Šiltnamio gruntas, naudojant jį metų metus, suslūgsta, jame gausu ligų sukėlėjų ir kenkėjų, todėl gaunamas mažesnis ir prastesnės kokybės daržovių derlius. Ką daryti, norint sumažinti infekcijų pavojų šiltnamiuose bei pagerinti dirvos fitosanitarinę būklę?

Paprastai šiltnamiuose taikoma itin siaura sėjomaina. Geriausiu atveju vienais metais tame pačiame šiltnamyje auginami pomidorai, kitais - agurkai. Tokia sėjomaina nėra gera, nes blogėja grunto struktūra, atsiranda maisto medžiagų disbalansas. Žinoma, kad daugelis augalų išskiria tam tikrų organinių medžiagų (lot. collide), kurios neigiamai veikia kitų augalų augimą. Tuo ypač pasižymi agurkai. Todėl kiekvienais metais gaunamas vis mažesnis ir mažesnis daržovių derlius.

Jei tos pačios daržovės auginamos šiltnamyje dvejus metus iš eilės, po dvejų metų reikėtų keisti šiltnamio gruntą arba šiltnamį perkelti į kitą vietą.

Visų pirma rudenį reikia išrauti šiltnamyje augusias daržoves ir pašalinti visas augalų liekanas. Pastarąsias geriausia sudeginti. Jokiu būdu nekompostuokite pomidorų stiebų, juos būtina sudeginti. Be to, pašalinkite visas kitas liekanas: suplyšusią plėvelę, piktžoles, mulčią ir pan. Taip pat surinkite ir sudeginkite virves, kurias naudojote augalams rišti.

Kai augalų liekanos jau pašalintos, nuplaukite šiltnamio sienas ir stogą iš vidaus stipria vandens srove (žinoma, jeigu turite tokią galimybę). Tam galite naudoti ūkišką ar žaliąjį muilą. Taip pat šiltnamius galite dezinfekuoti jų dezinfekcijai skirtomis priemonėmis: sieros, formalino, trinatriofosfato (skalbimo miltelių) tirpalais.

Sveika dirva - vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos augalų sveikatingumui. Bene didžiausia problema, auginant daržoves šiltnamyje, yra pašaknio ligos. Jei jūsų šiltnamyje augalai sirgo pašaknio ligomis, verta pagalvoti apie viršutinio grunto sluoksnio pašalinimą, nors tai gana sudėtingas darbas. Jei žemė smarkiai užkrėsta, reikėtų nukasti 20-25 cm dirvos sluoksnį. Tačiau patartina nukasti nors 7-10 cm dirvos sluoksnį ir išnešti jį iš šiltnamio. Nukastą žemę, sluoksniuodami kartu su šviežiu mėšlu, sudėkite į komposto krūvą daržo pakraštyje. Norint žemę nukenksminti, reikėtų kalkinti: 150 g kalkių vienam kvadratiniam metrui grunto. Po kelių metų ją vėl galėsite naudoti, tik reikėtų kelis kartus perkasti.

Pats efektyviausias šiltnamio grunto dezinfekcijos būdas - tai terminė dezinfekcija. Rudenį 2-3 val. gruntas dezinfekuojamas 70 ^oC temperatūros garais. Vienam kvadratiniam metrui dirvos reikia 50-80 kg garų. Dirvos paviršius uždengiamas karščiui atsparia polichlorviniline ar polipropilenine plėvele, kurios kraštai prispaudžiami žeme. Pučiama po plėvele specialiomis šakėmis (įrenginiu iš metalinių vamzdžių), kurios prijungtos prie garo katilo. Taip pat reikalingi žemo slėgio garo generatoriai ir mechanizuoti dezinfekcijos gaubtai. Gali būti sterilizuojamas ne tik grunto paviršius, bet ir apatinis sluoksnis, naudojant perforuotus vamzdžius.

Rudenį, kol oro temperatūra ne žemesnė kaip 15 ^oC, šiltnamių dirvą galima dezinfekuoti sausomis chlorkalkėmis. Jos išbarstomos ant dirvos (100-200 g/m²), išlyginamos grėbliu ir įterpiamos. Tiesa, esant vėsesniems orams, chlorkalkės gali nespėti suirti ir išgaruoti, todėl pavasarį gali būti kenksmingos augalams.

Viena efektyvių bei nesudėtingų priemonių šiltnamio žemės sveikatingumui pagerinti yra sideratų naudojimas. Tai vienas iš būdų norint paspartinti sėjomainą šiltnamyje. Nuėmus daržoves, rudenį patartina šiltnamiuose pasėti sideracinius augalus. Jie ne tik pagerina dirvos derlingumą, bet ir turi fitoncidinių savybių, t. y. apsaugo augalus nuo ligų ir kenkėjų. Šie augalai iš gilesnių dirvos sluoksnių dėl savo stiprios šaknų sistemos perneša maisto medžiagas į viršutinį dirvos sluoksnį. Taip pat jie nepasisavinamas maisto medžiagas paverčia pasisavinamomis.

Sideracinių augalų pasirinkimas didelis. Tai ankštiniai: lubinai, žirniai, facelijos; grūdiniai: avižos, rugiai, kviečiai, miežiai; kryžmažiedžiai: saulėgrąžos, garstyčios. Šiltnamio žemę taip pat gerai dezinfekuoja žieminiai ir vasariniai rapsai, baltosios garstyčios.

Pavyzdžiui, po derliaus nuėmimo šiltnamyje pasėkite žieminius rugius. Sudygusius augalus galite uždengti sniegu, tačiau to daryti nebūtina. Jie peržiemos, o pavasarį, kai tik bus galimybė, juos perkaskite. Po dviejų savaičių šiltnamyje galėsite sėti. Baltosios garstyčios taip pat puikus sideracinis augalas. Jas šiltnamyje galima sėti kovo mėnesio pradžioje arba net vasario mėnesio pabaigoje. Garstyčios taip pat pagerina dirvą ir naikina patogeninę mikroflorą. Ankštiniai augalai ypatingi tuo, kad praturtina dirvą maisto medžiagomis, tačiau dirvą dezinfekuojančiomis savybėmis nepasižymi.

Auginant daržoves, kasmet su derliumi iš šiltnamių žemės išnešama daug maisto medžiagų. Be to, dėl gausaus laistymo žemė supuola, pablogėja jos agrofizinės savybės, suyra dalis joje buvusios organinės medžiagos. Grunto pagerinimu galima pasirūpinti dar rudenį. Naudojamos purumą bei grunto struktūrą gerinančios medžiagos: mėšlo pūdinys, durpės, pjuvenos, drožlės. Šios medžiagos, įterptos į gruntą, padidina oro kiekį jame. Jų įterpiama iki 20-40 proc. dirvos tūrio.

Naudojant pjuvenas, pagerėja grunto fizinės savybės, padidėja jo biologinis aktyvumas, iš dirvos išsiskiria anglies dvideginis. Šiltnamio gruntui pagerinti naudojant pjuvenas (20-30 kg/m²), žieves (geriausia naudoti eglės žieves), būtina kartu su kiekvienu kubiniu metru šių medžiagų įterpti 1,2-1,4 kg azoto, nes joms mineralizuojantis, sunaudojama daug azoto.

Šiuo metu dirvos sveikatingumui pagerinti yra skirti mikrobiologiniai ir kitų medžiagų preparatai, kurie ne tik apsaugo dirvą nuo ligų ir kenkėjų, bet dar ir padidina humuso kiekį joje.

Julė JANKAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/11