Moksliniai tyrimai rodo, kad karvės tešmens išsivystymo rodikliai yra susiję su produktyvumu, somatinių ląstelių skaičiumi piene, rizika susirgti mastitu, o tai turi įtakos pieno kokybei, savikainai ir pieno ūkio konkurencingumui.

Automatizuojant pieno ūkius, keliami vis didesni reikalavimai karvių tešmens tinkamumui mechanizuotai melžti. Karvių melžimo savybės tiriamos daugelyje šalių. Melžimo greitis ir trukmė yra aktualūs požymiai ekonominiu požiūriu, vertinant pieno ūkių darbo ir elektros energijos išlaidas, melžimo įrangos naudojimą. Dėl lėto melžimo karvės tešmuo ir speniai bus ilgiau dirginami ir greičiau pažeidžiami, o per greitas melžimas susijęs su susilpnėjusia spenio sfinkterio funkcija. Tai mažina tešmens atsparumą patogenams ir didina susirgimo slaptuoju mastitu tikimybę.

Mastito riziką sumažinti galima vykdant karvių selekciją pagal tešmens morfologines ir fiziologines savybes.

Pienas iš visų ketvirčių turi tekėti kuo tolygiau

Kryptingi karvių tešmens moksliniai tyrimai Lietuvoje pradėti septintajame-aštuntajame dešimtmetyje. Ištyrę 491 Lietuvos juodmargių karvės tešmens morfologines savybes, J. Kuosa ir M. Jusaitis (1972) nustatė, kad pageidautinos formos (vonios ir dubens) tešmenis turėjo 82,7 proc. karvių. A. Kirvelos (1976) duomenimis, pageidautinos formos tešmenis turėjo 98,5 proc. pirmos, 98,4 proc. - antros ir 94,3 proc. - trečios laktacijos karvių. Šių mokslininkų tirtų Lietuvos juodmargių veislės karvių tešmens indeksas (priekinių ketvirčių pieno primilžis) buvo 44,07 procento.

A. Kirvela (1976) nustatė 43,4 proc. pirmos, 42,5 proc. antros ir 40,8 proc. trečios laktacijos karvių tešmens indeksą. Primelžto pieno kiekio iš skirtingų karvių tešmens ketvirčių skirtumas su amžiumi padidėjo nuo 11,4 proc. (pirmaveršių) iki 15,5 proc. (trečiaveršių), o atstumas tarp priekinių spenių padidėjo nuo 19,3 cm (pirma laktacija) iki 23,1 cm (trečia laktacija).

Mokslininkė V. Stankūnienė su bendraautoriais (2008) nustatė, kad neigiamos įtakos karvių produktyvumui ir tešmens sveikatingumui turi daugiau kaip 10-15 proc. didesnis pieno kiekio skirtumas tarp priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių, taip pat ilgesnis kaip 1 min. melžimo trukmės skirtumas tarp atskirų ketvirčių išmelžimo.

Mechanizuotai melžiant karves labai svarbu, kad pienas iš visų ketvirčių tekėtų kuo tolygiau. Nevienodas pieno tekėjimas iš skirtingų ketvirčių susijęs su dažnesniu spenių pažeidimu ir tešmens uždegimu.

Įvertinę karvių tešmens ketvirčių melžimo savybes, mes, straipsnio autoriai, nustatėme ryškų melžimo trukmės (26 proc.) ir melžimo greičio (33 proc.) iš skirtingų tešmens ketvirčių netolygumą. Tai reiškia, kad pieno tekėjimas iš atskirų tešmens ketvirčių baigiasi skirtingu laiku, o melžikliai nuimami tik tada, kai baigiami melžti visi ketvirčiai. Tokiu atveju, ketvirčiai, iš kurių pienas išmelžtas greičiausiai, vakuumo veikiami be reikalo, nes pienas neteka. Trinama spenių oda greičiau pažeidžiama (ypač jei melžikliai netinkamai prižiūrimi, laiku nekeičiamos jų guminės dalys ir yra įtrūkimų), o atsiradus net menkiausiam spenio pažeidimui, lengvai patenka patogeniniai mikroorganizmai, kurie sukelia mastitą. Ilgas vakuumo veikimas taip pat daro neigiamą įtaką ir spenio sfinkteriui, o jo funkcijos susilpnėjimas lemia nevisišką spenio kanalo užsidarymą. Tai sudaro palankias sąlygas aplinkos ir patogeniniams mikroorganizmams patekti į tešmenį.

Pieno tekėjimo netolygumo problema aktuali ne tik mūsų šalies pieno ūkiuose. Užsienio mokslininkas D. Vaisas (D. Weiss) su bendraautoriais 2004 m. nustatė 19,68 proc. karvių tešmens melžimo trukmės skirtumą tarp atskirų tešmens ketvirčių ir 21,62 proc. melžimo greičio skirtumą. V. Tancinas su grupe tyrėjų 2007 m. holšteinų veislės karvėms nustatė taip pat mažesnius negu mūsų karvių tešmens ketvirčių melžimo savybių netolygumo rodiklius, t. y., 12,65 proc. melžimo trukmės ir 15,6 proc. melžimo greičio skirtumą tarp atskirų tešmens ketvirčių.

Reikia gerinti tešmens savybes

Pieno tekėjimo tolygumas ir tešmens sveikumas priklauso nuo tešmens išsivystymo. Vertinant karvių eksterjerą, šiems rodikliams skiriamas didelis dėmesys. Nustatyta tendencija, kad prastesnėmis melžimo savybėmis ir didesniu somatinių ląstelių skaičiumi (SLS) piene pasižymi karvės, kurių tešmens savybės buvo įvertintos mažiausiais (nepageidautinais) balais, o geresnėmis melžimo savybėmis ir mažesniu SLS piene - karvės, kurių tešmens savybės įvertintos didesniais (pageidaujamais) balais.

Lietuvoje tirtoms karvėms nustatėme vidutinį 41,7 proc. tešmens indeksą ir 10 proc. mažesnį SLS priekinių tešmens ketvirčių piene negu užpakalinių ketvirčių. Ištyrę per tūkstantį karvių (antrą ir šeštą laktacijos mėnesį) nustatėme, kad daugiausia karvių tešmenų rodikliai buvo įvertinti 4-6 balais. Daug mažesnis SLS piene buvo tų karvių, kurių tešmens išsivystymo rodikliai įvertinti geresniais balais (žiūrėti paveikslą).

Duomenų analizė parodė, kad karvių, kurių tešmens indeksas buvo 45 proc. ir didesnis, infekuotų tešmens ketvirčių nustatyta 12 proc. mažiau. Karvių, kurių pieno kiekio, primelžto iš atskirų tešmens ketvirčių, netolygumas buvo iki 11 proc., mastito sukėlėjų pieno mėginiuose nustatyta 3 proc. mažiau. O karvių, kurių melžimo trukmės iš atskirų tešmens ketvirčių netolygumas buvo iki 15 proc., mastito sukėlėjų tešmens ketvirčių piene rasta 15,5 proc. mažiau negu karvių, kurių šis rodiklis viršijo 15 procentų.

Geopolitiniai procesai skaudžiai palietė pieninių galvijų augintojus, todėl Lietuvos galvijų gerintojų asociacijų laukia dideli iššūkiai vykdant pieninių veislių galvijų selekcijos programas, orientuotas ne tik į karvių pieno produkcijos didinimą, bet ir pieno kokybės, eksterjero, reprodukcinių savybių, ūkinio naudojimo trukmės gerinimą ir gyvulių sveikatos stiprinimą.

Vida JUOZAITIENĖ, Renata JAPERTIENĖ, Evaldas ŠLYŽIUS

Mano ūkis, 2014/11