Artėjant bulviakasiui, labai svarbu stebėti bulvienojų būklę ir laiku juos pašalinti. Pašalinus iš bulvių lauko bulvienojus, tausojami kombainai: sumažėja separavimo mazgų apkrovos, padidėja darbo našumas. Nepašalinus bulvienojų, natūraliai bręstančiame pasėlyje apie 20-30 t/ha žaliosios masės slenka per visą kombaino mechanizmų sistemą, o po desikacijos - tik 2-3 t/ha.

Štai kodėl ruošiantis bulviakasiui tenka naikinti bulvienojus - vegetacijos metu išpuoselėtą žaliąjį fabriką. Kere būna nuo 3-5 iki dešimties didelių ir mažų stiebų. Tai priklauso nuo veislės ir sėklos kokybės. Visi jie sugeria šviesą ir fotosintezės metu sukurtus produktus naudoja sausosioms medžiagoms gaminti. Prie gausiai lapuotų veislių priklauso tos, kurių stiebai kere beveik visiškai uždengiami lapų. Mažai lapuotų bulvių veislių stiebai kere matyti beveik per visą jų aukštį. Daugiausia yra veislių, kurių kero stiebai yra vidutiniškai lapuoti.

Bulvienojų dydį ir kitus jų parametrus lemia sėklinių gumbų kokybiniai rodikliai (sveikumas, stambumas, akučių skaičius). Stiebų skaičius ploto vienete priklauso nuo minėtų gumbo kokybinių rodiklių ir sodinimo tankumo. Lapų asimiliacinio paviršiaus dydis priklauso nuo veislės genetinių savybių, stiebų tankumo, maisto medžiagų kiekio bei kitų faktorių. Didesnį lapų asimiliacinį paviršių suformuoja vėlyvosios bulvių veislės.

Dirvoje trūkstant drėgmės, kylanti temperatūra stabdo lapijos vystymąsi. Gausiam bulvių derliui išauginti reikalingas 40-50 tūkst. m²/ha lapų asimiliacinis paviršius. Tada optimaliomis augimo sąlygomis sausųjų medžiagų derliaus prieaugis siekia 250-300 kg/ha per parą. Kuo daugiau stiebų, tuo greičiau bulvienojai uždengia žemę ir augalas daugiau sugeria šviesos. Bulvių gumbų derlių lemia akumuliuota augalo lapų šviesa. Kuo anksčiau bulvienojai uždengia tarpueilius ir kuo ilgiau iki vegetacijos pabaigos jie išlieka uždengti, tuo didesnis yra fotosintezei aktyvus paviršiaus plotas, t. y. augalas daugiau akumuliuoja šviesos. Šviesos kiekiui įtakos turi ne tik stiebų skaičius, bet ir pačių stiebų forma, lapalakščių kiekis, bulvienojų išsidėstymo forma ir daug kitų rodiklių.

Bulvienojai sparčiausiai auga naktimis

Geram bulvienojų augimui labiausiai tinka ilgos, šiltos, vidutiniškai apsiniaukusios dienos. Bene labiausiai stiebų priaugimo spartą lemia oro temperatūra. Įprastai tai vyksta 20-21 val. vakaro ir 5-6 val. ryto. Nakties metu bulvienojų prieaugis 1-1,5 karto spartesnis nei vidurdienį. Per parą bulvių stiebai gali pailgėti 4-7 cm.

• Kad gumbai gerai augtų, reikia vidutinio ilgio dienos ir vidutinės temperatūros.
• Bulvės geriausiai dera vidutinio klimato sąlygomis, kur šiltuoju metų laiku oro temperatūra neviršija 21 °C.
• Žemą temperatūrą bulvės pakenčia geriau negu aukštą.
• Pagal gamtines ir klimato sąlygas vegetacijos periodu, bulvėms Lietuvoje augti yra beveik optimalios sąlygos.

Gumbų mezgimo tarpsniu bulvėms reikalingas maksimalus lapų asimiliacinis paviršius. Vidutinio vėlyvumo veislių žalioji bulvienojų masė turėtų sudaryti 40-50 t/ha, o gumbų prieaugis - iki 1t/ha per parą. Maksimalus gumbų derlius pasiekiamas esant šimtaprocentiniam bulvienojų apmirimui. Priešlaikinis mechaninis ar cheminis bulvienojų sunaikinimas arba jų praradimas dėl kenkėjų ar ligų neleidžia pasiekti potencialaus veislės derlingumo. Bulvių gumbuose sukaupiamų maisto medžiagų kiekis priklauso nuo jų vystymosi trukmės ir intensyvumo. Kuo vėliau apmiršta bulvienojai, tuo ilgiau gali augti gumbai.

Bulvių derliaus nuėmimas - vienas iš svarbiausių darbų, jam tenka apie 60 proc. visų bulvių auginimo sąnaudų. Tyrimais įrodyta, kad labai svarbu derlių nuimti tuomet, kai natūraliai pagelsta bulvienojai ir sutvirtėja gumbų lupena, tada gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. Tai visiška gumbų branda. Kasant subrendusius gumbus, gaunamas didžiausias derlius, o bulvės gerai laikosi per žiemą.

Bulvės gali subręsti natūraliai, t. y. savaime, arba dėl maro, kuris sunaikina bulvienojus ir pagreitina gumbų brendimą. Tačiau toks derlius būna mažesnis ir pablogėja jo kokybė. Normaliomis gamtinėmis sąlygomis reikia siekti natūralios bulvių brandos. Jei maras sudžiovina bulvienojus, juos reikia nedelsiant nupjauti ir išgabenti iš lauko, kad šios ligos sporų nepatektų ant gumbų ir jų nesupūdytų.

Bulvienojų pašalinimas laiku - veiksminga priemonė gauti ir išlaikyti sveikus ne tik sėklinių, bet ir visų išauginamų bulvių gumbus. Bulvienojai pradedami šalinti, kai apmiršta apie 70 proc. lapų arba kai 75 proc. stiebo jau būna be jų. Jeigu bulvės yra stipriai pažeistos fitoftoros, tada pirmiausia bulvienojai nupurškiami, o po to pašalinami mechaniškai. Sveikuose ankstyvųjų bulvių pasėliuose natūraliai apmirę bulvienojai nešalinami.

Dirbtinis brendimo spartinimas

Vėlyvųjų bulvių veislių brandą galima paspartinti dirbtinai. Tam yra keletas bulvienojų naikinimo būdų: garais, ugnimi, elektra. Pigiausias ir populiariausias - mechaninis. Šiuo būdu galima greitai ir gerai pašalinti bulvienojus. Tačiau tyrimai rodo, kad geriausia bulvienojus, ypač sėkliniuose pasėliuose, naikinti cheminiu būdu. Nupurškus desikantais, bulvienojai palaipsniui apmiršta, nudžiūsta lapai, stiebai ir pašalinamos žaliosios piktžolės. Gumbai dėl to nenukenčia, jie tik greičiau subręsta.

Lietuvoje bulvienojams naikinti registruoti produktai Reglonas super ir Diqua, kurių veiklioji medžiaga - dikvatas. Abu preparatai skirti profesionaliam naudojimui po 2,0 l/ha. Mechaninis bulvienojų šalinimo būdas vis rečiau naudojamas, nes yra pavojus išplatinti bakterines ar grybines ligas, ypač jei bulvienojai šlapi.

Dažnai mechaninis bulvienojų šalinimo būdas derinamas su cheminiu. Tokiais atvejais pirmiau bulvienojai šalinami mechaniškai, o po kelių dienų nupurškiami cheminiais preparatais. Per nupjautus stiebus į gumbus grybo infekcija nepatenka, sunaikinami pradėję atželti ir sugulę stiebai bei pagreitinamas bulvių brendimas.

Prieš natūralios vegetacijos pabaigą pašalintų bulvienojų gumbai pasižymi gera sėklos kokybe, o jų laikymo nuostoliai būna nedideli. Literatūroje nurodoma, kad, laiku (iki masinio amarų skraidymo) nupjovus bulvienojus, galima gauti optimalios kokybės produkciją ir pasiekti didelį ekonominį efektą. Žalius vėlyvųjų bulvių bulvienojus reikėtų nupjauti prieš 7-10 dienų, o parudavusius - prieš 2-3 dienas iki kasimo.

Nustatyta, kad bulvienojų nupjovimo laikas turi tiesioginį poveikį bulvių gumbų derliui ir kokybei. Kuo anksčiau nupjaunami bulvienojai, tuo mažesnis gumbų derlius ir jame daugiau mažesnių frakcijų gumbų. Ankstinant bulvienojų nupjovimą, gumbuose sumažėja krakmolo, pablogėja kiti biocheminiai rodikliai.

Labai svarbu, kad sėklinių bulvių pasėlių nepažeistų virusai, kuriuos platina amarai, gausiai skraidantys liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Siekiant išvengti virusinės pasėlių infekcijos, reikia laiku nupjauti sėklinių pasėlių bulvienojus. Tai ypač aktualu ankstyvųjų veislių pasėliuose, nes jos greičiau bręsta.

Tyrimais nustatyta, kad kuo ilgiau nepašalinami bulvienojai, tuo daugiau augalus pažeidžia virusinės, bakterinės bei grybinės ligos, tokios kaip bulvių maras (Phytophthora infestans ), paprastosios rauplės (Streptomyces scabiei), juodoji kojelė (Erwinia carotovora var. atroseptica ). Nors gaunamas ir didesnis derlius, ir stambesni gumbai, tačiau vėlinti sėklinių bulvių bulvienojų šalinimą nenaudinga. Bulvienojus pašalinus likus savaitei iki visiško bulvių subrendimo, derlius sumažėja vidutiniškai 6 procentais. Šiek tiek pablogėja ir cheminės gumbų savybės - sumažėja krakmolo, sausųjų medžiagų, askorbininės rūgšties.

Bulvių kasimą labai apsunkina ne tik per didelė dirvos drėgmė, giliai pasodintos bulvės, piktžolės, bet ir nepašalinti bulvienojai. Kai kasimo sąlygos nepatenkinamos, pažeidžiama daug gumbų, o dalis jų lieka žemėje neiškastų. Pažeistos bulvės blogiau laikosi, nes per žaizdas užsikrečia įvairiomis ligomis, pradeda pūti, užkrėsdamos ir sveikus gumbus.

Verta šalinti bet kokiu atveju

Bandymais nustatyta, kad, nepriklausomai nuo to, kuo bulves kasime, visuomet reikia pašalinti bulvienojus. Kai jie šalinami pradėjus gelsti apatiniams bulvienojų lapams, tai bulvės kasamos po 7-10 dienų. Tiek laiko reikia, kad sutvirtėtų gumbų lupena. Jei artėjant bulviakasiui bulvienojai žaliuoja, jie šalinami iki kasimo likus 14-18 dienų.

Po vidurvasario sausros gausūs krituliai išprovokuoja kai kurių vidutinio vėlyvumo bulvių veislių anksti sunaikintų bulvienojų atžėlimą. Tada būtina greitai ir visiškai nutraukti fiziologinį ryšį tarp gumbų ir atžėlusių bulvienojų, nes jie, kaip ir jaunos pavasario bulvės, labai jautrūs virusinei infekcijai. Bulvienojų atžėlimas ne tik skatina plisti infekciją, bet ir gali lemti netolygų gumbų subrendimą, nevienodą odelės sutvirtėjimą. Atžėlusių bulvių desikacija yra vienintelė priemonė siekiant pašalinti vėlyvos virusinės infekcijos, ypač sėkliniuose bulvių pasėliuose, grėsmę.

Apie bulvių kasimo laiką paskelbta nemažai darbų. Beveik visų tyrimų tikslas - išsaugoti sveikesnę sėklą, iš kurios ateinančiais metais būtų galima gauti geros kokybės ir gausų bulvių derlių. Kasant maistines bulves, svarbu gera jų maistinė vertė.

Ankstyvųjų veislių bulves tikslinga kasti, kai pradeda džiūti (apmirti) bulvienojai, praėjus maždaug 80-90 dienų nuo ankstyvųjų veislių bulvių pasodinimo. Tuo metu bulvės jau būna sukaupusios daugiausiai sausųjų medžiagų, krakmolo, yra geriausių sėklinių ir maistinių savybių.

Apibendrinus daugelio tyrimų duomenis, galima teigti, kad Lietuvos gamtinėmis sąlygomis ankstyvųjų veislių bulves galima pradėti kasti rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, vidutinio vėlyvumo - rugsėjo viduryje, vėlyvąsias - rugsėjo trečiąjį dešimtadienį. Bulviakasį reikėtų baigti iki spalio pradžios. Jį suvėlinus, patiriami dideli derliaus nuostoliai, nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų, jas labiau puola ligos. Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru, labiau pažeidžiami gumbai.

Bulves reikia kasti, kai giedras oras ir pakankamai sausa žemė. Priešingu atveju jos būna labai žemėtos, negreitai išdžiūsta ir žiemą labiau pūva. Pirmiausia kasamos sėklinės, po to ir visos kitos - maistui, perdirbimui ir pašarui skirtos bulvės.

                      Bulvienojų šalinimo tikslas:

                      ■ sumažinti bulvienojų ir piktžolių masę ir palengvinti derliaus nuėmimą;

                      ■ reguliuoti fiziologinį gumbų subrendimą ir kasimo laiką;

                      ■ sudaryti sąlygas dirvai džiūti ir našiau dirbti derliaus nuėmimo technikai;

                      ■ išvengti papildomo atžėlimo;

                      ■ gauti vienodesnio stambumo gumbus;

                      ■ bulvių gumbus apsaugoti nuo vėlyvosios fitoftoros bei virusinės infekcijos.

                                                                 Kęstutis RAINYS, Vidmantas RUDOKAS

Mano ūkis, 2014/08