Konkursas „Metų ūkis 2014" šiemet organizuotas 21-ąjį kartą. Tarp nugalėtojų - ir stambių, kelis šimtus hektarų dirbančių ūkių savininkai, ir 15 ha plote ūkininkaujantys žemdirbiai. Visus juos vienija darbštumas, atsakingumas ir meilė žemei.

Kaip visada šventėje dalyvavo ir žemdirbiams daug gražių žodžių pasakė gausus politikų ir valdininkų būrys. Pasinaudodamas proga būti plačiai išgirstas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas leido sau keliais sakiniais užsiminti apie agropolitikos aktualijas. Žemdirbiams 2014-ieji nebuvo iš lengvųjų: nepagailėjo žiema, nušaldžiusi žiemkenčius, paskui smogė Rusijos embargas, ne vienam skausmingai pasijuto ir sumažintos išmokos.

„O kas mūsų laukia naujuoju finansavimo laikotarpiu? Neaišku, ko tikimasi iš ūkininkų - ar pridėtinės vertės kūrimo, ar besąlygiško taisyklių ir reikalavimų laikymosi", - pastebėjo J. Talmantas. Kartu jis apgailestavo, kad iki šiol taip ir neatsirado apibrėžimo, koks ūkis laikytinas šeimos ūkiu, kad ir toliau priešinami smulkūs ir stambūs ūkiai. „Dabar kaip niekad ūkininkams reikia stiprybės ir energijos, kad išliktume. Todėl neatsitiktinai nugalėtojų simboliu pasirinktas ąžuolas," - paaiškino J. Talmantas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išreiškė pasididžiavimą žemdirbiais, sukuriančiais darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems, dosniai remiančiais kaimo bendruomenes. Ministrė pagyrė aktyvią LŪS veiklą ir patikino, kad prieš priimant svarbius sprendimus, ŽŪM visada galvoja, ką pasakys Ūkininkų sąjunga. Ministrei pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, jis gyrė aktyvų ūkininkų vedlį Joną Talmantą ir žadėjo tesėti politikų pažadus žemdirbiams.

Į šventę šįkart pakviesti tik LŪS nariai

Konkurse dalyvavo 44 savivaldybių ūkininkai, tačiau laimėtojai į renginį pakviesti iš 42 savivaldybių. Mat LŪS sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę organizatoriai pasilieka teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus.

Šiemet rezultatų apie įvykusį „Metų ūkio" konkursą gauta ir ne iš LŪS narių: iš Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos, kuri savo rajone veikia savarankiškai, ir iš Ukmergės rajono ūkininkų, kurių narystės LŪS niekaip nepavyksta atgaivinti. Kelerius metus iš eilės šių rajonų atstovai į respublikinį renginį buvo kviečiami, bet šiemet buvo nuspręsta kitaip. „Apmaudu dėl tų rajonų ūkininkų, nes jie, be jokios abejonės, yra šaunūs ir pažangūs. Tačiau sprendimas priimtas: organizacijoje turi būti tvarka ir pagarba esantiems nariams, o išimtys ne nariams gali būti daromos tik ribotą laiką", - paaiškino J. Talmantas.

Geri rezultatai priklauso ne nuo ūkio dydžio

Iš viso konkurse dalyvavo 400 ūkių, iš jų išrinkti 125 laimėtojai. Tarp pirmos vietos nominantų yra du itin stambūs ūkiai. Tai Kėdainių r. Gudžiūnų kaimo ūkininkai Aurika ir Vaidotas Žičiai, dirbantys 800 ha žemės, bei Varėnos r. Gudakiemio kaimo ūkininkai Vytautas, Remigijus ir Justinas Rauloniai (tėvas ir sūnūs), dirbantys 770 ha ir laikantys 60 bičių šeimų.

Vidutinis visų 2014 m. laimėtojų ūkio dydis nustatytas 199 ha, o pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkis - 262 ha. Mažiausias pirmos vietos laimėtojų ūkis yra Druskininkų sav., Radvilonių kaime ūkininkaujančių Albinos ir Vito Kazakevičių 15 ha mišrios specializacijos ūkis, kuriame šeimininkai augina kiaules ir raguočius.

Kadangi vis daugiau dėmesio skiriama gyvulininkystės šakai, tai kasmet tarp laimėtojų pastebime ir daugiau mišrių ūkių. Tarp pirmos vietos laimėtojų didžiausias šios šakos ūkis yra Šilalės r. Tenenių kaime. Ūkininkai Daiva ir Egidijus Gečai anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 675 galvijus, iš jų 276 yra melžiamos karvės. Jie dirba 410 ha žemės.

Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 196 ha. Iš jų didžiausi Panevėžio r. Daniūnų kaime ūkininkaujančių Reginos ir Valento Gutauskų 650 ha augalininkystės ūkis bei Biržų r. Meilūnų kaime ūkininkaujančių Simonos ir Audriaus Stačkūnų ekologinis gyvulininkystės ūkis: čia dirbama 510 ha ir laikoma 270 galvijų. O hektarų skaičiumi mažiausias - Raseinių r. Sujainių kaime ūkininkaujančios Elenos Borusienės 37 ha ūkis, kuriame ji laiko 24 karves ir 18 galvijų prieauglio.

Tarp antrosios vietos laimėtojų didžiausias mišrus gyvulininkystės ūkis yra Prienų r. Gerulių kaime ūkininkaujančių Rasos ir Algimanto Mieliauskų. Jie ūkyje laiko 100 melžiamų karvių, 82 penimus bulius ir 140 prieauglio, dirba 450 ha žemės.

Trečiosios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 138 ha, o didžiausi iš jų yra Varėnos r. sav. Urkionių kaime ūkininkaujančių tėvo Stasio ir sūnaus Manto Kierų 470 ha mišrus ūkis, kuriame laikomos 24 melžiamos karvės ir 8 prieauglio, bei Pasvalio r. Pumpėnuose ūkininkaujančių Vilmos ir Donato Matuzevičių 354 ha mišrios specializacijos ūkis, kuriame ūkininkai augina 70 avių. Mažiausias - Tauragės r. Barsukynės kaime ūkininkaujančių Ritos ir Kęstučio Stankų 20 ha gyvulininkystės ūkis, kuriame auginamos 44 melžiamos karvės ir 14 prieauglio.

Tarp trečiosios vietos laimėtojų didžiausias mišrus gyvulininkystės ūkis yra Marijampolės sav. ūkininkaujančių Astos ir Juozo Botyrių ūkis, jame šeima augina 150 galvijų ir dirba 150 ha žemės. Ūkininkams labai svarbu nuosava žemė: pirmosios vietos laimėtojai vidutiniškai dirba 133 ha, antrosios - 92 ha, trečiosios - 60 ha nuosavybės teise turimos žemės.

Tarp jauniausio ir vyriausio - 50 metų skirtumas

Yra tradicija, kasmet tarp laimėtojų paminėti jauniausią ir vyriausią ūkininką. Vyriausias tarp laimėtojų - Marijampolės sav. 75 metų ūkininkas Mangirdas Krunkaitis, puikiai besitvarkantis 409 ha augalininkystės krypties ūkyje. Jauniausias yra 24 m. Gediminas Kontrimavičius iš Jonavos r. , jis konkurse užėmė trečiąją vietą su 94 ha augalininkystės ūkiu.

Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius - 46 metai (pirmosios vietos laimėtojų - 49 m., antrosios - 45 m., trečiosios - 44 m.), ūkininkauti pradėjo vidutiniškai apie 1999-2000 m. Didžioji dauguma turi aukštąjį išsilavinimą (41 proc.), aukštesnįjį ir spec. vidurinį - atitinkamai 30 ir 22 proc. „Be išsilavinimo nėra nė vieno, nustokite vadinti žemdirbius runkeliais!" - pašmaikštavo J. Talmantas.

Vyrauja mišrios specializacijos ūkiai

Beveik pusšimtyje mišrios specializacijos ūkių užsiimama augalininkyste ir gyvulininkyste: laikomos karvės, prieauglis ar mėsiniai galvijai. Tačiau yra po vieną kitą ūkį, turintį kiaulių, elnių, danielių, arklių ar avių. Prienų r., Jiezne, įsikūrę ūkininkai Romutė ir Valdas Mazuroniai nurodė turintys mišrų ūkį ir auginantys 18 000 broilerių. O Šiaulių r. Džiugikių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Mindaugas Kerai augina sraiges.

Pirmosios vietos laimėtojas - Vilkaviškio r. žemės ūkio kooperatyvas „Senoji kryžkelė", užsiimantis medinių žaislų gamyba, didmenine pieno prekyba ir teikiantis agroserviso paslaugas. Kooperatyve dirba 40 žmonių. Trakų r. sav. pirmosios vietos laimėtojai Lilija ir Stasys Rizgeliai įsirengę pieno perdirbimo cechą, kuriame gamina sūrius. Šiaulių r. Tvibių kaime ūkininkaujančių Romos ir Antano Baliutavičių daržininkystės ūkis turi išskirtinės kokybės ir trumpos maisto grandinės ūkio sertifikatus.

Nuo 2010 m. konkurso respublikinis rezultatų apibendrinimo renginys iš dalies organizuojamas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba" veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas" lėšomis. Tačiau šventė neįvyktų be rėmėjų ir LŪS narių lėšų. Šventinės renginio dalies generalinis rėmėjas - DNB bankas, pagrindinis rėmėjas - bendrovė „Biržų žemtiekimas".