Išauginti gausų ir kokybišką derlių žemdirbiams padeda sava ir kolegų patirtis bei neišvengiamos klaidos, kurios neretai būna labai skaudžios. Vertingų patarimų, kokią veislę pasirinkti ir kokias augalų apsaugos priemones taikyti, galėtų duoti mokslininkai, tačiau tam reikia išsamių tyrimų. Būtent tokie šiemet pradėti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute.

Ką šalies mokslininkai šiais metais jau ištyrė ir kokias tendencijas pastebėjo augalų apsaugos srityje, žemdirbiai ir agronomai-konsultantai galėjo sužinoti organizuotose lauko dienose „Javų ir rapsų apsaugai nuo ligų - kompleksinis požiūris". Pasak Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos eksperimentinei plėtrai Romos Semaškienės, labai svarbu kompleksiškai pažvelgti į ekonomiškai svarbių ligų kontrolę, įvertinti parinktų priemonių efektyvumą, atsižvelgiant į veislę, kaip vieną iš aplinkai saugiausių ligų kontrolės priemonių.

Eksperimentiniuose laukuose auginami vasariniai (21 veislė) ir žieminiai (21 veislė) rapsai, žieminiai (19 veislių) ir vasariniai (19 veislių) kviečiai bei vasariniai miežiai (23 veislės). Mokslininkai tyrimams rinkosi pačias populiariausias augalų veisles - pagal sertifikuotos sėklos parduodamų kiekių statistiką, gautą iš Lietuvos sėklininkystės asociacijos.

Vasariniai rapsai. Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkė Eglė Petraitienė papasakojo apie šio sezono sunkumus kontroliuojant rapsų kenkėjus. Rapsai buvo pasėti balandžio 17 d. Jau ankstyvaisiais vasarinių rapsų augimo tarpsniais teko naudoti insekticidus nuo kryžmažiedinių ir rapsinių spragių. Vyraujantys sausi ir šilti birželio mėnesio pirmosios pusės orai itin suaktyvino rapsinių žiedinukų migraciją į vasarinių rapsų laukus, todėl insekticidus prireikė naudoti net penkis kartus. Tris kartus purkštuose laukeliuose rapsiniai žiedinukai smarkiai pakenkė vasariniams rapsams.

„Vasariniai rapsai šiemet labai brangūs, tarsi aukso dulkėmis pabarstyti, - dėl daugkartinio purškimo išaugusią savikainą pripažino E. Petraitienė. - Kadangi sėjome insekticidinėmis medžiagomis nebeicuotą sėklą, pirmiausia reikėjo kovoti su spragėmis. Nes jei nebūtume jų sunaikinę, tai kitų preparatų jau nebebūtų iš viso reikėję." Pasak mokslininkės, pasitaiko žemdirbių, kurie purškia kontrabandinėmis priemonėmis, žudančiomis viską - krenta ir kenkėjai, ir gerieji vabalai. Tai nusikaltimas. „Geriau purkšti 5 kartus su registruota priemone, negu žudyti save, savo vaikus ir vaikaičius", - perspėjo E. Petraitienė.

Liepos pradžia Dotnuvai atnešė stiprių liūčių. Tad padidintas drėgmės kiekis netruko išryškinti veislių savybes. Netikroji miltligė pažeidė daugiau kaip 50 proc. hibridų Smilla, Majong, Trapper ir Makro augalų. Iš linijinių veislių miltligei neatsparios pasirodė Mosaik, Fenja, Stella. Išryškėjo ir linkusios išgulti veislės: Stella, Osorno, Fenja pagulusios, 7130 CL visai guli. „Tačiau išgulti šių veislių augalai gali ir dėl gausaus lietaus, o sausu oru galbūt net nepalinktų", - perspėjo E. Petraitienė. Be to, augant ankštaroms, rapsai natūraliai pagula, bet, pradėję bręsti, vėl šiek tiek pakyla. Jei laukas švarus, nepiktžolėtas, paprastai tai nėra didelė problema.

Šiemet, beje, vasarinių rapsų ankštaros visai kitokios negu žieminių - daug ilgesnės, jose užmegzta daugiau sėklų. Tai pakankamos drėgmės poveikis: žydint vasariniams rapsams lietaus tikrai netrūko. Tad šiemet labai realu tikėtis, kad žieminių rapsų derlius bus mažesnis negu vasarinių - tokių metų jau būta.

Mokslininkai džiaugiasi (tris kartus spjaudami per petį), kad Akademijos laukuose dar nėra pavojingos rapsų ligos - šaknų gumbo. Ligą sukelia labai sudėtingas grybas, kurį sunku kontroliuoti, vienintelė išeitis - ieškoti atsparios veislės. Šaknų gumbo žalingumas priklauso nuo to, kuriuo metu augalas buvo apkrėstas ir kokios susidaro ligai vystytis sąlygos. Šaknų gumbo  infekcija gyvena dirvoje, sporos išlieka gyvybingos net 20 metų. Ligos plitimui įtakos turi dėl besaikio azoto trąšų naudojimo rūgštėjančios dirvos. Tačiau net ir šios ligos pažeisti rapsai gali subrandinti ankštaras ir duoti palyginti gerą derlių.

„Jei turite tik vieną lauką su šaknų gumbo užkratu, tai darbus jame palikite galiausiai. Kitus laukus labai greitai galima užkrėsti per techniką net su nedideliu gabalėliu dirvos, nes grybo sporų žemėje gali būti labai daug", - perspėja E. Petraitienė.

Dar viena pavojinga rapsų liga - verticiliozė. Ji skatina ankstyvą brendimą, sergančio augalo ankštaros greičiau atsiveria, sėklos išbyra. Tokį augalą galima labai lengvai išrauti, nes nelieka šoninių šaknelių, o pagrindinė šaknis būna juoda - tai galima pastebėti kūlimo metu. Verticiliozė pasirodė Lietuvoje 2008 m. vasariniuose rapsuose: tuomet apie 80 proc. augalų buvo šios ligos pažeisti. Nuo tada infekcija kasmet pasirodo beveik kiekviename lauke, bet pažeidimo lygis labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. „Vienintelis vaistas kol kas - sėjomaina. Bandomi ir cheminiai produktai. Žinoma, svarbu ir veislės atsparumas", - sako E. Petraitienė.

Prie sėjomaininių ligų priskiriamas ir sklerotinis puvinys, kurį įmanoma kontroliuoti fungicidais. O štai pilkasis puvinys pavojingesnis žieminiams rapsams, jis dažniausiai augalus pažeidžia iš karto po žiemos, atsinaujinus vegetacijai. Vasariniuose rapsuose atskirai fungicidų nuo pilkojo puvinio naudoti nerekomenduojama, nes sausu oru puvinys paprastai neišplinta. „Jei fungicidais purkštume nuo kiekvienos ligos, tai jau ne auksiniai, o briliantiniai rapsai būtų", - pajuokauja E. Petraitienė.

Žieminiai rapsai. Visas ligų kompleksas labai gerai matyti žieminiuose rapsuose, išryškėjo ir hibridų žiemojimo ypatumai. Beje, tik balandžio pradžioje tapo visiškai aišku, kuri veislė peržiemojo labai gerai, kuri prasčiau. Geriausiai išsilaikė Visby H rapsai. „Dvi savaites spaudė šalčiai, buvo labai vėjuota, o sniego dangos nebuvo - galvojome, kad rapsai visai neišgyvens", - dar palyginti gerai tokius orus atlaikiusiais rapsais stebisi mokslininkai. Tie patys hibridai bus auginami ir kitais metais, tada dar tiksliau bus galima nustatyti jų žiemojimo kokybę.

Žieminių rapsų laukuose iš tolo matyti vadinamosios šluotos - pašalusių augalų bėda. Jei nuo šalčių nukentėjusiame augale liko gyvybingumo, pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, jis pradeda leisti šoninius ūglius, kurie susiformuoja šluotų pavidalo. Normaliai peržiemojęs augalas jau brandina ankštaras, o šluotos dar būna visiškai žalios.

Pavasarį rapsuose naudojamus augalų augimą pristabdančius produktus galima purkšti tik kol butonai užskleisti lapais, priešingu atveju, pasėlis gali nukentėti. „Jei purškiama tik augimo reguliatoriumi, tai bėdų nebus, bet dažniausiai ūkininkai sumaišo 4-5 komponentus ir dar lipniųjų medžiagų prideda. Taip, po savaitės atėjęs į nupurkštą lauką, gali pamatyti ne prasidedantį žydėjimą, o žalią masę su šoninėmis atžalomis. Daugiakomponenčiai mišiniai taupo laiką ir pinigus, bet augalus jie gali paveikti neigiamai", - įspėja E. Petraitienė.

Vasariniai javai. Šių metų orų sąlygos labai palankios ligoms plisti javuose. Vasariniuose ir žieminiuose kviečiuose gausiai išplitusios lapų septoriozė ir kviečių dryžligė, vasariniuose miežiuose - tinkliškoji dryžligė. Ant vasarinių kviečių matyti apdeginimo požymių - tai pirmojo purškimo herbicidais ir augimo reguliatoriais pasekmė. „Tarkime, Vokietijoje normalu, kad apdeginama iki 10 proc. augalų. Mūsų augintojai to netoleruoja. Prisižiūrime į gražius kompanijų lankstinukus, kur augalai atrodo idealiai, tačiau realybėje taip nebūna. Beje, pernai augalai irgi buvo apdeginti, ir net baisiau, bet gavome iki 2 t/ha derliaus priedą", - prisimena R. Semaškienė pabrėždama, kad jokiu būdu negalima purkšti per karščius, nes išauga nudeginimo rizika.

Itin skrupulingai saugant augalus nuo ligų, sustiprėja žalinimo efektas ir pratęsiama augalo vegetacija. Žinoma, tuo pačiu nusikelia ir kūlimo laikas. Tad žemdirbiams tenka spręsti, ar šiek tiek „paleisti" ir kulti anksčiau, ar kruopščiai saugoti nuo ligų ir ilginti augalo vegetaciją. Ir nereikia norėti, kad iki pat derliaus nuėmimo visiškai nebūtų ligų. „Pernai pieninės brandos viduryje, BBCH 75 augimo tarpsniu, Vilkaviškio rajone teko girdėti rekomendacijų purkšti nuo varpų fuzariozės, neva nupurškus grybeliai mažiau pažeis grūdus sandėlyje. Tai tuščias pinigų išmetimas. Nuo varpų fuzariozės purškiama tada, kai kviečiai žydi, liepos pirmąjį dešimtadienį. Visi purškimai po žydėjimo turi būti baigti", - priminė R. Semaškienė.

Lietuvoje varpų fuzariozės javuose būdavo ir anksčiau (stebėjimai vykdomi nuo 2004 m.), bet tik nuo 2012-ųjų grūduose pradėta aptikti toksinų. Pastebėta, kad vasariniai javai fuzarioze serga daug labiau vien dėl palankių sukėlėjui plisti oro sąlygų: birželio pabaigoje-liepą paprastai būna lietingi, šilti orai. Besiplečiantys kukurūzų plotai tai pat kelia grėsmę, mat po jų pasėti vasariniai kviečiai dar dažniau serga fuzarioze. Atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas, kai dirvos paviršiuje lieka šiaudų, labai padidina varpų fuzariozės riziką. Profilaktika nuo fuzariozės - gilus žemės dirbimas, geras priešsėlis.

Kodėl miežiuose tiek daug tinkliškosios dryžligės? Mokslininkai spėja, kad šios ligos užkratas Lietuvoje smarkiai išplatinamas su sėkla. Sėklininkystės ūkiuose derėtų sėklą beicuoti stipriais beicais (Baitan Universal, Celest trio) ir naudoti maksimalias registruotas dozes.

Prastą beicavimo kokybę liudija ir pasėlyje pasitaikančios kūlės. Jei matyti tik viena kita kūlėta varpa, dėl to jaudintis nereikia. Su 1 proc. kūlėtų varpų netenkama 1 proc. derliaus. Kitaip tariant, tik vaizdas baisus, bet nuostolis nėra didelis. Beje, šiemet nė vienas beicas nedavė 100 proc. efektyvios apsaugos nuo kūlių. Nors dulkančiosios kūlės nėra didžiausia problema, kviečiuose daug didesnė bėda - kietosios kūlės, kurios gadina produkciją.

Žieminiai kviečiai. Pristatydama fungicidų efektyvumo palyginimo bandymus žieminiuose kviečiuose, mokslininkė Irena Gaurilčikienė įspėjo, kad reikėtų susirūpinti dėl apsaugos nuo septoriozės. „Dar tik pieninė branda, o pirmasis lapas septorioze pažeistas nuo 25 iki 100 proc. Toks pažeidimas reiškia 2 t/ha derliaus nuostolį. Nuo septoriozės jau reikėtų pradėti saugoti nuo antrojo bamblio tarpsnio, tada saugome trečiąjį lapą. Ilga apsauga galima tik stipriais produktais ir naudojant juos visa registruota norma", - sakė I. Gaurilčikienė. Fungicidų efektyvumo palyginimo bandymuose silpniausiai pasirodė triazolų klasės fungicidas Folicur -jo biologinis efektyvumas tesiekė 37 proc. Dideliu biologiniu efektyvumu (daugiau kaip 75 proc.) pasižymėjo strobilurinų klasės fungicidai Ascra Xpro, Ceriax bei SDHI klasės fungicidai Adexar, Bell seper, Viverda.

Praėjusi žiema buvo išbandymas visiems žiemkenčiams, tačiau moksliniu požiūriu tokios ekstremalios žiemos yra labai vertingos. Bandymuose rugsėjo 16 d. buvo pasėta 19 žieminių kviečių veislių. Sėklos norma skaičiuota visoms veislėms vienoda, pagal 1 000 grūdų masę - 4,5 mln. daigių sėklų į hektarą. Vasario mėnesį visos veislės atrodė panašiai, paskui pradėjo ryškėti skirtumai ir tapo aišku, kurios veislės nyksta - kai kurių išliko vos po kelis augalėlius. Galutinis vertinimas atliktas gegužės 9 d. Paaiškėjo, kad geriausiai peržiemojo Magnifik, Skagen, Torrild ir Vikaras DS - jų žiemojimas įvertintas 9 balais. 8 balų neskirta nė vienai veislei, o 7 balai skirti Ada, Aron, Famulus, Julius, Linus ir Rigi žieminiams kviečiams. Lapų septoriozei atspariausios pasirodė Magnifik, Skagen ir Famulus, o jautriausios - Rigi, Torrild ir Kovas. Miltligei atspariausios buvo Magnifik, Skagen, Torrild.

„Net jei veislė ir labai sveika, tačiau jos kokybiniai rodikliai prasti, derlius menkas, tai joks ūkininkas nesirinks tokios. Ir tai suprantama. Geriausias veisles bus galima įvardinti tik žiemą, kai bus susumuoti visi rodikliai", - pabrėžė tyrimus atliekančios mokslininkės.

Veislių ir fungicidų efetyvumo tyrimams lėšų skyrė Žemės ūkio ministerija, todėl jie yra vieši. Anglijoje, Švedijoje, Danijoje ir kitose ES šalyse įvairios žemdirbių asociacijos nuolat užsako jiems aktualius tyrimus mokslo institucijose, o gauti rezultatai yra užsakovų nuosavybė. „Neslėpsime, turime idėją, kad panašiuose seminaruose dalyvaudami mūsų žemdirbiai suvoks, kuo naudingi gali būti konkretūs tyrimai, ir ryšis atseikėti jiems lėšų", - aktyvaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su grūdų augintojais tikisi Žemdirbystės instituto mokslininkės.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/08