Žemdirbiai įpusėjo planuoti ateinančių metų derlių, tačiau vis dar trūksta aiškumo, kaip bus remiama žemės ūkio veikla, kokių aplinkosaugos reikalavimų teks laikytis, norint gauti žalinimo išmokas, kokioms veiklos sritims teikiama pirmenybė. Galutiniai nurodymai pasirodys spalio-lapkričio mėn., tačiau jau dabar svarbu žinoti, kokius reikalavimus teks įgyvendinti ateinančiais metais. „Mano ūkis" sudarė dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą ir paprašė į juos atsakyti Žemės ūkio ministerijos specialistų.

Į kokius prioritetus bus orientuojamasi teikiant paramą naujuoju 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu?

Žemės ūkio rėmimas nėra savitikslis, skirdama paramą Europos Sąjunga ir valstybės narės siekia konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, toliau bus siekiama didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinamos inovacijos, aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas bei dalyvavimas trumpoje maisto tiekimo grandinėje. Taip pat bus siekiama tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų, subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros, skatinant alternatyvias žemės ūkiui veiklas, darbo vietų kūrimą, ugdant vietos iniciatyvas ir t. t. Ypatingas dėmesys ir prioritetas 2014-2020 m. bus skiriamas gyvulininkystės, vaisių ir daržovių sektorių plėtrai, smulkiems bei vidutiniams ūkiams.

Kokių esminių pastabų pateikė Europos Komisija, susipažinusi su Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos projektu?

Europos Komisija siūlo didinti mūsų numatytas ūkio dydžio, išreikšto standartinės produkcijos (SP) verte, ribas tiems smulkiems ūkiams, kurie pretenduos į paramą plėtrai, kitaip tariant, orientuotis į ūkius, kurie eina prekinės gamybos keliu, stiprinti jų konkurencingumą (buvome numatę remti ūkius, kurių SP yra nuo 2000 iki 3 999 Eur, dabar planuojama, kad ši riba gali būti nustatyta ties 8000 Eur), jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (planavome remti ūkius, kurių SP yra didesnis negu 4 000 Eur). Be to, pasiūlyta mažinti jauniesiems ūkininkams ir verslo pradžiai numatytą maksimaliai leistiną 70 000 Eur paramos sumą, išsamiau pagrįsti kai kurių išmokų, susijusių su plotais, dydžius, paramos intensyvumą. Todėl 2014-2020 m. KPP projekte numatytos paramos teikimo sąlygos ir reikalavimai paramai gauti dar gali keistis.

Kaip bus remiamas ūkininkavimas vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių?

Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms 2014 metais taikomas pereinamasis laikotarpis, kuriam galioja 2007-2013 m. programinio laikotarpio rėmimo tvarka, tačiau išmokos bus mokamos iš 2014-2020 m. programinio laikotarpio lėšų. Tačiau ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d. visos ES šalys narės privalės taikyti naująją vieningą vietovių, kuriose yra gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, klasifikavimo sistemą, pagal naujai išskirtas teritorijas. Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vietovių, kuriose yra gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, teritorijų išskyrimas, kuris turėtų būti baigtas šių metų pabaigoje.

Kaip paramos intensyvumas bus siejamas su kolektyvinėmis investicijomis?

Kaimo plėtros programos 2014-2020 m. projekte numatyta, kad kolektyvinės investicijos - ne mažiau kaip dviejų žemės ūkio veiklos subjektų jungtinės veiklos sutarties arba kooperacijos pagrindu įgyvendinamos investicijos, kurių rezultatais bendrai naudojasi investuojančių ūkininkų (fizinių ir juridinių asmenų) grupė. Šioms investicijoms yra numatytas didesnis paramos intensyvumas, pavyzdžiui, pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" kolektyvinėms investicijoms numatytas iki 20 proc. didesnis paramos intensyvumas.

Pristatant naująją KPP, dažnai buvo akcentuojama visiškai nauja „Bendradarbiavimo" priemonė. Kokio bendradarbiavimo rėmimui ji skirta?

Labai įvairių rūšių bendradarbiavimui. Pagal šią priemonę bus galima remti tiek stambesnius, tiek smulkesnius veiklos subjektus, padedant jiems įveikti ekonominius, aplinkosauginius ir kitus su susiskaldymu susijusius sunkumus. Pavyzdžiui, viena iš šios priemonės veiklos sričių skirta Europos investicijų partnerystės (EIP) veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti (įgyvendinant projektus, orientuotus į konkrečių problemų sprendimą ir rezultatus žemės ūkio ir miškininkystės srityse). EIP veiklos grupę turės sudaryti trys šalys: gamintojų, konsultavimo ir mokslo institucijų atstovai. Ūkininkai bei miškų savininkai, dalyvaudami EIP grupės veikloje, turės galimybę inicijuoti savo poreikius atitinkančių bandomųjų projektų ir naujų technologijų kūrimą. Pagal kitą veiklos sritį numatyta remti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, organizuojant bendrus darbo procesus ir siekiant bendro rezultato (į paramą galės pretenduoti ne mažiau kaip 2 subjektai: ūkininkai, smulkūs miško valdytojai, labai mažos įmonės, fiziniai asmenys). Bendradarbiavimo priemonės lėšomis bus remiamas žemės ūkio ir maisto produktų pateikimas vartotojams, sumažinant tarpininkų skaičių tarp gamintojo ir vartotojo, sutrumpinant produktų pervežimo atstumus ir skatinat vietinės kilmės produktų vartojimą (projektą turi įgyvendinti ne mažiau kaip 2 subjektai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį).

Koks bus maksimalus paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams? Ar jie vis dar gaus papildomą priemoką?

Jaunuosius ūkininkus numatoma remti finansuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Numatoma didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui - iki 70 tūkst. Eur, tačiau, kaip minėjau, Europos Komisija siūlo mažinti šią paramos sumą. Jauniesiems ūkininkams už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus nuo 2015 m. bus skiriama papildoma priemoka už didžiausią 90 ha plotą, t. y. jei ūkininkas deklaruos 100 ha, jaunojo ūkininko priemoką galės gauti   už 90 ha. Konkretus papildomos išmokos dydis paaiškės po 2015 m. deklaravimo, tačiau planuojama, kad sudarys apie 150 Lt/ha.

Kaip ir kiek bus kompensuojama žemės ūkio subjektams už perkamą naują žemės ūkio techniką?

Pagal KPP investicines priemones numatyta remti naujos žemės ūkio technikos įsigijimą. Pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama  investicijoms į žemės ūkio valdas" žemės ūkio technikos įsigijimas bus remiamas iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, iki 40 proc. - augalininkystės ir paslaugų žemės ūkiui sektoriuose. Žemės ūkio technikos įsigijimas bus remiamas pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" ir „Parama smulkių ūkių plėtrai", finansuojant iki 100 proc. verslo plane numatytų išlaidų.

Antanas KARBAUSKAS, Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas

Kokių naujovių ir paramos gali tikėtis ekologiškai ūkininkaujantieji?

Ekologinis ūkininkavimas naujuoju laikotarpiu tampa atskira priemone. Pareiškėjai, pretenduojantys į paramą pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas" privalės atitikti aktyvaus ūkininko kriterijus, prisiimti įsipareigojimus ir laikytis ekologinės žemės ūkio gamybos reikalavimų ne trumpiau kaip 5-7 kalendorinius metus, pateikti ekologinio ūkio patvirtinamąjį dokumentą, išduotą sertifikavimo įstaigos; kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas, dalį produkcijos parduoti ir teikti į rinką. Paramos dydis bus diferencijuojamas, priklausomai nuo ekologinio ūkio krypties bei dydžio. Pavyzdžiui, mišrius ūkius, sertifikuojančius augalininkystės produkciją ir laikančius sertifikuotus gyvulius, ketinama remti intensyviausiai. Numatomi tokie kompensacinių išmokų dydžiai: už javus - 742 Lt/t, javus sėklai - 1 237, daugiametes žoles (pareiškėjams, kurie augina sertifikuotus gyvulius) - 607, daržoves, bulves - 1 811, vaistažoles, prieskoninius augalus - 1 687, sodus, uogynus - 1 780 Lt/t. Palyginti su 2007-2013 m. laikotarpiu, javai sėklai, daugiametės žolės, daržovės, bulvės bus remiami daugiau.

Taip pat bus mokamas iki 7 proc. kompensacinės išmokos priedas mišriam sertifikuotam gyvulininkystės-augalininkystės ūkiui už ekologiškai auginamų javų plotą (javų plotą, tenkantį vienam sutartiniam gyvuliui, nustatys Žemės ūkio ministerija).

Parama pagal „Ekologinio ūkininkavimo" priemonę bus mokama tik už sertifikuotą ir deklaruotą plotą, naudojamą ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai. Šia parama galės pasinaudoti ir pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio ūkiai.

Pareiškėjams, dalyvaujantiems priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas", nereikės papildomai laikytis žalinimo elementų, siekiant gauti papildomą tiesioginių išmokų dalį už žalinimą (ši nuostata bus taikoma tik tiems laukams, kurie bus deklaruojami pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas").

Ūkininkai ar ūkininkų grupės, kurie gamins ekologiškus produktus, galės pretenduoti į kompensacines išmokas pagal priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos" veiklos sritį „Parama pirmą kartą dalyvaujantiems kokybės sistemose" - parama vienam gavėjui bus teikiama ne ilgiau kaip 5 metus, kompensuojant iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Didžiausia paramos suma - 10 358 Lt (3 000 Eur ) per metus.

Ar išlieka reikalavimai laikyti gyvulius deklaruojantiems pievas?

Planuojame, kad visi pareiškėjai, deklaruojantys pievas, tačiau neturintys gyvulių, pievas turės nušienauti bent du kartus per metus. Šiuo metu dar laukiame Europos Komisijos reakcijos į tokį nustatytą mūsų reikalavimą. Lietuvos siekis buvo įvesti reikalavimą, kad visi pareiškėjai, deklaruojantys pievas, išmokas galėtų gauti tik tokiu atveju, jei jie laikytų ūkinių gyvūnų. Tačiau tokį reikalavimą Briuselis griežtai sukritikavo kaip prieštaraujantį Pasaulio prekybos organizacijos tarptautiniams susitarimams dėl sąžiningos konkurencijos.

Vienas iš žalinimo reikalavimų yra daugiamečių pievų išlaikymas. Ar ūkininkas galės ateityje suarti daugiametes pievas?

Ne, negalės. Esami daugiamečių pievų plotai turi būti išlaikyti. Sumažėjimas visos Lietuvos mastu negali būti didesnis kaip 5 procentai.

Ar bus ūkininkui kompensuojamas išmokų skirtumas, jei pasėlius jis bus priverstas panaudoti žalinimui?

Visi ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir siekiantys gauti išmokas už deklaruojamą žemę, privalės atitikti žalinimo reikalavimus. Visiems ūkiams bus mokama žalinimo išmoka, jei jie atitiks žalinimo reikalavimus. Ekologiniai ūkiai, arba smulkieji, deklaruojantys mažiau kaip 10 ha žemės ūkio naudmenų, iš karto atitinka žalinimo reikalavimus, ir jiems skiriama žalinimo išmoka.

Ar gali ūkininkas išsinuomoti atokiau esančius plotus tam, kad atitiktų žalinimo reikalavimams?

Taip, gali. Tai turi būti pareiškėjo dirbami ir prižiūrimi plotai, nepriklausomai nuo tų plotų nuosavybės.

Kokias kultūras galima naudoti žalinimui?

Tas kultūras, kurios išvardytos naudmenų klasifikatoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad pieva (tiek kultūrinė, tiek natūrali) bus laikoma viena pasėlių rūšimi, pavyzdžiui, dobilai ir natūrali pieva - vienas pasėlis.

Vienas iš žalinimo reikalavimų yra susijęs su pasėlių įvairinimu. Kaip juos įvairinti? Kas laikoma pagrindine kultūra?

Pagrindinis pasėlis - tai bet kuri naudmenų klasifikatoriuje nurodyta pasėlių rūšis, pvz., kviečiai, miežiai, bulvės, pieva, pūdymas ir t. t. - visi jie gali būti traktuojami kaip pagrindinis pasėlis. Pagrindiniam pasėliui pareiškėjas galės skirti ne daugiau kaip 75 proc. deklaruojamos ariamos žemės ploto.

Visiškai naujas žemdirbiams su žalinimu susijęs reikalavimas -  ekologiniu požiūriu svarbių vietovių EFA* išskyrimas. Ar norint gauti išmokas kaip EFA galima panaudoti gėlynus, šalikeles, apsaugines juostas?

Nuo 2015 m. Lietuvoje EFA galės sudaryti tik pūdymas ir/arba azotą fiksuojantys augalai. Kraštovaizdžio elementai kol kas nebus įtraukti į EFA. Jų įtraukimas atidėtas, kol bus atlikta išsami visų potencialių EFA elementų Lietuvoje analizė. Siekdami savalaikio paramos išmokėjimo pareiškėjams ir įvertinę visas rizikas, kylančias dėl daugybės naujų elementų, įvedamų tiesioginių išmokų sistemoje nuo 2015 m., nusprendėme atidėti naujų elementų užskaitymą kaip EFA iki 2018 m., kuomet bus galutinai parengta duomenų bazė visų „žalių" elementų identifikavimui ir kontrolei. Taigi tik nuo 2018 m. EFA galės sudaryti kraštovaizdžio elementai ir apsauginės juostos.

Paramos skyrimas susijęs su aktyvaus ūkininko sąvoka. Ar jau apsispręsta, ką laikyti aktyviu ūkininku?

Aktyviu ūkininku laikomas pareiškėjas, nevykdantis Tiesioginių išmokų reglamente nurodytų negatyvių veiklų (neeksploatuoja oro uostų, vandens valymo įrengimų, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių, neteikia geležinkelio nekilnojamojo turto paslaugų) arba įrodantis, kad jo pajamos iš žemės ūkio veiklos (įskaitant gautinas išmokas už deklaruojamą žemę) nėra nežymios, palyginti su jo ne žemės ūkio veiklos pajamomis ir kuris savo deklaruojamoje žemėje vykdo valstybių narių nustatytą minimalią veiklą. Minimali veikla, kaip minėta, būtų deklaruojamos pievos nušienavimas bent du kartus per metus.

Planuojama kai kurių KPP 2014-2020 m. agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės programų parama ir remiamos veiklos

Programa „Kraštovaizdžio tvarkymas"

„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius" - 101 Eur/ha

„Specifinių pievų tvarkymas" - 69 Eur/ha

„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas" - 208 Eur/ha

„Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose" - 291 Eur/ha

„Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse" - 160 Eur/ha

„Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje" - 68 Eur/ha

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje" - 221 Eur/ha

„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra":  išvežant nušienautą žolę - 155 Eur/ha; nušienauta susmulkinta žolė paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito - 141 Eur/ha

Programa „Rizikos" vandens telkinių būklės gerinimas" - 232 Eur/ha

Programa „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema"

daržovėms ir bulvėms - 318 Eur/ha

serbentams - 336 Eur/ha

vaisiams ir uogoms - 343 Eur/ha

Programa „Dirvožemio ir vandens apsauga"

už ankštinių augalų auginimą  - 46 Eur/ha

už daugiametes žoles - 45 Eur/ha

Programa „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas"

Parama teikiama už nykstančias senąsias Lietuvos veisles

žemaitukų veislės arkliai, stambieji žemaitukų veislės arkliai, Lietuvos sunkieji arkliai, Lietuvos šėmieji galvijai, Lietuvos baltnugariai galvijai, Lietuvos juodmargiai ir žalieji galvijai (senasis genotipas) - 200 Eur/SG

Lietuvos baltosios kiaulės (senasis genotipas), Lietuvos vietinės kiaulės - 299 Eur/SG

Lietuvos šiurkščiavilnės avys, Lietuvos juodgalvės avys (senasis genotipas) - 187 Eur/SG

Vištinės žąsys - 162 Eur/SG.

*(EFA - ecological focus area, angl.).

 Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2014/09