Bendrovė „Renergija" buvo viena iš pirmųjų, kurios ėmėsi auginti energetinius augalus - gluosnius. Tuomet, prieš kelerius metus, įveisti gluosnyną ir jį prižiūrėti atrodė pats svarbiausias dalykas. Tačiau dabar bendrovės direktorius Donatas Gustas ir komercijos vadovas Karolis Sidabras įgijo patirties ir žino: svarbiausia - turėti kuo nuimti derlių ir kur jį realizuoti.

„Buvome vieni iš šio verslo pradininkų, todėl natūralu, kad eksperimentavome ir darėme daug klaidų. Pagaliau drąsiai galime pasakyti, kad auginame ne tam, kad augintume, o kad realiai gautume biomasę", - prisipažįsta D. Gustas, žvelgdamas į praėjusią žiemą nupjautą ir jau vėl 2 m aukščio pasiekusių gluosnių lauką.

Kaišiadorių rajonas yra viena geriausių vietų Lietuvoje skiedrų gamybai ir pardavimams. Biomase kūrenama jėgainė yra ne tik Kaišiadoryse, bet ir netoliese esančioje Jonavoje bei Kaune. Naujas galingas katilas šiemet į apyvartą turėtų būti paleistas ir Elektrėnuose - vien jam prireiks 20 vilkikų skiedrų per parą. Kitaip tariant, kasdien teks nupjauti 15 ha gluosnių vienos paros poreikiams patenkinti.

Šaltuoju sezonu - derliaus dorojimo įkarštis

Gluosniai kertami žiemą, kai neturi lapų - tuomet ir stiebus lengviau nukirsti, ir augalai patiria mažesnį stresą, nes būna jau pabaigę vegetaciją. Paprastai gluosnynai pradedami pjauti antroje spalio pusėje. „Kai kurie ūkininkai žiemą nelabai turi ką veikti, o technikos ir darbuotojų ūkiuose yra. Dorojant gluosnynus, šie resursai labai gerai išnaudojami", - papildomo verslo galimybes žemdirbiams įžvelgia    D. Gustas.

„Renergija" gluosniams doroti pernai įsigijo specialiai pagal užsakymą Vokietijoje pagamintą pjaunamąją, kuri agreguojama prie traktoriaus. Pjaunamoji kerta stiebus ir iš karto smulkina juos iki galutinio produkto - skiedrų. Tiesa, pradėjus dirbti, paaiškėjo kai kurie agregato trūkumai (šiuo metu jie ištaisomi gamykloje), tad derliui doroti teko nuomotis modifikuotą kukurūzų kombainą iš Švedijos. „Tikėjomės, kad vasario pabaigoje dar galėsime dirbti, bet žiema šiais metais netikėtai anksti baigėsi, ir liko nenupjautas laukas, nes kombainas pradėjo klimpti", - pirmąją darbingą žiemą prisimena D. Gustas.

Unikali vokiška pjaunamoji teoriškai pajėgtų doroti ir storus gluosnių stiebus (net augusius 7 metus, nes tokių Lietuvoje jau yra!), tačiau nepatempia traktorius - gęsta variklis. Tad dabar įmonės vadovai turi naują sumanymą: taupydami lėšas, jie nori įsigyti seną, patį galingiausią rusišką traktorių Kiroviec, išimti iš jo variklį, įdėti galingą vilkiko variklį, instaliuoti antrą vairą ir su tokiu patobulintu traktoriumi dirbti. D. Gusto skaičiavimu, tokia seno traktoriaus rekonstrukcija atsieitų apie 40 tūkst. Lt - tai mažiausiai dešimt kartų pigiau, negu pirkti naują reikalingos galios traktorių.

Žiemą, ypač nuo sausio iki vasario, yra pikinis režimas -  gluosnius parduoti nėra jokių problemų. Ir kainos būna geros. „Standartiškai už kietmetrį skiedrų, atvežtų į katilinę, gauname apie 100 Lt. Skiedros gražios, panašios į malkinės medienos skiedras, o mediena kaitri", - sako D. Gustas. Vasarą prasčiau - skiedras sunku kam nors įsiūlyti, nors jos ir atpigusios. Kainos sezono ir ne sezono metu skiriasi 30-40 proc. D. Gusto manymu, sezoniškumas ateityje turėtų švelnėti, skiedrų poreikis atsiras ir vasarą.

Vietoj krūmynų - gluosnynai

Šiuo metu „Renergija" turi 200 ha gluosnių, jų plotus planuoja padvigubinti. Dar perka žemės iš valstybės - ji daug metų nenaudota, apžėlusi krūmynais. „Krūmus susmulkiname ir parduodame, šaknis išrauname. Žemę suariame. Pirmus metus auginame grikius, tada rugius", - žemės sukultūrinimo tvarką dėsto bendrovės direktorius. Kitą pavasarį planuojama jau apie 100 ha tokių sukultūrintų žemių užsodinti gluosniais.

„Renergijos" vadovų nuomone, geros žemės skirtos klasikinėms žemės ūkio kultūroms, ir jose tikrai neverta auginti gluosnių. Kaišiadorių rajone žemės šiek tiek derlingesnės, čia javų kuliama apie 4 t/ha, o Švenčionių rajone - vos 2 t/ha. Kaišiadorių rajone vyrauja 30-32 našumo balų žemė, Švenčionyse - 24-26 balų. Žinoma, smėlyje gluosniai neaugs, jiems reikia maisto medžiagų, tad skurdžią dirvą būtina tręšti.

Judant į priekį tręšimo komunaliniu dumblu programoms, gluosnius auginti tikrai apsimoka. Kaišiadorys turi nutekamųjų vandenų rezervuarą visai netoli miesto, trejus pastaruosius metus iš ten atgabentu dumblu tręšiami gluosniai. Dumblo nuotekos skiedžiamos vandeniu, atvežamos su traktoriais cisternomis ir išlaistomos ant gluosnių. Dumble yra labai daug fosforo ir azoto, tad tręšiamų gluosnių rotacija sutrumpėja iki trejų metų - jie greičiau pasiekia reikiamą storį ir aukštį. Kasmet tręšti nereikia, pakanka kartą per rotaciją.

„Mūsų tikslas - auginti 400 ha gluosnių ir paruošti 40 kietmetrių, t. y. daugiau negu vilkiką, skiedrų iš hektaro", - sako D. Gustas. Dabar, kai bendrovė jau turi visą reikalingą techniką, plėtra gal būtų įmanoma ir be paramos. Bet pradedančiam žmogui be paramos faktiškai neįmanoma įsukti gluosnynų verslo. „Renergija" paramą gavo gluosnynų įveisimui bei pjovimo agregatui įsigyti.

Gluosniai įkvėpė naują verslo idėją

Pradėję auginti gluosnius, vyrai atkreipė dėmesį į natūraliai apliestose žemėse, grioviuose, pakelėse sužėlusius krūmynus. Nusipirko krūmų smulkintuvą ir pradėjo teikti paslaugą: veltui išpjauna visą apaugusį plotą ir kaip atlygį pasiima biomasę. „Žmonės patenkinti, mus samdo. Ir jiems gerai, nes nebegresia bauda už neprižiūrėtą žemę, ir mums - sugebame paruošti po du vilkikus biomasės kasdien", - nauja veiklos sritimi patenkintas D. Gustas.

Bendrovė taip pat teikia ir gluosnių sodinimo paslaugą. „Kai nusiperki brangią sodinamąją, negali sakyti, kad dirbsiu tik sau, nes to darbo gal bus tik savaitė per metus. Džiaugiamės, kad mus samdo. Hektaro apsodinimas kainuoja 900 Lt, atvažiuojame į bet kokį šalies regioną", - sako D. Gustas.

Sodinukams atrenkami vienų metų augimo 2-3 m tiesiausi ūgliai. Jie surišami į ryšulius, o sodinamoji pati juos traukia į vidų, ten karpo ir įmuša (plaktuko principu) į žemę. Žodžiu, vyteles tereikia įdėti į sodinamąją, o visa kita padaro ji pati. Šių metų pavasarį „Renergija" per mėnesį pasodino 250 ha naujų gluosnynų. Tankis - apie 14 tūkst. sodinukų hektare. Švedų patirtis sako, kad reikia sodinti iki 15 tūkst. sodinukų, o lenkų rekomendacijos kitokios - 20 ir net daugiau tūkstančių hektarui. „Pastaraisiais metais pereiname prie švedų pavyzdžio - 12-14 tūkst./ha. Auginame švediškus gluosnių klonus", - paaiškina G. Gustas.

Bendrovė planuoja gluosnių plantacijas pjauti 5-7 rotacijas. Mat nuo aštuntosios rotacijos gluosnių biomasės kiekis pradeda kristi. Tada plantaciją rekomenduojama sunaikinti. Ataugę ūgliai nupurškiami glifosatais du kartus, apariama, paskui laikomas pūdymas ir per žiemą kelmeliai sutręšta.

Kokiems žemdirbiams verta auginti gluosnius? „Jei atsirastų ūkininkas, kuris turi 7 ha gerai melioruotos žemės, kurios našumo balas 62, aš tikrai pasukiočiau pirštą prie smilkinio, jei jis sumanytų auginti gluosnius. Jį vietiniai tikriausiai akmenimis užmėtytų. Tad, pavyzdžiui, Marijampolėje mes tikrai neplanuojame plėstis", - sako K. Sidabras. Jo manymu, turint bent 10 ha ne itin derlingos žemės, jau galima galvoti apie bioenergetinių augalų auginimą.

„Renergijos" vadovai pastebi, kad gluosnių populiarumas banguoja: vos tik pasijunta nuosmukis klasikiniame žemės ūkyje, iš karto padidėja susidomėjimas gluosniais. Dabar Lietuvoje jau yra įveista apie 2 300 ha gluosnių. „Ir tikrai niekada jų nebus šimtai tūkstančių hektarų. Pasiekti 5 proc. biomasės poreikio iš gluosnių būtų įspūdingas skaičius", - įsitikinę D. Gustas ir K. Sidabras.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/08