23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/01
Vasarinių kviečių apsauga nuo ligų
  • Dr. Antanas RONIS, LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Gausų ir kokybišką vasarinių kviečių derlių galima išauginti tik tinkamai pasirinkus augalų apsaugos priemones. Be tręšimo, herbicidų ir augimo reguliatorių naudojimo, reikėtų neužmiršti ir apie fungicidų svarbą grūdų derliui ir jo kokybei.

Fungicidus reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokią vasarinių kviečių veislę auginame, o tiksliau, kokiomis ligomis pasirinktoji veislė yra linkusi sirgti. Praktiškai visos vasarinių kviečių veislės yra atvežtinės iš kitų šalių, todėl vietos prekiautojai dažniausiai ir remiasi kitų šalių patirtimi. Reikiamą informaciją galima gauti ir iš Valstybinės augalininkystės tarnybos Veislių tyrimų skyrių, tačiau jei veislė buvo registruota prieš keliolika metų, tai jos atsparumas ligoms gali būti pakitęs. Nuo 2014 metų skirtingų veislių palyginimo tyrimai atliekami LAMMC Žemdirbystės institute.

Pasirenkant veislę, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar ji jautri miltligei. Iš visų lapų ligų būtent miltligė pradeda plisti anksčiausiai. Todėl auginant šiai ligai jautrią veislę, fungicidų purškimą reikia planuoti kai tik kviečiai baigia krūmytis ir prasideda stiebo ilgėjimo tarpsnis (BBCH 29-32). Vidurio Lietuvoje paprastai tai būna gegužės pabaiga ar birželio pirmoji savaitė.

Tokio ankstyvo purškimo priežastis paprasta: krūmijimosi metu susiformavę vasarinių kviečių stiebai dėl stipriai plintančios miltligės redukuojasi, ir pasėlis susiformuoja su mažesniu produktyvių stiebų skaičiumi. Efektyviausi nuo miltligės yra fungicidai, savo sudėtyje turintys metrafenono, fenpropimorfo, fenpropidino ar spiroksamino veikliųjų medžiagų.

Vasariniuose kviečiuose ankstyvaisiais augimo tarpsniais dažniausiai plinta tik miltligė, todėl jos kontrolei gali būti naudojami ir vienkomponenčiai fungicidai. Panagrinėjus, kaip kito vasarinių kviečių veislės Granary derlius, priklausomai nuo purškimų skaičiaus 2011 ir 2012 metais, paaiškėjo dideli skirtumai tarp metų. 2011 metais buvo smarkus miltligės protrūkis, todėl, anksti panaudojus fungicidus, buvo gautas 0,98 t/ha derliaus priedas vien tik dėl ankstyvo purškimo. Vasarinius kviečius nupurškus tik vieną kartą plaukėjimo tarpsnio pradžioje (BBCH 51), derliaus priedas siekė tik 0,26 t/ha.

Visiškai priešingai situacija klostėsi kitais metais, kai meteorologinės sąlygos buvo nepalankios miltligei plisti, tačiau vėliau prasidėję lietūs padarė didelę įtaką lapų dėmėtligių plitimui. Ankstyvas purškimas nuo miltligės derlių padidino tik 0,34 t/ha, o, kviečius nupurškus du kartus, derliaus priedas siekė 1,12 t/ha, t. y. antrasis purškimas fungicidu grūdų derlių padidino 0,78 t/ha.

Jei auginama vasarinių kviečių veislė nėra linkusi sirgti miltlige, tuomet ir purškimo nuo jos nereikia planuoti.

Be miltligės, didelę žalą vasarinių kviečių pasėliuose padaro lapų dėmėtligės - kviečių dryžligė bei lapų septoriozė. Šios ligos daugiau ar mažiau pažeidžia visas vasarinių kviečių veisles. Taip pat, kaip ir minėtuoju atveju su miltlige, šių ligų plitimui didelė įtaką daro meteorologinės sąlygos. Lietingais metais dėmėtligės plinta gausiau, o sausais - mažiau. Intensyviai auginant vasarinius kviečius, purškimus fungicidais nuo lapų dėmėtligių reikia numatyti kiekvienais metais.

Kaip tinkamai išsirinkti efektyvų fungicidą ir kada juo purkšti? Žemdirbystės institute 2013-2014 m. buvo atliekami skirtingų fungicidų klasių palyginimo bandymai vasariniuose kviečiuose. Tyrimuose buvo tirti triazolų, strobilurinų ir karboksamidų klasių fungicidai.

Tiesa, tai sąlyginis fungicidų suskirstymas, nes tik vieną veikliąją medžiagą turinčių fungicidų yra nedaug. Kai kurie triazolų grupės fungicidai savo sudėtyje turi tokių veikliųjų medžiagų, kaip folpetas ar fenpropidinas, kurios priklauso kitoms cheminėms klasėms. Dažnas fungicidas be strobilurinų klasės veikliųjų medžiagų turi ir triazolų ar kitų cheminių klasių veikliųjų medžiagų. Beveik visų karboksamidų klasės fungicidų veikliosios medžiagos (fluksapiroksadas, boskalidas ar biksafenas) yra deriniuose su triazolų ir strobilurinų klasių fungicidų veikliosiomis medžiagomis.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad, planuojant vasarinius kviečius purkšti fungicidais tik vieną kartą, optimalus laikas yra nuo plaukėjimo tarpsnio pradžios iki vidurio (BBCH 51-55). Vidutiniais dvejų metų duomenimis, mažiausiai derlių didino triazolų klasės fungicidai. Derliaus priedas, palyginti su nepurkštais kontroliniais kviečiais, siekė vidutiniškai 15,8 proc. 2013 metais ir 12,8 proc. 2014-aisiais. Kiek didesnį derliaus priedą davė strobilurinų klasės fungicidų panaudojimas. 2013 m. vidutinis derliaus priedas siekė 17,9 proc., o 2014 m. - 19,6 proc. Tačiau geriausi rezultatai buvo gauti vasarinius kviečius nupurškus karboksamidų klasės fungicidais. 2013 m. vidutiniškai buvo gautas 21,1 proc. derliaus priedas, o 2014 metais - 29,8 proc. Atskiri fungicidai davė beveik 40 proc. derliaus priedą. Būtina pažymėti, kad atliktuose tyrimuose visų tirtų cheminių klasių fungicidai statistiškai patikimai padidino grūdų derlių.

Geriausią efektą duodantys fungicidai kainuoja brangiai, o kokius iš jų konkrečiai pasirinkti turi nuspręsti tik pats javų augintojas. Jeigu ūkyje taikoma intensyvi auginimo technologija, gausiai tręšiama azoto ir kitomis trąšomis, tuomet galima pasirinkti ir brangesnius produktus. Tačiau, planuojant gauti vidutinį 4-5 t ha-1 arba dar mažesnį grūdų derlių, tikslingiau būtų rinktis pigesnius fungicidus, nes jiems įsigyti išleisti keli šimtai litų gali neatsipirkti.