Mažoji Lietuva, kurioje įsikūrę Vilkyškiai, iš seno garsėja pieno gaminiais, čia ilgus metus puoselėjamos sūrininkystės tradicijos. 1934-aisiais, vos įkūrus Vilkyškių pieninę, joje pradėti gaminti sūriai.

Nepriklausomybės laikais atgimusios ir per du dešimtmečius suklestėjusios Vilkyškių pieninės asortimentą kasmet papildo originalių receptūrų pieno produktai, kurių kokybę ir skonio ypatybes įvertina ne tik vartotojai, bet ir tarptautinių parodų meistrai. Bendrovės generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus teigimu, Vilkyškių pieninei sėkmę lemia drąsios idėjos ir naujų galimybių paieškos.

Eksportą Vilkyškių pieninė plėtoja jau daug metų. Pirmasis sandėris, kaip pamena pieno perdirbimo įmonės vadovas ir įkūrėjas Gintaras Bertašius, dar prieš 20 metų buvo sudarytas su Rusija. Iki šiol ši šalis yra viena didžiausių Vilkyškių pieninės produkcijos eksporto partnerių, tačiau įtampą buvo sukėlęs Rusijos draudimas įvežti lietuvišką produkciją, o iki šiol neaiški politinė situacija šioje šalyje verčia keisti eksporto proporcijas ir labiau orientuotis į Vakarų rinkas.

„Rusijos rinka mums įdomi ekonominiu požiūriu, už produktus gauname neblogą kainą, tačiau privalome numatyti ir valdyti riziką. Pernai iš prekybos su Rusija gavome 35 proc. pajamų, šiais metais turėtume gauti apie 30 proc. Mes augame, bet daugiau orientuojamės ne į Rusiją, o į kitas rinkas. Vienur mažiname proporcijas, kitur didiname," - pasakoja bendrovės vadovas, pasvarstydamas, kad būtų lengviau suvaldyti riziką gaunant iš Rusijos iki 25 proc. pajamų. Pernai Rusijos vartotojams patiekta apie 11 tūkst. tonų Vilkyškių pieninės produkcijos.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės produkciją, paženklintą juodo katino simboliu, atpažįsta ne tik ilgametės verslo partnerystės kaimyninių šalių, bet Vakarų Europos, JAV. Izraelio vartotojai. Pastarajai valstybei Vilkyškių pieninė tiekia ir košerinius produktus.

Pasak G. Bertašiaus,  didžiausią paklausą turinčiu produktu tradiciškai išlieka sūris, kurio trys dešimtys rūšių atitinka vartotojų skonį įvairiuose pasaulio kampeliuose. Nors sūrio vartojimo tradicijos skiriasi, bendros pasaulinės receptūros nekinta.

„Jeigu palyginsime tilzito ar gaudos tipo sūrius, pagamintus Lietuvoje, Vokietijoje ar kitose šalyse, matysime, kad jų skonio savybės panašios, nes gaminami jie pagal bendrą receptūrą. Prekiaujant eksporto rinkose sėkmė priklauso ne tik nuo produkto kokybės, bet ir nuo emocijos, kurią gaminys suteikia vartotojui - kaip produktas įpakuotas, paženklintas ir pan.", - sako generalinis direktorius.

Vilkyškių pieninė kartu su antrinėmis įmonėmis į užsienį eksportuoja apie 70 proc. produkcijos. Pirmąjį 2014 m. pusmetį įmonės apyvarta sudarė 158,4 mln. Lt, t. y. 26 proc. daugiau negu 2013 m. tuo pačiu laiku. Per 2013 m. eksportas išaugo 35 procentais.

Įmonės eksporto šalys: Rusija, Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Vokietija, Didžioji Britanija, Suomija, Airija, Čekija, Balkanų, arabų šalys, Portugalija, Graikija, Malta, Kipras, JAV, Izraelis.

„Lietuvos verslo lyderių" renginyje Vilkyškių pieninei 2014 m. suteiktas „Metų eksportuotojo" vardas.

Tarptautinis pripažinimas

Vilkyškių pieninės brandinti sūriai „Žalgiris", „Prussia" ne kartą yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Įvairių maisto ekspertų teigiamų atsiliepimų dabar sulaukia naujausias, 2014-ųjų išvakarėse pristatytas ilgo brandinimo kietasis sūris „Jubiliejinis 1934", pareikalavęs kelerių metų nuoseklaus darbo. Padengti sūrį mėlynos spalvos danga buvo didžiulis iššūkis technologams, nes tai reta, sunkiai išgaunama spalva. Tarptautinėje parodoje „ProdExpo 2014", vykusioje Maskvoje, konkurse „Inovatyvus gaminys", šis sūris apdovanotas aukso, o renkant „Geriausią produktą 2014" - sidabro medaliu. Šioje parodoje ankstesniais metais pripažinimo sulaukė lydyti sūriai „Memel Blue": vienas - su mėlynaisiais pelėsiais ir brusketos prieskoniais, kitas - su mėlynaisiais pelėsiais ir saulėje džiovintais pomidorais.

Auga ne tik fermentinio, bet ir pelėsinio sūrio pardavimai. Tauragėje gaminamas „Memel Blue" yra aukštos klasės pelėsinis sūris. „Kol pasiekėme norimos kokybės lygį, teko gerokai paplušėti. Čia mums talkino itin patyręs technologas iš užsienio, kurį pakvietėme tarpininkaujant partneriams. Penkerius metus jis tobulino sūrio kokybę", - prisimena bendrovės vadovas džiaugdamasis, kad šis sūris įgavo ir naują formą - ne šešiakampę, kaip buvo anksčiau, bet apvalią. Tokios formos sūriai orientuoti į pasaulinę rinką. Anot G. Bertašiaus, net paprastos smulkmenos ir nedideli pokyčiai labai svarbūs formuojant teigiamas vartotojo emocijas, kurios lemia gerus pardavimus. O dalyvavimas tokiose tarptautinėse parodose kaip „Prodexpo", „Anuga", „Sial", „Gulfood" padeda įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, būti pastebėtiems ir dar labiau plėstis.

„Iš parodų beveik visada parsivežame apdovanojimų. Mūsų agrastinis jogurtas ir glaistyti sūreliai Paryžiuje pelnė „Sial Innovation" pripažinimą. Tai tikrai svarus įvertinimas", - pasiekimus vardija bendrovės direktorius.

Neįprasti skoniai ir formos

Vilkyškių pieninės įmonių grupei priklausančios Kelmės pieninės įsigijimą (2008 m.) G. Bertašius vertina kaip vieną iš kertinių akmenų, nulėmusių tvirtas bendrovės plėtros pozicijas. Apsisprendimas vystyti šviežių pieno produktų gamybą atvėrė kelius platesnei rinkai. Varškė, kefyras, grietinė, jogurtai, sūreliai, pienas, sviestas jau dešimtmetį keliauja ne tik į Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos parduotuvių lentynas. „Artimiausią rinką stengiamės sudominti inovatyviais produktais. Šalia tradicinių skonių sūrelių gaminame su mėlynėmis, džiovintomis slyvomis, šaltalankiais. Labai išpopuliarėjo jogurtas su agrastais", - sako įmonių grupės vadovas. Jo teigimu, Vilkyškių pieninė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti ir funkcinius jogurtus su maistingais ir žmogaus organizmui naudingais komponentais - avižomis, sėlenomis, dribsniais, skaidulomis.

Pirkėjų dėmesį įmonė atkreipia ne tik naujais skoniais, bet ir naujomis pakuotėmis. Vienas iš paskutiniųjų projektų - į 330 g pakuotes supilstytas kefyras. Šis projektas skirtas sveikam gyvenimo būdui populiarinti, pratinant jaunimą šalia bandelės pirkti kefyrą, o ne vaisvandenius. Rezultatai lūkesčius pateisino. Kelmės pieninėje įdiegus naują pilstymo sistemą Tetra Top, leidžiančią produkciją tiekti ne tik įprastinėmis, bet ir 0,2 ar 0,33 litro pakuotėmis, išsiplėtė ir produkto vartojimo galimybės - dabar čia gaminamą jogurtą ir kefyrą patogu gerti ne tik namie, bet ir mokykloje ar darbe.

„Suvokėme, kad pardavinėti turime ne tik pieno produktus, bet ir emociją, kurią reikia sukurti profesionaliai ir mokėti pateikti. Pirkėjas turi suprasti, iš ko mūsų produktas pagamintas, kokią mintį jis perteikia. Tam dirba visa kūrybinė darbo grupė - technologai, gamybininkai, pardavėjai, rinkodaros specialistai, kurie įgyvendina naujas idėjas, vykdo gamybą, eksperimentuoja, rengia degustacijas. Nuo pradinės minties iki produkto gimimo gali praeiti ir keleri metai," - sako G. Bertašius, pripažindamas, kad šviežių produktų  pardavimai labai priklauso nuo rinkodaros, tad Marketingo skyriaus įkūrimą laiko vienu geriausių bendrovės sprendimų.

Žingsniai pirmyn

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius, 1993-aisiais, su keliais bendraminčiais nupirkęs tuščius senosios Vilkyškių pieninės pastatus ir įkūręs uždarąją akcinę bendrovę, Gintaras Bertašius sūrių gamybą atnaujinti ryžosi, kaip pats sako, nuo nulio. „Mane visuomet žavėjo gamyba, o čia, tėviškėje, pasitaikė puiki galimybė. Palankiai išsidėsčiusios aplinkybės ir atvedė mane į šią bendrovę. Tai tikrai nebuvo lengvas kelias: mes neturėjome kapitalo, patirties. Tarp mūsų komandos narių tebuvo vienas pienininkas, o aš juk buvau baigęs Leningrado kino inžinerijos institutą", - praeitį ir sunkumus šypsodamasis prisimena G. Bertašius.

Pasak direktoriaus, per 21-erius bendrovės gyvavimo metus buvo nemažai svarbių momentų. Konkuruodama su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis, Vilkyškių pieninė stengėsi jas pralenkti išskirtinumu ir drąsiais sprendimais. Jau po penkerių veiklos metų įmonė įsigijo modernią sūrių gamybos liniją ir gavo sertifikatą, kuris leido eksportuoti produktus į Europą. „Gaminome gerus saugius produktus ir turėjome galimybę eksportuoti juos visame pasaulyje. Tai buvo didžiulis įvykis. Visiškai automatizuota sūrių gamybos linija tuo metu buvo viena moderniausių Rytų Europoje", - atkreipia dėmesį G. Bertašius. Didžiulį posūkį bendrovės plėtroje nulėmė ir dviejų įmonių - Tauragės ir Kelmės pieninių - įsigijimas. Vilkyškių pieninė tuomet pradėjo vystyti visai kitą, šviežių produktų gamybos sritį.

Daug pokyčių įmonės gyvenime atsirado Vilkyškių pieninei tapus atvira (t. y. akcine) bendrove (AB). Įmonės akcijomis nutarta prekiauti Valstybinėje vertybinių popierių biržoje.

Pritraukdama daugiau investuotojų įmonė įgyvendino nemažai svarbių projektų. Vilkyškiuose neseniai užbaigtas sūrių dengimo nokinimo danga linijų robotizavimas, garantuojantis efektyvesnę ir saugesnę gamybą, įgyvendinti išrūgų apdorojimo išplėtimo ir išrūgų ultrafiltracijos projektai. „Džiaugiamės įsigiję robotizuotą sūrių dengimo liniją, prie kurios tam tikrą funkciją atlieka keturi robotai. Linija supakuoja sūrius po sūdymo - dalį įvynioja į plėvelę, dalį aptepa danga, po kuria jie noksta. Jeigu tai reikėtų atlikti mechaniniu būdu, per mėnesį pagamintume ne daugiau kaip 20 tonų. Panaudodami robotus tokio sūrio pagaminame iki 100 tonų per mėnesį, o ateityje planuojame pasiekti ir 300-400 tonų gamybą", - įsitikinęs G. Bertašius.

Žaliavos keliai ir kainos

AB Vilkyškių pieninė du trečdalius pieno žaliavos perka iš Lietuvos ūkių, o likusią dalį importuoja iš Latvijos ir Estijos. Ūkininkų priekaištus dėl itin nukritusių pieno supirkimo kainų direktorius vadina ankstyvais ir nepagrįstais. „Niekada negalima daryti išvadų, remiantis kelių mėnesių rezultatu. Sutinku, šiandien kainos nukritusios, bet kai skaičiuosime metų vidurkį, aš beveik įsitikinęs, kad, net palyginę su praėjusiais metais, kuomet buvo labai aukštos supirkimo kainos, didelio nuosmukio nepamatysime. Pieno kainų supirkimo vidurkis, manau, išliks panašus kaip 2012-aisiais", - prognozuoja G. Bertašius, pieno sektoriuje įžvelgdamas ir šiek tiek nesąžiningo politikavimo.

„Pieno perdirbimo įmonių paskirtis - nupirkti, efektyviai perdirbti, parduoti, gauti pajamų ir jas teisingai išdalyti, pasiliekant sau 3-5 procentus. Jeigu pasiliksime mažiau kaip 3 proc., vadinasi, mes dirbame blogai, o jeigu daugiau kaip 5 procentus, - turėsime viršpelnį, kurį galbūt bus galima su kažkuo pasidalyti. Mūsų įmonės rentabilumas atitinka šias normas. Toks nerašytas Europos standartas ir kitaip būti negali. Jeigu mes už produkciją gauname mažiau, tai mes ir sumokame mažiau, - sako Vilkyškių pieninės generalinis direktorius, patardamas pieno žaliavos gamintojams tinkamai planuoti metinį biudžetą. - Jeigu rudenį ir žiemą žemdirbys gauna gerą kainą, jis turėtų numanyti, kad vasarą bus kitaip. Šiek tiek pelno reikėtų atsidėti ir prastesniam sezonui."

Rasa MURAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/08