Vis mažiau Lietuvoje ūkininkų ryžtasi auginti gyvulius. Iš šios veiklos neįmanoma greitai uždirbti, o neaiški pieno bei galvijų rinkų ateitis gali niekais paversti ūkininko darbą. Augalininkystėje pajamų sulaukiama po pusmečio ar metų, o gyvulių auginimas realizacijai trunka kur kas ilgiau.

Kuo ilgesnis gyvulio auginimo ciklas, tuo sunkiau ūkininkui žinoti, ar jį parduos pelningai, ypač rudenį. Štai kodėl šiuo metu stengiamasi parduoti kuo daugiau veršelių. Pieno ūkių pajamos skaičiuojamos kas mėnesį, tačiau jos nėra pastovios. Lietuvoje, kur iš kas antro pieno litro pagaminti produktai eksportuojami, žaliavinio pieno kainos dydis labai priklauso nuo pasaulinio vartojimo ir nuo sezoniškumo. Dėl supirkimo kainų svyravimo jos labai nestabilios ( prisiminkime 2009 ir 2012 metus) ir Europos Sąjungoje yra vienos žemiausių.

Praėję metai (2013-ieji) ir šių metų pradžia pasižymėjo didėjančiomis žaliavinio pieno kainomis. 2013 metų pabaigoje supirkimo kaina viršijo 2007 m. pabaigos-2008 m. pradžios kainas (912-923 Lt/t), tačiau nuo 2014 m. vasario ji vėl pradėjo mažėti.

Vidutinė žaliavinio pieno kaina 2013 m., palyginti su 2012-aisiais, išaugo 22 proc., tačiau to nepakako, kad karvių skaičius Lietuvoje didėtų. Per 2013 metus karvių sumažėjo 2 proc. Tiek pat mažiau primelžta pieno.

Per 2009-2013 m. laikotarpį pieno ūkių skaičius sumažėjo 40 proc., o karvių - 18 proc. Vienas ūkis vidutiniškai laikė 4,8 karvės. Su tokiu skaičiumi Europos Sąjungoje lenkiame tik Rumunijos ir Bulgarijos pieno ūkius. Didžiausi vidutiniai ūkiai yra Danijoje (134) ir Čekijoje (123 karvės). Labai stambių ūkių „Eurostatas" (ES statistikos tarnyba) neįvardija. Pagrindinėse pieno gamybos šalyse - Olandijoje (75), Vokietijoje (46) ir Prancūzijoje (45) - ūkiai nėra tokie dideli, kokius kai kas svajoja kurti Lietuvoje.

Mūsų šalyje 86 proc. visų pieno ūkių yra vadinamieji smulkūs ūkiai, kuriuose laikoma iki 5 karvių. Juose sukoncentruota 30 proc. karvių. Manoma, kad tokių ūkių ateityje liks mažuma.

Lietuvoje ūkių, kuriuose laikoma 101 ir daugiau karvių, skaičius neviršija 0,4 proc., tačiau juose sutelkta penktadalis karvių. ES šalyse šis rodiklis daug didesnis - 2,3 proc. ūkių laiko trečdalį karvių. Kaip rodo ES šalių patirtis, pieno ūkiai Lietuvoje neišvengiamai stambės. Per 2009-2013 m. laikotarpį didesnių ūkių (nuo 10 ir daugiau karvių) skaičius šalyje netgi sumažėjo 10 proc., o karvių skaičius šioje grupėje padidėjo tik 0,6 proc. Pagrindinė priežastis, dėl ko stambėjimo procesas dar nevyksta, yra ta, jog pieno ūkių ekonomika šio proceso visai neskatina arba nėra galimybių įsigyti žemės pieno ūkio plėtrai.

Analizuodami priežastis visų pirma turėtume atsakyti į klausimą, kas geriau - auginti grūdus ar gaminti pieną? Nesunku pasinaudoti ir pieno bei grūdų ūkių pagrindinės veiklos rezultatais. Nors Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) lyginami skirtingų dydžių ūkiai, tačiau rezultatai iškalbingi - bendroji šių ūkių produkcija skiriasi 2,5 karto, o pelningumas net 8,5 karto.

Vidutiniai pieno ir grūdų ūkio 2012 m. ekonominiai rodikliai

Rodikliai

Pieno ūkis

Grūdų ūkis

Duomenys iš ūkių, vnt.

331

394

Vidutinis ūkio dydis, ha

34

100

Karvių skaičius, vnt.

11

-

Bendroji produkcija iš augalininkystės, %

-

96

Bendroji produkcija iš gyvulininkystės, %

66

-

Bendroji produkcija, Lt

95 146

251 316

Išlaidos, Lt

105 335

214 237

   iš jų: pašarai, %

25,8

-

  degalai, %

7,1

 12,6

  mineralinės trąšos, %

-

19,9

  augalų apsaugos produktai, %

-

7,6

  sėklos, %

-

6,4

  šeimos asmeninės išlaidos, %

18,7

9,2

  nusidėvėjimas, %

21,3

21,9

Pelnas, Lt

-10 189

37 079

Dotacijos ir subsidijos, Lt

21 300

58 215

Pelnas su dotacijomis, Lt

11 111

95 294

Pelningumas, %

12

38

Šaltinis - ŪADT tyrimo duomenys

Paskutiniųjų trejų metų pieno ūkio vidutinis pelnas - 14,4 tūkst. Lt, o grūdų ūkio - 62,7 tūkst. Lt, arba 4 kartus didesnis. Aišku viena - dotacijos pieno ūkiui turi būti bent 2 kartus didesnės nei grūdų ūkiui. Tik tokiu būdu pavyktų sustabdyti pieno ūkių mažėjimo procesą.

Vidutiniai pieno ūkių 2012 m. ekonominiai rodikliai

Rodikliai

Smulkus ūkis

Stambus ūkis

Labai stambus ūkis

Duomenys iš ūkių, vnt.

331

17

Ūkio dydis, ha

34

1 583

5 743

Karvių skaičius, vnt.

11

339

915

Iš viso sutartinių gyvulių (SG)

16

639

2 401

Žemės ūkio plotas (ha), tenkantis 1 SG

2,1

2,5

2,4

Bendroji produkcija iš gyvulininkystės, %

66

48

38

Pieno kaina, Lt/kg

0,86

1,02

0,89

Bendroji produkcija, Lt

95 146

6 582 948

23 468 414

Išlaidos, Lt

105 335

6 566.715

22 209 707

   iš jų: pašarai, %

25,8

22,9

20,0

  degalai, %

7,1

10,1

11,8

  darbo užmokestis, %

18,7

17,6

11,6

  nusidėvėjimas, %

21,3

11,7

11,0

Pelnas, Lt

-10 189

16 233

1 258 707

Dotacijos ir subsidijos, Lt

21 300

802 458

2 815 683

Pelnas su dotacijomis, Lt

11 111

818 691

4 074 390

Pelningumas, %

12

12

17

Pelnas, tenkantis 1 ha, Lt

327

517

709

Šaltinis: ŪADT tyrimo duomenys.

Skirtingo dydžio pieno ūkių ekonominis palyginimas rodo, kad nedidelio ir stambaus ūkių ekonominis rezultatas priklauso tik nuo žemės ploto, o pajamos atperka tik išlaidas. Kuo daugiau ūkis turi žemės, tuo didesnis ūkio pelnas. Ir priešingai, jei ūkis didintų gyvulių skaičių, bet pirktų visus pašarus, nuostolių neišvengtų. Todėl skatinti labai stambių gyvulininkystės ūkių kūrimąsi neturint pakankamai žemės nėra nei ekonominės, nei socialinės prasmės. Smulkus ir vidutinis pieno ūkis turėtų būti remiamas investicijomis, kad galėtų plėstis iki ekonomiškai gyvybingo masto. Pieno ūkių dotacijų ir subsidijų analizė rodo, kad su gyvuliais susijusių išmokų dalis per 2008-2012 metus mažiausiai sumažėjo 10 procentinių punktų. Dotacijos ir subsidijos sudaro, jei ne visą, tai bent du trečdalius pieno ūkio pelno. Ar galėsime stambinti pieno ūkius nedidindami išmokų?

Smulkaus ir stambaus pieno ūkio dotacijų ir subsidijų analizė 2007-2012 m., Lt

Išmokos

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Smulkus ūkis

Tiesioginės išmokos už pasėlius

7 614

9 127

10 140

11 033

11 492

12 932

MPŪV išmokos

4 009

3 900

4 103

3 394

2 319

2 438

Kitos gamybinės subsidijos

1 653

1 608

1 320

2 881

1 624

2 250

Už kvotinį pieną

2 998

4 783

4 540

3 686

2 981

2 504

Spec. išmokos už bulius

1 206

734

732

781

736

613

Kitos gyvulininkystės išmokos

655

914

907

929

538

563

Iš viso išmokų

18 135

21 066

21 742

22 704

19 690

21 300

Išmokos, susijusios su gyvuliais

27

31

28

24

22

17

Stambus ūkis

Tiesioginės išmokos už pasėlius

424 888

463 117

589 110

548 103

715 351

625 514

MPŪV išmokos

43 245

41 810

39 351

61 594

26 481

38 308

Kitos gamybinės subsidijos

79 646

84 191

128 462

111 447

67 662

49 145

Už kvotinį pieną

111 310

170 060

202 042

168 106

149 455

45 898

Spec. išmokos už bulius

23 727

20 889

9 560

14 284

34 805

33 763

Kitos gyvulių išmokos

50 998

52 114

47 031

39 223

25 435

9 830

Iš viso išmokų

733 814

832 181

1 015 556

942 757

1 019 189

802 458

Išmokos, susijusios su gyvuliais

25

29

25

24

21

11

Šaltinis - ŪADT tyrimo duomenys

* MPŪV - mažiau palankios ūkininkauti vietovės

Tiesioginių išmokų taikymo Lietuvoje nuo 2015 metų reglamentas dar tik kuriamas. Tačiau, peržvelgus visas ES reglamentuojamas paramos mokėjimo schemas, susidaro įspūdis, kad pieno sektoriuje tiesioginių išmokų reglamentavimas nedaug ką keičia. Išmokos iš šalies biudžeto, kurios pieno ūkiams buvo svarbios, 2015-2020 m. bus mažinamos.

Nors nuo 2015 metų ES panaikins kvotas pieno gamybai, tikėtis padėties pablogėjimo pieno sektoriuje Lietuvoje neverta. Pagerinti situaciją turėtų naujos ūkininkų pieno perdirbimo įmonės veiklos pradžia, kuriai papildomai reikės nemažo kiekio žaliavinio pieno.