seminarų, konferencijų, susitikimų, kuriuose dalyvavo žemės ūkio ministrai iš 65 šalių. Su oficialia žemdirbiškų organizacijų atstovų bei verslo lyderių delegacija atvyko ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kurios darbotvarkėje buvo gausu susitikimų su Vokietijos, Juodkalnijos, Gruzijos, Ukrainos, Estijos, Moldovos, Austrijos, Vengrijos, Švedijos ir kitų šalių atstovais.

V. Baltraitienė su kitais Baltijos šalių ministrais aptarė būtinybę suvienyti veiksmus gelbstint pieno sektorių, nes šie metai jam gali būti labai sudėtingi - pieno kaina krenta visame pasaulyje. Kalbėta ir apie ekologinės gamybos plotų plėtimo svarbą ir apie šalių ketinimą nepritarti reglamentui, sugriežtinančiam ekologinio žemės ūkio taisykles, mat daugelį žemdirbių tai priverstų trauktis iš ekologinės gamybos. Susitikimuose ministrai tikino, kad nepritartų ir leidimams auginti genetiškai modifikuotus augalus - dėl šio klausimo dar turės apsispręsti kiekvienos šalies vyriausybė.

Parodos atidarymo išvakarėse V. Baltraitienė susitiko su Vokietijos žemės ūkio ministru Kristianu Šmidtu (Christian Schmidt). Abiejų šalių ministrai svarstė eksporto skatinimo programas, aptarė Lietuvos galimybes 2017 metų „Žaliojoje savaitėje" dalyvauti kaip šaliai partnerei (kitąmet, 2016-aisiais, ši misija jau patikėta Marokui). „Tai milžiniška užduotis, bet kartu ir garbė. „Žalioji savaitė" - tai pasaulinio masto paroda, tad būtų puiki galimybė Lietuvai išgarsinti ne tik mūsų žemės ūkį, bet ir mūsų kultūrą bei tradicijas", - sakė V. Baltraitienė.

Sėkmingas Latvijos pasirodymas

Šiemet „Žaliosios savaitės" šalis partnerė buvo Latvija, pasirodžiusi labai sėkmingai ir į savo erdviai išplanuotą ekspoziciją (650 m2) pritraukusi gausybę žmonių. Visus viliojo tranki gyva muzika ir iš tolo kvepiantys tradiciniai latvių patiekalai, prie kurių nuolat rikiavosi eilutė, o vietos prie staliukų tekdavo lūkuriuoti. Čia pat buvo galima įsigyti įvairių gardumynų iš miško ir sodo uogų, sūrių, duonos, šprotų konservų, saldainių, pirštinių, riešinių, staltiesių, šaukštų, pintinių... Galimybės pasireklamuoti nepraleido ir Latvijos kaimo turizmo sodybos, pajūrio kurortai, miškų sektorius (Latvija yra ketvirta pagal miškingumą Europos šalis) ir net oro skrydžių kompanija „Air Baltic".

Antrąją parodos dieną tikrą apgultį Latvijos stende sukėlė latvių sumanytas Kulinarinis Baltijos šalių kelias. Aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios devynios šalys - Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija - kiekviena jų pristatė savo kulinarinį paveldą ir pavaišino parodos dalyvius skaniausiais tradiciniais patiekalais.

„Nors turime skirtingas kalbas ir skirtingas kultūras, tačiau tam tikri produktai yra nacionaliniai kiekvienoje šalyje: tai silkė, bulvės, kumpis, rauginti agurkai, alus ir degtinė", - pradėdamas Baltijos šalių kulinarinį kelią kalbėjo Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas. Beje, jis patikino, kad tie, kas vartoja šiuos produktus, turi dvigubai mažesnę tikimybę nutukti negu jų nevalgantys. Lietuva patiekė varškės sūrį, midų ir kastinį su bulvėmis. O štai danai kvietė ragauti nacionalinio alaus ir sūrio, švedai vaišino ekologiška degtine, jų kaimynai norvegai pasiūlė rūkytos lašišos, latviai - ruginės duonos ir elnienos dešros, o lenkai - kiaulienos.

Ragavusieji gyrė ir sakė ilgai prisiminsią Baltijos jūros regiono valstybių tradicinių produktų skonį. Juolab kad vokiečiai tikrai labai mėgsta ragauti ir išbandyti jiems dar nežinomus produktus! „Išbandyti vis kažką nauja - tai nauja mada, vokiečiai dabar domisi ne tik savo tradicine, austriška ar šveicariška produkcija", - tendencijas pastebi Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. Jis įsitikinęs, kad paroda gali atverti naujų galimybių mūsų gamintojams.

„Vokietijos rinka yra didelė, sudėtinga. Bet jei jau įeini į ją, tai ilgam, ir galimybės čia neišsemiamos, nes perkamoji galia didžiulė. Visada akcentuoju, kad Vokietijos perkamoji galia yra du kartus didesnė negu Rusijos. Be to, yra dar vienas aspektas - tai tarsi kokybės ženklas: jei sugebi pagaminti vokiečiams, kurie yra ypatingai reiklūs, tada turėsi galimybę eksportuoti bet kur", - sakė D. Matulionis pridurdamas, kad labiausiai vokiečius traukia ekologiška produkcija ir, žinoma, įvairios degustacijos prekybos vietose.

Lietuviški skanumynai ir grožybės

Lietuvos stende šaltai rūkytus, vytintus bei sūdytus mėsos gaminius pristačiusi ekologinio ūkio savininkė Audronė Žilienė ir jai talkinusi žavi dukra Eglė jau žinojo vokiečių norą ragauti, mat parodoje dalyvauja aštuntąjį kartą. „Kaip kitaip - juk neparagavęs nepirks žmogus. Dabar mes jau gudresnės: ragavimui siūlėme miniatiūrinius vėrinukus iš dešros, lašinukų, duonos ir agurko gabalėlio - po eurą juos pardavinėjom, vos spėjom daryti", - šypsosi A. Žilienė. Pasak jos, dalyvavimo parodoje tikslas vienas - kad ekologiški gaminiai rastų nišą. „Mūsų produkcija labai domisi mažos ekologiško maisto parduotuvės. Žinoma, reikia žiūrėti į kainą: ar apsimoka eksportuoti?" - sakė A. Žilienė.

Audronė ir Kazys Žiliai mėsos gamybos ir prekybos verslu užsiima beveik 20 metų. Tai šeimos verslas (įtraukti visi keturi vaikai!), aprėpiantis produkcijos gamybą nuo lauko iki vartotojo stalo. Augina genofondines Lietuvos baltąsias kiaules ir šarolė mėsinius galvijus, turi nuosavą skerdyklą.

Lankytojų dėmesį traukė ir Laimutės Sadauskienės kepamas šakotis. „Dažnas klausinėjo, ar tai valgoma, ar ne iš bulvių padaryta?"- įspūdžiais dalijosi šakočių meistrė. Paprastai šis konditerijos stebuklas kepamas apie 1,5 valandos, bet parodos metu buvo dirbama kuo lėčiau, kad gamybos procesas išsitęstų ir kuo daugiau žmonių jį galėtų pamatyti.

Apie imbierinio ar tamsaus alaus su medumi gaminimo subtilybes lankytojams pasakojo aludarė iš Pakruojo rajono Kristina Grigonienė, atstovavusi A. Grigonio individualiai įmonei. Senovę menantis gyvasis Pakruojo krašto naminis alus gaminamas tik iš natūralių produktų. Grigonių alus turi kultūrinio paveldo statusą ir vilioja tuos, kam brangios protėvių tradicijos.

Savo rankomis sukurtus gaminius demonstravo tautodailininkės: Roma Gudaitienė - šiaudinius sodus, žvaigždes, eglutės žaislus, popieriaus karpinių paveikslus; Agata Granicka - verbas; Ramutė Kraujalienė - puošybos detales.

Medaus arbatomis, natūraliu lietuvišku medumi su vaistažolių ir uogų ekstraktais vaišino „Apiterapijos centras", o įvairių kremų siūlė įsigyti bendrovė „EVIJA & Partner". Lietuvos stendas jau neįsivaizduojamas be šurmulingų ir sočių „Bernelių" vaišių - didžkukulių, firminės baravykienės duonos kepalėlyje, kepto kalakuto su obuoliais, troškintos jautienos, keptos kiaulienos bei kalakutienos, lietuviškų parūkytų dešrelių bei karkos, figūrinių meduolių, kepto sūrio ir, žinoma, alaus bei giros. Savo veiklą stende pristatė ir Lietuvos ūkininkių draugija bei Lietuvos kaimo turizmo asociacija, saldainių fabrikas „Rūta". Lietuvos eksportuotojų ekspozicijoje buvo pieno ir mėsos produktų, kuriuos gamina bendrovės ,,Žemaitijos pienas", „Pieno žvaigždės", ,,Marijampolės pieno konservai" ir kt.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pabrėžė, kad ateityje reikėtų labiau plėsti dalyvių skaičių ir skatinti parodoje dalyvauti smulkiuosius šeimos ūkius, nes jie tikrai turi ką parodyti. „Stambiosios verslo įmonės randa ir kitų būdų, kaip patekti į rinkas. Turime daug ką padaryti, kad čia nebijotų atvykti žemdirbiai", - sakė ministrė. Kartu ji pabrėžė neabejojanti naujomis galimybėmis eksportuoti lietuvišką produkciją į Vokietijos rinką. „Žinoma, nereikia tikėtis iš karto didelių produkcijos kiekių, kokius eksportuodavome į Rusiją, bet žingsnelis po žingsnelio mes tikrai galime judėti pirmyn", - įsitikinusi V. Baltraitienė.