Viena iš efektyvaus ekologinio ūkininkavimo prielaidų yra išsaugoti dirvožemio derlingumą, o dar geriau - jį gerinti. Pagrindiniai dirvožemio derlingumo vertinimo kriterijai yra agrocheminės savybės: pH, humuso, judriųjų fosforo ir kalio kiekiai dirvožemyje.

Ekologinės gamybos ūkiuose, kur labai ribotai naudojamos trąšos, ypač svarbu, kad augalų maisto medžiagų balansas garantuotų gerą žemės ūkio augalų derlingumą ir išsaugotų dirvožemio našumą. Deja, Lietuvos ekologinės gamybos ūkių dirvožemiai dažnai nepakankamai trąšūs, kad užaugtų geras žemės ūkio augalų derlius. Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, 18,6 proc. jų ploto dirvožemiai yra rūgštūs, 36,5 ir 16 proc. -  mažo fosforingumo ir kalingumo ir tik 26,2 ir 45,6 proc. dirvožemių fosforo ir kalio pakanka, o mažas humusingumas nustatytas net 52,4 proc. tirtų dirvožemių.

Siekiant taupiai naudoti dirvožemio išteklius, padidinti žemės ūkio augalų produktyvumą, sumažinti vandenų ir oro taršą augalų nesunaudotomis maisto medžiagomis, skaičiuojamas augalų maisto medžiagų balansas dirvožemyje. Mūsų šalyje augalų maisto medžiagų balansui apskaičiuoti ekologinės gamybos ūkiuose siūloma formulė detaliai pateikia augalų maisto medžiagų patekimo į dirvožemį ir jų nuostolių santykį. Tačiau dėl formulės sudėtingumo balansą geba apskaičiuoti tik aukštos kvalifikacijos specialistai. Daugelyje kitų šalių balansas skaičiuojamas paprasčiau: įvertinami tik suminiai augalų maisto medžiagų kiekiai.

Ketverių metų bandymai Perlojoje

Ekologinės žemdirbystės sistemos įtaka azoto, fosforo ir kalio balansui 2010-2013 m. buvo tirta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Perlojos bandymų stotyje. Bandymus atliko Agrocheminių tyrimų laboratorijos ir Perlojos bandymų stoties darbuotojai. Keturlaukėje sėjomainoje kasmet buvo auginami raudonieji dobilai žaliajai trąšai, žieminiai rugiai, ankstyvosios bulvės ir vasariniai kviečiai. Dirvožemis - didelio fosforingumo, vidutinio kalingumo ir mažo humusingumo, silpnai rūgštus smėlingo priemolio išplautžemis.

Visuose laukeliuose augalai buvo tręšti mineralinėmis kalio trąšomis (bulvės - Patentkali, o kiti augalai - Korn kali). Su šiomis trąšomis dobilai gavo 40 kg/ha, žieminiai rugiai - 60, vasariniai kviečiai - 90, o bulvės - 120 kg/ha kalio. Kai kuriuose laukeliuose augalai dar buvo patręšti ekologinėmis azoto trąšomis Biofer ir kaulų miltais. Trąšos Biofer - tai galvijų mėšlo granulės, kurių sudėtyje yra apie 10 proc. azoto (N), 7 proc. fosforo (P₂O₅) ir 1 proc. kalio (K₂O). Beveik tiek pat augalų maisto medžiagų yra ir kaulų miltuose.

Šių trąšų pavidalu rugiams buvo išberta 60, o bulvėms ir kviečiams - 90 kg/ha azoto. Be to, kai kuriuose laukeliuose rugiai ir bulvės papildomai tręštos raudonųjų dobilų žaliąja trąša. Bulvėms dar įterpta 45 t/ha kraikinio mėšlo, o rugių ir kviečių šiaudai susmulkinti ir užarti.

Skaičiuojant azoto balanso pajamas, buvo įvertintas azoto kiekis, patekęs į dirvožemį su ekologinėmis trąšomis Biofer, kaulų miltais, kraikiniu mėšlu ir žaliąja trąša. Į azoto balanso pajamas taip pat buvo įskaičiuotas azotas, patekęs su krituliais, su rugių, kviečių ir bulvių sėklomis, taip pat raudonųjų dobilų fiksuotas azotas. Azoto balanso išlaidos - tai šios augalų maisto medžiagos netekimas su augalų pagrindinės produkcijos derliumi, taip pat nuostoliai dėl išsiplovimo ir dėl denitrifikacijos (išgaravimo).

Fosforas ir kalis į dirvožemį pateko su trąšomis, taip pat su javų ir bulvių sėklomis. Be to, nemažai kalio į dirvožemį buvo įterpta su ekologiniuose ūkiuose leidžiamomis naudoti mineralinėmis kalio trąšomis - Patentkali (bulvėms) ir Kornkali (rugiams, kviečiams ir dobilams). Dalies fosforo ir kalio dirvožemis neteko su augalų derliumi ir dėl išsiplovimo.

Azoto, fosforo ir kalio balansas - visur teigiamas

Apskaičiavus augalų maisto medžiagų balansą sėjomainoje, visuose bandymo laukeliuose jis gautas teigiamas, tai yra azoto, fosforo ir kalio balanso pajamos viršijo jo išlaidas. Azoto balanso požiūriu augalus tręšti Biofer trąšomis ir kaulų miltais buvo neracionalu, tačiau dėl tręšimo šiomis trąšomis padidėjo žemės ūkio augalų derlius. Jei jomis netręšus žieminių rugių grūdų buvo gauta 3,78 t/ha, vasarinių kviečių - 3,33, o bulvių gumbų - 23 t/ha, tai patręšus - atitinkamai 4,71, 4,26 ir 29 t/ha. Fosforo ir kalio balansas ryškiausiai teigiamas buvo tada, kai augalai buvo tręšti ir dobilų žaliąja trąša.

Azoto, fosforo ir kalio balansas ekologinės žemdirbystės sistemoje

B. f. - Biofer; k. m. - kaulų miltai; ž. t. - raudonųjų dobilų žalioji trąša

Esant teigiamam augalų maisto medžiagų balansui, jų nesunaudotos maisto medžiagos kaupiasi dirvožemyje ir gerina jo derlingumą. Šiuo atveju judriojo fosforo kiekis dirvožemyje padidėjo nedaug, tačiau kalio kiekiai tyrimų laikotarpiu nuosekliai didėjo. Tai rodo, kad sėjomainoje vieną kartą įterpus apie 40-45 t/ha kraikinio mėšlo, taip pat vieną kartą užarus javų šiaudus, kai dirvožemyje judriojo kalio yra pakankamai (> 150 mg/kg), mineralinėmis kalio trąšomis augalų tręšti nebereikia. Juolab kad vidutinis kalio balansas dirvožemyje ir nenaudojant mineralinių trąšų būtų buvęs teigiamas. Humuso kiekis dirvožemyje per tyrimų laikotarpį taip pat nesumažėjo.

Judriųjų fosforo ir kalio kiekių dirvožemyje pokyčiai ekologinėje žemdirbystės sistemoje

Šie tyrimai parodė, kad ekologinės žemdirbystės sistemoje kas ketveri metai įterpiant apie 40-45 t/ha kraikinio mėšlo ir užariant javų šiaudus, o viename sėjomainos lauke auginant augalus žaliajai trąšai, dirvožemio derlingumas ne tik nesumažėja, bet turi tendenciją net gerėti.

Jonas ARBAČIAUSKAS

Mano ūkis, 2014/10