Nors Lietuvoje linai auginami vis rečiau, tačiau informacijos apie linų sėmenų naudą sveikatai, lininius audinius, linų žaliavos panaudojimo būdus meno ir puošybos dirbiniams galima rasti apsčiai. Įdomu apžvelgti šių augalų auginimo tendencijas pasaulyje, Europos Sąjungoje ir mūsų šalyje.

Pluoštinių linų plotai sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Remiantis FAOSTATO duomenimis, per 2009-2012 metus šių augalų plotai pasaulyje sumažėjo 12 proc., Europoje - 9 procentais. Labiausiai sumažėjo Azijoje - net 63 proc. (iki 6,9 tūkst. ha). Per dešimtmetį, nuo 2002 iki 2012 metų, pluoštinių linų pasėlių plotai čia sumažėjo 20 kartų. Azijoje pluoštiniai linai buvo auginami tik Kinijoje, Afrikoje - tik Egipte, o Pietų Amerikoje - tik Argentinoje ir Čilėje.

Sėmeninių linų pasėliai pasaulyje per 2009-2013 metus išaugo 8 proc., o Europoje - net 76 procentais. Augo jie ir Azijoje bei Pietų Amerikoje. Azijoje 2013 m. buvo pasėta pusė pasaulinių sėmeninių linų plotų. Čia jie auginami keliolikoje valstybių, tačiau gausiausiai - Indijoje, Kazachstane ir Kinijoje. Indijoje šie plotai siekė 500 tūkst. ha - beveik tiek, kiek visoje Europoje. Kazachstane ir Kinijoje pasėta po 360 tūkst. ha.

Pluoštinių linų pasėlių plotai Europoje 2012 metais sudarė 90 proc. viso pasaulio pasėlių. Daugiausia jų auginama Prancūzijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Tačiau ir šiose trijose valstybėse pluoštinių linų pasėliai per 2008-2012 m. laikotarpį sumažėjo vidutiniškai penktadaliu - apie 21 procentą. Nežymus (1 proc.) pasėlių augimas fiksuotas tik Belgijoje.

Linai auginami (nors ir po kelis hektarus) tik keturiolikoje Europos valstybių. ES linų pasėliai 2012 m. sudarė 40 proc. visų pasaulio pasėlių. Lietuvoje pluoštinių linų pasėlių nuo 2009 m. auginta tik apie 100 ha kasmet, o 2013 m. plotai dar sumažėjo.

Išaugo sėmeninių linų plotai

Sėmeninių linų plotai Europoje išaugo. 2013 metais didžiausi jų buvo Rusijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje ir Baltarusijoje. Rusijoje per analizuojamą laikotarpį sėmeninių linų pasėliai išaugo penkis kartus ir siekė 410 tūkst. ha. 21 proc. linų plotų augimas užfiksuotas ir Jungtinėje Karalystėje - čia 2013 metais sėmeninių linų pasėliai siekė 34 tūkst. ha.

Ukrainoje sėmeninių linų pasėlių plotai per 2009-2013 metus sumažėjo 19 proc. - iki 38 tūkst. ha, Baltarusijoje - 40 proc. - iki 29 tūkst. ha. Prancūzijoje nuo 2009 m. sėmeninių linų pasėlių plotai sumažėjo 7,8 karto ir liko tik 8,5 tūkst. ha. Lietuvoje sėmeninių linų pasėlių plotai kito netolygiai: 2009 m. buvo apsėta 200 ha plotas, o jau 2011 m. linų plotai išaugo iki 500 ha, tačiau 2013 m. vėl sumažėjo iki 200 hektarų.

Šiaurės Amerikoje (Kanadoje ir JAV) sėmeninių linų pasėliai 2013 m. buvo 38 proc. mažesni negu 2009-aisiais. Kanadoje pasėlių plotai 2013 m. sumažėjo 34 proc. ir siekė 412 tūkst. ha. JAV sumažėjo 55 proc. - iki 57 tūkst. hektarų. Afrikoje šie linai sėti penkiose valstybėse: Etiopijoje, Egipte, Eritrėjoje, Kenijoje ir Tunise. Pagrindiniai ir didžiausi plotai buvo Etiopijoje. 2013 metais, palyginti su 2009-aisiais, jie sumažėjo 25 proc. - iki 105,7 tūkst. ha. Egipte pasėliai sumažėjo 7 proc. ir siekė 5 tūkst. ha. Likusiose šalyse pasėlių plotai 2013 m. buvo apie 1 tūkst. hektarų.

Pietų Amerikoje sėmeniniai linai 2013 m. daugiausia sėti Argentinoje (14,6 tūkst. ha), Brazilijoje (10 tūkst. ha) ir Urugvajuje (4,5 tūkst. ha). Okeanijoje dominavo Australija (7 tūkst. ha), kur šių pasėlių buvo šešis kartus daugiau negu Naujojoje Zelandijoje.

Per 2009-2012 m. laikotarpį pasaulinių pluoštinių linų derlius sumažėjo 24 proc. Derliaus mažėjimą lėmė ir 12 proc. mažesni pasėliai ir 14 proc. mažesnis derlingumas. Net 53 proc. derlius sumažėjo Azijoje, tiksliau - Kinijoje, nors derlingumas čia buvo penkis kartus didesnis negu vidutiniškai pasaulyje - 5,82 t/ha. Tai galima paaiškinti tuo, jog pluoštiniai linai Kinijoje auginami šalies šiaurės rytinėje Heilogjiango provincijoje, kur labai palankios gamtinės sąlygos jiems augti.

„Eurostato" duomenimis, 2012 m. didelis pluoštinių linų derlingumas (pluoštas) buvo Prancūzijoje (6,6 t/ha), Nyderlanduose (6,4 t/ha) ir Belgijoje (6,1 t/ha). Lietuvoje pluoštinių linų derlingumas pastaraisiais metais buvo tik apie 0,6-0,7 t/ha. Akivaizdu, kad skirtumai tarp šalių -įspūdingi.

Sėmeninių linų derlius pasaulyje 2013 m. buvo 2 proc. didesnis negu 2009-aisiais. Tai lėmė 8 proc. išaugę pasėlių plotai ir 5 proc. sumažėjęs vidutinis pasaulinis derlingumas. Net 61 proc. didesnis derlius gautas Europoje, o Azijoje šis augimas buvo 43 proc. Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje sėmeninių linų derlius sumažėjo po 29 proc. Lietuvoje sėmeninių linų derlius nuo 2009 iki 2013 metų buvo apie 200 t. Tik 2011 metais gautas dvigubai didesnis derlius. Derlingumas svyruoja nuo 0,7 iki 1 t/ha.

Linų importas

Pasaulyje 2011 metais (naujesnių duomenų, deja, nėra) importuota 1,8 mln. t linų sėmenų. Daugiausia jų įvežta į Europą, ypač į ES valstybes. Tai sudarė 64 proc. viso pasaulinio sėmeninių linų importo. Daugiausia sėmeninių linų įvežta į Belgiją ir Vokietiją, atitinkamai 414 ir 124 tūkst. t. Penktadalį (20 proc.) viso pasaulinio sėmeninių linų kiekio importavo Šiaurės Amerika.

Net 69 proc. pasaulinio linų pluošto ir pakulų kiekio importavo Azijos valstybės, pagrindinė iš jų - Kinija. Kinijoje veikia 140 pirminio linų perdirbimo įmonių, kurios per metus perdirba iki 50 tūkst. t linų pluošto. Taip pat yra apie 100 tekstilės įmonių, kurioms reikia iki 120 tūkst. t pluošto per metus.

Antroje vietoje pagal importo kiekius buvo ES. Čia importuota 28 proc. viso linų pluošto ir pakulų kiekio. 65 proc. viso pasaulinio linų spalių kiekio įsivežė ES (daugiausia Belgija ir Prancūzija). Azija (daugiausia Kinija) importavo 23 proc. šios linų produkcijos kiekio.

Lietuvoje per 2009-2013 m. iš viso importuota 3,4 tūkst. t linų sėmenų. Didžiausias kiekis buvo įvežtas 2010 m. - net 878 tonos. Linų sėmenys daugiausia buvo įvežami iš Ukrainos, Lenkijos ir Rusijos. O žaliavinių linų per nagrinėjamą laikotarpį Lietuva importavo tik 2010 m. - iš Lenkijos. Tais metais buvo įvežta 23 t šios produkcijos. Daugiausia į Lietuvą buvo importuota linų pakulų ir atliekų - per penkerius metus 23,6 tūkst. tonų. 70 proc. šios produkcijos įvežta iš Baltarusijos, kita dalis - iš Prancūzijos, Belgijos (nedideliais kiekiais - ir iš kitų valstybių).

Linų eksportas

Pusę pasaulinio linų sėmenų eksporto kiekio 2011 m. eksportavo Europa (Rusija, Kazachstanas), tačiau ES dalis čia buvo tik 47 proc. Kita stambi pasaulinė eksportuotoja yra Šiaurės Amerika, iš kurios daugiausia eksportuoja Kanada. Nuo 2011 m. linų sėmenys iš Kanados daugiausia vežami į JAV, Kiniją. Ankstesniais metais daugiau kaip pusė eksportuojamo kiekio patekdavo į Europą.

Linų pluoštą ir pakulas daugiausia eksportavo ES valstybės (Prancūzija ir Belgija). Trečioje vietoje Europoje pagal šios produkcijos eksportą buvo Baltarusija. Afrikoje pagrindinis eksportuotojas buvo Egiptas. Linų spalių, kaip ir linų pluošto bei pakulų, daugiausia išvežė ES valstybės. Didžiausios šalys eksportuotojos buvo Prancūzija ir Belgija, atitinkamai - 71 ir 57 tūkst. tonų.

Per penkerius metus Lietuva eksportavo 947 t linų sėmenų. 44 proc. šio kiekio eksportuota į Latviją, po 11 proc. - į Belgiją ir Estiją. 2010 m. 47 t žaliavinių linų išvežta į Latviją. Per penkerius metus iš Lietuvos išvežta 19,3 tūkst. t linų pakulų ir atliekų. 54 proc. šio kiekio eksportuota į Prancūziją, 15 proc. - į Ispaniją ir 11 proc. - į Belgiją.

Vidutinė pasaulinė eksportuotų ir importuotų linų sėmenų kaina 2011 m., palyginti su 2009-aisiais, išaugo 26 procentais. Didžiausia eksportuotų sėmenų kaina buvo Afrikoje, o didžiausia importuotų - Okeanijoje. Vidutinė pasaulinė eksportuojamų linų pluošto ir pakulų kaina per nagrinėjamą laikotarpį išaugo 65 proc., o importuojamų - 49 procentais.

Linų spalių vidutinė pasaulinė eksporto kaina 2011 metais, palyginti su 2009-aisiais, išaugo 55 proc., o importo - 83 proc. Toks linų produkcijos užsienio prekybos kainų augimas leidžia daryti prielaidą, kad nagrinėjamais metais augo ir linų paklausa.

Iš Lietuvos išvežtų linų sėmenų vidutinė kaina 2009, 2011 ir 2013 m. buvo apie 2,5 tūkst. Lt/t. 2010 ir 2012 metais ši kaina buvo nukritusi iki 1,9 tūkst. Lt/t. Žaliavinių linų vidutinė kaina buvo 4,5 tūkst. Lt/t. Vidutinė penkerių metų eksportuotų linų pakulų kaina viršijo 2,2 tūkst. Lt/t. Importuotų linų sėmenų vidutinė penkerių metų kaina buvo apie 2,1 tūkst. Lt/t. Importuotų linų pakulų kaina svyravo apie 1,8 tūkst. Lt/t, o žaliavinių - 4,4 tūkst. Lt/t.

Šiaurės Amerikos mokslininkų nuomone, 2020 m. pasaulyje bus auginama dvigubai daugiau sėmeninių linų. Jų paklausa auga dėl sėmenų naudos sveikatai. Daugiau produkcijos turėtų būti auginama Kanadoje ir Rusijoje. Prognozuojama, jog didžiausios šalys eksportuotojos bus JAV, Kinija ir Europa. Tačiau artimiausiais metais Europoje prognozuojamas sėmenų kainų kritimas. 

***

KOMENTARAS. Linų selekcininkė Zofija JANKAUSKIENĖ, LAMMC Upytės bandymų stotis

Pastaraisiais metais buvo jaučiamas žemdirbių domėjimasis ir pluoštiniais, ir sėmeniniais linais. Tiesa, labiau domimasi sėmeniniais, ūkininkai prašo jų sėklos. Galbūt tai susiję su didesnėmis galimybėmis juos panaudoti - patiems užauginti, nuimti derlių javų kombainais, spausti aliejų, išspaudas naudoti pašarui, tai pat maistui vartoti ir sveikus sėmenis.

LAMMC Upytės bandymų stotyje tebevykdoma linų selekcija. Beje, ji tebevyksta ir kitose Europos Sąjungos šalyse bei Kinijoje, nežiūrint į tai, kad linų plotai pastaruoju metu mažėjo. Upytės bandymų stotyje sukurtos ir neseniai registruotos trys sėmeninių linų veislės - Rasa, Rūta ir Edita. Bandymų stotis neturi galimybių vykdyti šių veislių linų sėklininkystės, todėl selekcinė sėkla tolesniam dauginimui buvo perduota sertifikuotiems sėklininkystės ūkiams - ūkininkams Algirdui Laurikiečiui, Jonui Pakalniui, bendrovei „Baltic Agro", tad artimiausiu laiku lietuviškų sėmeninių linų veislių sėklų reikėtų kreiptis į juos.

Iš straipsnyje pateiktų duomenų atrodo, kad lietuviai, svajodami įsivežti linų pluošto, lininių siūlų ar jų gaminių iš Kinijos, greitai apskritai nebeturės iš kur jų įsivežti - plotai juk mažėja. Tai gal vėl auginsime patys?