Lietuvoje žieminių ir vasarinių rapsų ekologiniuose ūkiuose auginama labai nedaug, vos keli šimtai hektarų. Rapsai - reiklūs dirvožemiui ir agrotechnikai augalai, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jų plotai ekologiniuose ūkiuose yra nedideli.

Ūkininkai, pradėję auginti rapsus ekologinės žemdirbystės sąlygomis, dažnai pabūgsta pasėliuose sparčiai plintančių piktžolių, ligų bei kenkėjų ir šių augalų sėjomainos rotacijoje atsisako. Be to, rapsai - derlingų dirvų augalai. Norint gauti gerą jų sėklų derlių, reikia tręšti (vienai tonai derliaus - N₅₅ P₂₅ K₅₀). Šiuo metu yra sertifikuota nemažai įvairių trąšų, leidžiamų naudoti ekologiniuose ūkiuose. Taip pat galima naudoti ūkyje paruošiamas organines trąšas: mėšlą, augalų liekanas, įsėlinių ir posėlinių tarpinių augalų (išskyrus bastutinių) žaliąją trąšą.

Kai kurių ūkininkų patirtis rodo, kad auginti rapsus ekologiniuose ūkiuose įmanoma. O kad tai daryti verta, galime pagrįsti jų teigiamu poveikiu dirvai: rapsai yra giliašakniai augalai, imantys maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, kur nepasiekia kitų augalų šaknys. Rapsų šaknys gerina dirvos struktūrą. Po rapsų derliaus nuėmimo dirvožemyje lieka daug (apie 5-8 t ha^-1) organinių liekanų - nors mažiau, negu po daugiamečių žolių, bet daugiau, negu po javų. Yrant šioms organinėms liekanoms, dirvoje daugėja augalų maisto medžiagų - azoto, fosforo, kalio, kuriuos gali pasisavinti po rapsų auginami augalai.

Dalis rapsų liekanų virsta humusu ir papildo organinės anglies atsargas dirvožemyje. Yrant rapsų liekanoms ir skaidantis jose esantiems gliukozinolatams, susidaro įvairūs sieros turintys junginiai, kurie slopina piktžolių sėklų dygimą, stimuliuoja posėlinių augalų augimą ir pasižymi fungicidiniu poveikiu, ypač po rapsų auginamiems javams.

Ekologinėje žemdirbystėje pasėlių piktžolėtumas yra viena iš didžiausių problemų. Rapsai priskiriami prie augalų, gebančių stelbti piktžoles, tačiau pradiniais rapsų augimo tarpsniais labai svarbu jų pasėliuose kontroliuoti piktžoles. Ypač svarbu naikinti piktžoles žieminiuose rapsuose.

Literatūroje dažnai nurodoma, kad piktžolėtame pasėlyje augantys žieminiai rapsai ištįsta - jų viršūninis pumpuras išauga aukštesnis, ir dėl to jie blogiau peržiemoja. Mūsų tyrimai parodė, kad didesnė problema yra ta, kad piktžolių stelbiami rapsai blogiau auga ir turi plonesnį šaknies kaklelį, mažesnę skrotelės ir šaknų masę. Tokie rapsai blogiau peržiemoja.

Žinoma, jeigu pavyksta suformuoti tolygų, pakankamo tankumo pasėlį, jis turėtų stelbti piktžoles. Jeigu per sėją ar iš karto po sėjos dirvoje užtenka drėgmės, rapsai sudygsta per 4-6 dienas. Jeigu dirva yra apvalyta nuo daugiamečių piktžolių vegetatyvinio dauginimosi organų (šakniastiebių, stiebagumbių ir t. t.), joje palyginti nedaug yra piktžolių sėklų, galima tikėtis, kad piktžolių kontrolei užteks savireguliacijos (stelbimo). Tačiau mūsų laukai daugeliu atvejų tokie nėra.

Kalbant apie piktžolių kontrolę, visada turėtume atsiminti, kad lengviau nepriveisti piktžolių lauke, negu jas sunaikinti. Ilgalaikė piktžolių kontrolės strategija yra būtina ekologiniame ūkyje, jei norime, kad piktžolės neužstelbtų kultūrinių augalų.

Turėtume žinoti, kad piktžolių kontrolės sistemą sudaro net tik naikinimo, bet prevencinės (apsauginės) ir stelbimo priemonės, kurios yra taip pat svarbios. Žemės ūkio augalų geba stelbti piktžoles yra nevienoda. Ji priklauso nuo augalų biologinių savybių, žemės dirbimo, tręšimo, sėklos normos ir sėjos laiko. Ankstyvaisiais augimo tarpsniais rapsai piktžoles stelbia silpniau negu miežiai ir žieminiai kviečiai, nes ilgai (nuo 30 iki 40 dienų) formuojasi jų skrotelė.

Jeigu norime, kad pasėliai būtų mažiau piktžolėti, ekologiniame ūkyje reikia pasirinkti veisles, kurios geriau stelbia piktžoles. Pavyzdžiui, lauko eksperimentuose auginama žieminių rapsų veislė Sunday dėl savo lapų architektonikos blogiau stelbė piktžoles palyginti su hibridais Visby arba Triangle. Geriau piktžoles stelbia ir vasariniai rapsai Fenja.

Mažinant pasėlių piktžolėtumą taip pat svarbu formuoti tankesnius pasėlius, parinkti tinkamiausią sėjos laiką ir būdą. Brandinančių sėklas piktžolių neturėtų būti laukų pakraščiuose, pakelėse, išgedusiose (blogai peržiemojusiose) pasėlių vietose - piktžoles tokiose vietose reikėtų nupjauti prieš joms subrandinant sėklas.

Sumažinti rapsų pasėlių piktžolėtumą ekologiniuose ūkiuose galima auginant juos platesniais tarpueiliais ir taikant įvairias naikinimo priemones: fizikines, mechanines, termines. Yra sukurta padargų ir net robotų, kurie naikina piktžoles, augančias eilutėse tarp augalų, tačiau Lietuvoje šie padargai dar beveik nenaudojami.

Įvairiose šalyse atlikta nemažai tyrimų, nustačiusių optimalų rapsų tarpueilių plotį. Lietuvoje taip pat buvo atlikti tokie tyrimai - lyginti įvairaus pločio tarpueilių rapsų pasėliai. Audriaus Stoškaus atliktų tyrimų duomenimis, auginant žieminius rapsus 50 cm pločio tarpueiliais, sėklų derlius gautas nežymiai mažesnis negu auginant juos 12,5-25 cm tarpueiliais.

Trys piktžolių naikinimo būdai

ASU Bandymų stotyje 2012 m. buvo pradėti vykdyti rapsų auginimo pagal ekologinės žemdirbystės sistemos reikalavimus tyrimai. Lauko eksperimente lyginti trys piktžolių kontrolės būdai: terminis, mechaninis ir savireguliacija (stelbimas).

Taikant terminį piktžolių naikinimą, rapsai auginti 48 cm tarpueiliais, o piktžolės tarpueiliuose naikintos mobiliuoju piktžolių terminio naikinimo drėgnuoju vandens garų įrenginiu (garo temperatūra - 99 oC, terminio poveikio trukmė - 2 s). Piktžolės žieminių rapsų pasėlyje naikintos rudenį 3-4 lapelių tarpsniu. Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, piktžolės naikintos dar kartą.

Taikant mechaninį piktžolių naikinimą, rapsai taip pat auginti 48 cm tarpueiliais. Tarpueiliai du kartus purenti purentuvu KOR-4.2-01. Piktžolės tarpueiliuose naikintos žieminių rapsų 3-4 lapelių tarpsniu - tuo pačiu metu, kaip ir naikinant terminiu būdu. Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, piktžolės minėtais būdais naikintos dar kartą.

Pirmaisiais tyrimų metais vasarinių rapsų pasėliuose piktžolės naikintos rapsų 3-4 lapelių ir butonizacijos pradžios tarpsniais, o antraisiais - tik rapsų 3-4 lapelių tarpsniu. Praktika rodo, kad ekologiniuose ūkiuose auginant rapsus, piktžolės pasėliuose dažniausiai nėra naikinamos - tikimasi, kad pakankamai tankus rapsų pasėlis pajėgs stelbti piktžoles. Bandymų stotyje vykdomame eksperimente taikant piktžolių stelbimo būdą, piktžolės žieminių rapsų pasėlyje taip pat nenaikintos, tačiau, norint išnaudoti rapsų stelbiamąją galią, formuotas tolygesnio tankumo pasėlis - rapsai sėti 12 cm tarpueiliais.

Meteorologinės sąlygos 2012 m. vasaros pabaigoje buvo nepalankios rapsams dygti ir augti. Ilgu ir netolygiu žieminių rapsų dygimu pasinaudojo piktžolės. Rapsai dėl drėgmės trūkumo dygo lėtai, netolygiai ir piktžolės juos, pasėtus siaurais tarpueiliais, nustelbė esmingai stipriau. Pirmaisiais tyrimų metais žieminių rapsų pasėlyje rudenį efektyviausias piktžolių naikinimo būdas buvo mechaninis - žuvo 25 proc. piktžolių, o terminiu būdu buvo sunaikinta 19 procentų. Rapsų pasėliuose vyravo trumpaamžės piktžolės (iš 20 rastų piktžolių rūšių - 19 trumpaamžių), todėl šie naikinimo būdai buvo palyginti efektyvūs. 2012-2013 metų žiema buvo nepalanki rapsams. Pavasarį, atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai, augalų tankumas pasėlyje laukeliuose, kur buvo taikytos skirtingos piktžolių kontrolės priemonės, skyrėsi iš esmės. Mažiausias pasėlio tankumas pavasarį rastas laukeliuose, kur piktžolės nebuvo naikintos - 6,2 ir 5,0 karto mažesnis, palyginti su tankiausiu pasėliu laukeliuose, kuriuose piktžolės naikintos terminiu būdu. Menki, nustelbti piktžolių augalai peržiemojo blogiausiai.

Didžiausias piktžolių skaičius pavasarį buvo laukeliuose, kur pasėlio tankumas buvo mažiausias, o piktžolės nebuvo naikintos (stelbimo variantas) - daugiau kaip 100 piktžolių viename kvadratiniame metre. Piktžolių rūšinė sudėtis buvo įvairesnė: rasta 30 piktžolių rūšių, iš jų 7 - daugiamečių. Pavasarį efektyviausias buvo mechaninis piktžolių naikinimas.

Kuris būdas buvo efektyviausias?

Prieš žieminių rapsų derliaus nuėmimą mažiausias piktžolių skaičius ir masė buvo laukeliuose, kur piktžolės naikintos terminiu būdu. Didelę įtaką pasėlių piktžolėtumui, o ypač piktžolių sausųjų medžiagų masei, turėjo pasėlio tankumas - rečiausias pasėlis laukeliuose, kur piktžolės buvo nenaikintos (6-7 augalai 1 m²), šiek tiek tankesnis laukeliuose, kur buvo taikytas mechaninis piktžolių naikinimas (27 augalai 1 m²).

Tankiausias pasėlis buvo laukeliuose, kur piktžolės naikintos terminiu būdu (34 augalai 1 m²). Tarp piktžolių skaičiaus pasėlyje ir rapsų sėklų derlingumo buvo nustatytas neigiamas labai stiprus statistiškai patikimas koreliacinis priklausomumas - didėjant piktžolių skaičiui, mažėjo rapsų sėklų derlius.

Pirmaisiais metais vykdant lauko eksperimentą su žieminiais rapsais, rudenį efektyviausias piktžolių naikinimo būdas buvo mechaninis - efektyvumas 25,1 proc., mažiau efektyvus - terminis, efektyvumas 19,1 proc. (2 pav.). Pavasarį taikant terminį piktžolių naikinimo būdą buvo sunaikinta pusė visų pasėlyje augusių piktžolių - efektyvumas 50,1 procento. 2013 m. pavasarį, atsinaujinus rapsų vegetacijai, piktžolių skaičius laukeliuose po terminio piktžolių naikinimo netgi padidėjo. Esant vėsiems orams, šiluma paskatino piktžolių dygimą.

Antraisiais tyrimų metais didžiausias piktžolių naikinimo efektyvumas (55 proc.) rudenį gautas taikant mechanines priemones, t. y. tarpueilių purenimą. Terminio piktžolių kontrolės būdo vidutinis efektyvumas siekė apie 18 procentų. Praėjus savaitei po terminio ir mechaninio piktžolių kontrolės būdų taikymo, mažiausias piktžolių skaičius rastas laukeliuose, kur buvo purenti tarpueiliai. Tačiau dėl ekstremalių žiemojimo sąlygų (ypač dėl neįprastai žemos kovo temperatūros) rapsų pasėlis žuvo.

Vasarinių rapsų pasėlyje 2013 m., pirmą kartą panaudojus skirtingus piktžolių kontrolės būdus, efektyviausias buvo mechaninis naikinimas (27 proc.), šiek tiek mažiau efektyvus - terminis. Tikriausiai purenant tarpueilius dalis piktžolių buvo užžerta ir rapsų eilutėse, o to neįmanoma padaryti terminiu naikinimo būdu. Panaši tendencija nustatyta ir naikinant piktžoles vasarinių rapsų pasėlyje antrą kartą (butonizacijos tarpsniu) - efektyvumas buvo atitinkamai 40 ir 31 procentas.

Vidutinis piktžolių naikinimo efektyvumas vasarinių rapsų pasėlyje 2013 m. buvo didžiausias taikant mechaninį naikinimo būdą ir siekė 33,8 proc., o terminį - 23 procentai. Pirmaisiais tyrimo metais vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą didžiausias piktžolių skaičius ir sausųjų medžiagų masė buvo laukeliuose, kur piktžolės buvo nenaikintos (rapsai auginti siaurais tarpueiliais). Šie rodikliai buvo mažiausi laukeliuose, kur taikytas mechaninis piktžolių naikinimas. Antraisiais tyrimo metais vasarinių rapsų pasėlyje po piktžolių kontrolės priemonių taikymo mažiausiai piktžolių rasta laukeliuose, kur taikytas mechaninis piktžolių kontrolės būdas. 2014 m. vasarinių rapsų pasėlyje piktžolių naikinimo priemonės veikė efektyviau negu 2013 m.: taikant mechaninį piktžolių naikinimo būdą, vidutinis piktžolių naikinimo efektyvumas buvo didžiausias ir siekė net 70,4 proc., o taikant terminį - 62,3 procento.

Apibendrinant galima pasakyti, kad mechaninis piktžolių kontrolės būdas ekologinės žemdirbystės sistemos rapsų pasėliuose, sėjant rapsus plačiais tarpueiliais ir juos purenant, yra efektyvi priemonė nuo piktžolių. Sukultūrintuose laukuose, kur vyrauja trumpaamžės piktžolės, šis būdas esmingai didina rapsų sėklų derlingumą palyginti su tuo, kai piktžolės rapsų pasėlyje nenaikinamos, o piktžolių kontrolė paliekama savireguliacijai.

Mechaniniu būdu sunaikinamos jau sudygusios ir dygstančios piktžolės. Terminis piktžolių naikinimas taip pat gana efektyvus, tačiau šiuo būdu net kai kurios trumpaamžės piktžolės yra sunkiai sunaikinamos. Pastebėta, kad terminis piktžolių naikinimas gali net paskatinti jas dygti pavasarį, ypač esant žemai oro temperatūrai.

Terminio piktžolių naikinimo efektyvumą lemia dirvožemio drėgnumas: šis būdas ne toks efektyvus drėgnesniame dirvožemyje - vandens garo temperatūra sumažėja ir dalis piktžolių lieka nesunaikintos. Aišku, ir mechaniniu būdu naikinant piktžoles, esant drėgnesniam dirvožemiui, jų sunaikinama mažiau, t. y. dalis jų vėl ima augti.

Rapsų auginimo ekologinės žemdirbystės sąlygomis tyrimai ASU Bandymų stotyje tęsiami ir toliau.