Kelmės rajone, Pašiaušėje, treji metai veši mūsų kraštui neįprasti augalai - miskantai, populiariai dar vadinami drambliažolėmis. Jei miskantai išgyvena pirmąsias žiemas, tai tikėtina sėkmingai augs ir toliau - metams bėgant, šie daugiamečiai augalai darosi vis mažiau jautrūs aplinkos sąlygoms.

Pasak miskantus auginančios bendrovės „Luganta" direktoriaus Tado Baliutavičiaus, egzotiški augalai buvo pasirinkti dėl to, kad tarp bendrovės valdomų plotų yra nenašių dirvožemių, kuriuose tradiciniai žemės ūkio augalai neduoda gausaus derliaus. Miskantai netgi mėgsta prastesnę žemę, tik svarbu, kad tai būtų purus, neužmirkstantis priesmėlis. Šiemet miskantų plotas Pašiaušėje užima 73 ha.

Bendrovė „Luganta" iš viso dirba 1 100 ha. Tradicinės kultūros sudaro didžiąją dalį pasėlių: augina žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius rapsus. Dėl sunkiai suvaldomų kenkėjų atsisakė vasarinių rapsų - juos iškeitė į kukurūzus, kurių augina 450 ha. Didžioji dalis kukurūzų kuliama grūdams. Nemažus plotus užima ir salykliniai miežiai. Pernai „Luganta" augino ir sorgus - tiesiog norėjo išbandyti, ar tai mūsų žemių augalas. „Taip, užaugo jie gerai, bet iš kukurūzų galima daugiau naudos išpešti", - reziumuoja Tadas.

Atsirinko šalčiui atsparius porūšius

Miskantai (Miscanthus giganteus) - daugiamečiai augalai, sukurti prieš du dešimtmečius Azijoje. Tiksliai net nėra apibrėžta, kiek metų jie gali augti vienoje vietoje. Atrodo, kad šie šiltųjų kraštų augalai neblogai prisitaikė augti ir mūsų klimato sąlygomis, gerai ištvėrė visas tris žiemas.

„Šalia buvo javų laukai, kurie nukentėjo nuo šalčio, o miskantai išgyveno. Atsirinkome mažiau šalčiui jautrius porūšius, o dauginamąją medžiagą pirkome ne iš vieno augintojo - dauginimui naudojamus šakniastiebių gabaliukus (rizomus) įsigijome užsienyje", - sako Tadas. Miskantai yra sterilūs augalas, jie nesubrandina sėklų, todėl dauginami tik vegetatyviniu būdu.

Drambliažolė (Miscanthus) - tai miglinių (Poaceae) šeimos Miscanthus spp. genties augalas. Labiausiai vertinamos šios Miscanthus rūšys: M. sinensis, M. floridulus, M. sacchariflorus ir hibridas Miscanthus x gigantheus Greef et Deuter (sukurtas 1993 m.). Natūraliai drambliažolės auga Afrikos ir Pietų Azijos subtropikuose ir tropikuose, taip pat Rytų Azijos vidutinio klimato juostoje, nuo Ramiojo vandenyno salynų iki Japonijos kalnynų ir Himalajų.

„Kiek aš domėjausi, visoje Europos Sąjungoje tai yra palyginti naujas augalas, ir mokslininkai apie jį dar tik kaupia žinias. Mes bendraujame su Žemdirbystės instituto mokslininkais, stebime jų tyrimų rezultatus. Vis dar daug nežinomųjų, bet kiekvienų metų patirtis - tai žingsnis į priekį", - pastebi Tadas pridurdamas, kad Lenkijoje seniausioms miskantų plantacijoms dar tik 5-6 metai, o Anglijoje jau yra dešimtmetį perkopusių plantacijų.

Šiaudai tinka biokurui

Šakniastiebiai dauginimui dalijami į smulkesnes dalis - tai rankų darbas, labai ilgas ir sudėtingas, ypač jei reikia priruošti medžiagos dideliam plotui. Pernai „Luganta" įsigijo specialias šaknų iškasimo, sodinamosios medžiagos ruošimo ir sodinimo mašinas, todėl darbai iš karto paspartėjo. Šių metų pavasarį bendrovė ne tik nuėmė ir realizavo pirmąjį šiaudų derlių, bet ir kitiems augintojams pardavė šiek tiek sodinamosios medžiagos - žemdirbiai juos pradeda auginti biokurui.

Miskantų šiaudai labai tinka kūrenimui, juos galima presuoti, granuliuoti ar briketuoti. Iš vieno kilogramo gaunama 18 MJ energijos - tai daugiau negu iš javų šiaudų. Be to, jie, skirtingai nuo javų šiaudų, turi gerokai mažiau sieros ir chloro, todėl nereikia specialių deginimo krosnių. „Rudenį visos mineralinės medžiagos iš stiebų ir lapų nukeliauja į šaknis, o miskantai pjaunami žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį", - paaiškina Tadas.

Pirmais metais derlius būna labai menkas - 1-3 t/ha, jo net nelabai apsimoka imti. Antraisiais metais būna 5-10 t masės. Trečiaisiais auginimo metais jau galima tikėtis 15-18 t/ha masės. Teoriškai miskantai gali duoti ir 30 t/ha derlių, bet tai priklauso nuo to, kiek per vegetacijos sezoną būna šiltų saulėtų dienų. Sausra šiems šilumamėgiams augalams didelės įtakos neturi (žinoma, tik ne pirmaisiais metais po pasodinimo - tada be vandens augalai gali sunykti), nes augalai suformuoja giliai į žemę (iki 2,5 m) lendančias šaknis, kurios geba aprūpinti vandeniu net ir esant sausiems orams.

Miskantai priklauso C4 augalų tipui. C4 būdu anglį asimiliuoja nemažai Poaceae, Cyperaceae, Asteraceae ir kitų šeimų augalų. Tai daugiausia tropikų ir subtropikų arba iš jų kilę augalai - kukurūzai, sorgai, soros ir kiti. Juose fotosintezė sparčiausiai vyksta, kai pakanka šilumos (30-35 °C). C4 augalų fotosintezės intensyvumas, palyginti su C3 augalų, yra dvigubai didesnis, todėl C4 augalai greičiau auga ir būna daug produktyvesni. Kiekvienas jų lapų paviršiaus decimetras per dieną vidutiniškai pagamina 4-5 g sausųjų medžiagų, o C3 augalų - tik 0,5-2,0 g. Kadangi C4 augalai sugeba koncentruoti CO₂, jų lapų žiotelės dieną gali būti privertos, o fotosintezės intensyvumas lieka toks pat. Dėl to C4 augalai atsparesni sausrai, optimaliau naudoja vandenį.

Pirmaisiais auginimo metais būtina naikinti piktžoles. Vėliau jokios chemijos nebereikia, nes augalas tvirtai įsikabina į žemę ir pats gerai stelbia bet kokias kunkuruoti bandančias piktžoles. Privalumas yra ir tai, kad miskantai neserga, jų nepuola jokie kenkėjai. Trąšoms nereiklūs - tręšti rekomenduojama nebent fosforu ir kaliu, azoto faktiškai nereikia.

Derlius imamas pavasarį

Po pirmųjų šalnų miskantų lapai pradeda gelsti, o iki žiemos nuruduoja jau visas augalas. Dalis lapų per žiemą nukrenta. Likusius stiebus ir lapus žiema ir šaltis labai gerai išdžiovina. Kovo mėnesį, kai žemę dar kausto įšalas, miskantai nupjaunami su pjaunamąja ir presuojami į ritinius. Pjaunama kuo žemiau, prie pat žemės. Augintojas prasitaria, kad, ūkiškai žvelgdamas, bandė surinkti ir nukritusius lapus, tačiau nusivylė - kartu prirenkama ir žemių, masė būna nešvari. Tad nuspręsta juos palikti kaip natūralų mulčią.

Po derliaus nuėmimo lieka plynas laukas, kuris gegužės pradžioje pradeda atželti. Kerai kasmet plečiasi. „Praėjusį pavasarį kerą vidutiniškai dalijome į 5-6 dalis, po šios vasaros kerai sustambėjo, tad kiekvieną jų galėsime dalyti į 10 ar daugiau dalių", - svarsto Tadas. Miskantų dauginimo laikas - pavasaris, iki tol, kol kerai pradeda leisti naujus stiebus.

Miskantus auginti nesudėtinga, tik svarbu tinkamai paruošti žemę ir pasirinkti kokybišką sodinamąją medžiagą. Problema - nėra registruotų herbicidų (o jie būtinai reikalingi pirmaisiais metais). Beje, Lietuvoje tokios kultūros kaip miskantai oficialiai nėra - deklaruojant jie priskiriami prie „kitų miglinių augalų".

KOMENTARAS

Darius STONKUS, Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės technikos direktorius

Norėdami išmėginti ką nors nauja ir racionaliai išnaudoti mažus žemės plotelius, Šakių rajono Žvirgždaičių seniūnijoje 2012‑ųjų pavasarį miskantais užsodinome šešis laukelius - iš viso 6 hektarus. Penkiuose iš jų augalai veši puikiai, viename - gerokai prasčiau, tačiau žinome, kokią klaidą padarėme. Šių metų pavasarį jau pjovėme pirmąjį derlių. Milžiniškos žolės lauke dirbome paprastu kukurūzų smulkintuvu, išmontavę grūdų traiškymo agregatą. Maksimalų 15-20 t/ha derlių gauti planuojame kitų metų balandį, o šiemet jis dar buvo nedidelis - apie 6 t/ha. Be to, pjovėme ne visame plote: tą laukelį, kuriame miskantai auga prasčiau, mulčiavome. Miskantams 6 ha plote nupjauti ir paruošti naudojimui pakanka gero pusdienio. Susmulkintą masę sukrovėme į sandėlį ir, užėjus šaltiems orams, pradėjome ja kūrenti mechanines dirbtuves apšildantį katilą. Esame suskaičiavę, kad tuomet, kai visi 6 ha duos maksimalų derlių, kuro dirbtuvėms apšildyti užteks visą šaltąjį sezoną, kūrenant 100 kW katilą. Ar plėsime miskantų plotą, dar nesame apsisprendę, tačiau tvirtai žinome, kad tikrai nenaikinsime šių subtropinių augalų. Įgavome patirties, žinome kaip auginti: pirmuosius dvejus metus labai svarbu sukultūrinti dirvą ir apsaugoti nuo piktžolių, o trečiaisiais (ir taip toliau 25 metus) belieka tik nuimti derlių. Sukaupta patirtimi mielai dalijamės su norinčiais auginti, tiekiame sodmenis, nuomojame sodinimo mašiną. Mūsų paslaugomis jau pasinaudojo keletas žemdirbių.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/11