Ankštiniai javai pasaulyje užima apie 12 proc. visų grūdinių kultūrų ploto, o ES - tik apie 3 proc. Europoje dominuoja žirniai (60 proc.), per 30 proc. visų ankštinių javų ploto užima pupos ir tik 6 proc. lubinai. Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalyse ankštinių augalų pasėliai sumažėjo apie 30 proc., dėl to atsiranda problemų gyvulininkystės sektoriuje, nes sumažėja visaverčių premiksų, kombinuotųjų pašarų gamyba.

Reaguodama į klimato kaitą, žemės ūkio biologinės įvairovės nykimą, dirvožemio nualinimą, požeminio vandens taršą ir kitus veiksnius, Europos Komisija nuo 2015 metų imsis ypatingų priemonių ankštinių augalų auginimo apimtims atstatyti ir išplėsti. Tad jau nuo kitų metų įsigalios ES reikalavimas ūkiuose auginti ankštinius javus.

Pašariniai žirniai, pupos, vikiai, lubinai ir kiti ankštiniai augalai gerokai padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes jie absorbuoja ir fiksuoja dirvožemyje esantį azotą ir taip padeda sumažinti azoto trąšų kiekį iki 100 kg ha^-1 (N) per mėnesį. Pavyzdžiui, auginant kviečius po žirnių, sutaupoma apie 45 EUR ha^-1 (trąšoms), o kviečių grūdų derlius padidėja apie 800 kg ha^-1.

Ankštinius augalus įtraukus į sėjomainą, pagerinamas dirvos derlingumas ir struktūra, vėliau sėjami augalai auga sveikesni, todėl prireikia mažiau cheminių augalų apsaugos produktų. Ankštiniai augalai arba jų mišiniai (dažnai su avižomis) geriau padengia dirvožemį ir taip padeda sumažinti maistingųjų medžiagų nuotėkį į upes ir požeminius vandenis.

Veislės, branda ir nuėmimo technologijos

Lietuvoje auginamų pusiau belapių ir sėjamųjų žirnių, pašarinių pupų, sėjamųjų vikių, siauralapių lubinų derliaus nuėmimo būdai ir laikas pagal ankščių subrendimą (spalvą) skiriasi.

Anksti pavasarį ir vienodame gylyje pasėti ankštiniai javai dažnai subręsta vienu metu. Tai nulemia orai. Kai liepa sausa ir karšta, jau rugpjūčio pradžioje ankštinių javų derlių sėkmingai galima nuimti tiesiog kombainu. Kai liepa lietinga ir šalta, daugumos ankštinių javų branda užsitęsia iki rugpjūčio pabaigos ar net ilgiau. Jeigu augalų brendimo pabaigoje oras lietingas, dauguma ankštinių javų, ypač žirnių, dažniausiai visiškai sugula ir juos nupjauti kombainais be didelių grūdų nuostolių neįmanoma. Yra buvę metų, kai žirniai (auginti kaip monokultūra) prieš derliaus nuėmimą atrodydavo tarsi volu privoluoti. Tokius pasėlius tie, kurie neturėjo priemonių jiems surinkti ir nukreipti į kombainą, tiesiog užardavo.

Prancūzijos kompanija „Bouchard Sund Europe" gamina specialų žirnių rautuvą-rinktuvą Sund 600. Prietaisas montuojamas ant kombaino pjaunamosios. Gaminami nuo 3,35 iki 6,1 m darbinio pločio rautuvai-rinktuvai. Veikimo principas toks pat, kaip ir juostinio-transporterinio rinktuvo, skirtumas tik toks, kad rautuvo pirštai yra lenkti, o ne tiesūs. Be to, visų rautuvų darbinis plotis yra toks pat kaip ir kombaino pjaunamosios (pradalgių rinktuvų darbinis plotis yra mažesnis už kombaino pjaunamosios plotį, nes pradalgės būna siauresnės).

Analogiškos paskirties rautuvą-rinktuvą gamina ir Vokietijos kompanija „Zürn Harvesting GmbH & Co. KG". Darbo metu lenkti pirštai pakelia ir išrauna sugulusius žirnius, kurie pjaunamosios sraige ir nuožulniuoju transporteriu nukreipiami į kombaino kuliamąją. Analogiškos paskirties rautuvas-rinktuvas UH - 22 (6,7 m darbinio pločio) javų kombainui Case IH gaminamas JAV. Tokie rinktuvai-rautuvai tinka ir pradalgėms surinkti bei iškulti kombainu, taikant atskirtinę ankštinių javų derliaus nuėmimo technologiją.

Neturint minėtų žirnių rautuvų-rinktuvų, ankštinių javų derliui nuimti puikiai tinka ir našesnė už kitas ankščių nušukavimo-kūlimo technologija. Tam galima panaudoti Anglijos kompanijos „Shelbourne Reynolds" arba Argentinos firmos „Mainero" šukuotuves. Jų tinkamumas labai sugulusiems žirniams išrauti ir iškulti patikrintas eksperimentiniais tyrimais. Tik reikėtų pažymėti, kad, šukuotuves naudojant kaip žirnių rautuves, reikalinga kombainininko patirtis ir, be abejonės, laukas turi būti lygus, nuo jo nurinkti net ir nedideli akmenys.

Desikacija ar atskirtinis būdas?

Kai ankštinių javų branda vėluoja arba jie bręsta netolygiai (ypač lubinai, žirniai), pasėlį galima desikuoti, t. y. cheminėmis medžiagomis pagreitinti augalų lapų ir stiebų džiūvimą. Būtina sąlyga - po desikacijos iškultuose maistui ir pašarui skirtuose grūduose neturi būti likusių sveikatai žalingų cheminių preparatų. Kol rinkoje nepasirodė raundapas (glifosas), vienas efektyviausių desikantų buvo reglonas, turintis 20 proc. veikliosios medžiagos dikvato. Tai kontaktinio veikimo preparatas, naudojamas kaip ir herbicidas dviskiltėms piktžolėms naikinti.

Rekomenduotinas ir naujesnis desikantas Reglone Super 150 SL (jo veiklioji medžiaga dikvatas 150 g l^-1). Reikalinga preparato norma parenkama pagal piktžolių bei desikuojamų augalų žaliosios masės kiekį. Paprastai pakanka 2,5-4 l ha^-1 reglono, o reglono super reikia mažiau: 2-3 l ha^-1. Desikuojama, kai subręsta 65-80 proc. javų ankščių. Jeigu oras nelietingas, po 6-8 dienų desikuotus javus galima pjauti ir kulti javų kombainais. Literatūros duomenimis, reglonu desikuotus žirnius naudoti maistui galima po dviejų savaičių. Raundapas efektyvus ne tik kaip desikantas, bet kaip ir sisteminio veikimo herbicidas, naikinantis sunkiai išnaikinamas piktžoles. Jo norma desikacijai yra 2-4 l ha^-1. Desikacija raundapu ne tik paankstins ankštinių javų brandą, bet ir sunaikins piktžoles. Tačiau visada verta prisiminti, kad pasėlių desikacija papildomai kainuos apie 200 Lt ha^-1, be to, chemikalai teršia aplinką.

Desikaciją gali pakeisti ir atskirtinis ankštinių augalų derliaus nuėmimo būdas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu turime kuo augalus nupjauti į pradalges (javapjovių arba tam tinkamų žoliapjovių) ir kombainų juostinių-transporterinių rinktuvų išdžiūvusioms pradalgėms surinkti bei iškulti. Į pradalges ankštiniai javai pjaunami maždaug savaite anksčiau negu jie būtų kuliami tiesiog kombainu, kai subręsta 60-80 proc. ankščių. Jeigu oro sąlygos geros, po 2-4 dienų pradalges galima rinkti ir kulti. Pradalgėms rinkti geriau naudoti juostinius-transporterinius negu būgninius rinktuvus. Pastarieji labiau deformuoja pradalgę ir daugiau grūdų išbarsto ant dirvos. Pažymėtina, kad ši technologija taikoma tik esant geroms meteorologinėms sąlygoms, nes, javus nupjovus į pradalges ir užėjus ilgalaikiam lietui, grūdai gali sudygti ankštyse. Be to, šiam augalų derliaus nuėmimo būdui reikalingos didesnės darbo ir energinės sąnaudos, galima patirti ir didesnius grūdų nuostolius, palyginti su kūlimu tiesiog kombainu.

Tiesioginis derliaus nuėmimas

Nuimant derlių šiuo būdu, javus kombainais pjauname, kai 80-90 proc. ankščių jau yra subrendusios, grūdų drėgnis tuo metu palankiomis oro sąlygomis būna apie 20 proc. Pagulusius vidutinio aukščio lubinus ar žirnius geriau pjauti skersai vyraujančios pagulimo krypties, o žemaūgius (iki 40 cm aukščio) - prieš pagulimo kryptį arba 45º kampu į ją.

Kombainų pjovimo aparatai turi būti ypač tvarkingi ir nustatyti galimam mažiausiam pjovimo aukščiui. Nedaug pagulusiems ankštiniams javams pjauti gali būti naudojami stiebų kėlikliai. Paprastai jie tvirtinami prie kombaino pjaunamosios vertikalios sienelės ir „vežiojami" kartu su kombainu. Jei reikia, šie kėlikliai uždedami ant kas ketvirto arba ant kas penkto (tai priklauso nuo javų aukščio) pjovimo aparato piršto.

Visi stiebų kėlikliai turi būti vienodame aukštyje, darbo metu jie turi lengvai liesti dirvos paviršių. Kad nesikauptų nupjauti augalai, kombaino pjaunamosios kraštuose kėliklių įtaisyti nereikia. Visi nauji šiuolaikiški javų kombainai komplektuojami su stiebų kėlikliais. Kombainais dirbant pagulusiuose ankštiniuose javuose, lenktuvų sukimosi linijinis greitis turi būti 1,2-1,5 karto, o lenktuvų lysčių pirštai turi būti nustatyti apie 15º kampu atgal. Kuo augalai labiau išgulę, tuo labiau lenktuvai turi būti perstumti į priekį prieš pjovimo aparatą.

Iš visų ankštinių augalų išsiskiria pupų biometriniai rodikliai, nes jos dažnai būna aukštaūgės, kai kurių veislių pupų aukštis siekia 1,7-1,8 m. Jų tiesioginiam kombainavimui labai tiks universali pjaunamoji su skersiniu transporteriu. Siekiant sumažinti ankštinių grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti ne tik nuėmimo technologiją, bet ir nuėmimo laiką: suvėlinę pjūtį savaitę, patirsime iki 10 proc. grūdų nuostolių, o per anksti pradėję pjūtį, turėsime dar didesnių nuostolių, nes bus dorojamos nesubrendusios ankštys.

Kad grūdai būtų mažiau skaldomi

Kita svarbi problema - grūdų, ypač sausų žirnių ir pupų, suskaldymas kūlimo metu. Kuliant pupas ir žirnius, kombaino kūlimo būgno spragilų linijinis greitis turi būti dvigubai mažesnis negu, pavyzdžiui, kuliant rugius. Visų tipų kombainų (išskyrus ašinių-rotorinių) kūlimo būgnų spragilų greitis turi būti vienodas tai pačiai ankštinei grūdinei kultūrai iškulti. Šis greitis priklauso nuo javų drėgnio (piktžolėtumo, lietaus) ir kinta per darbo dieną - rytais dėl rasos javai būna drėgnesni. Sėklai skirti plotai paprastai kuliami, kai javai būna sausi (darbo dienos viduryje ir popiet). Darbo režimai dėl galimų grūdų mikropažeidimų turi būti kuo švelnesni, palyginti su pašarui skirtų javų kūlimu.

Kūlimo būgno spragilų greitis ankštiniams javams kulti

Šalies javų kombainų parkas yra labai įvairus. Klasifikuojant pagal kūlimo būgnų skersmenį (jis kinta nuo 450 iki 800 mm), gaunama apie 14 rūšių kombainų. Kuliant ankštinius javus, spragilų greitis visų tipų kombainų turi būti vienodas, o skirtingų skersmenų būgnų sukimosi dažniai - skirtingi.

Kombainų kuliamosios darbo režimai ankštinių javų vidutinio drėgnio derliui nuimti

Ypač jautrūs suskaldymui (dažniausiai skyla per pusę) yra žirniai. Tyrimų duomenimis, kuliant sausus žirnius (grūdų drėgnis mažesnis kaip 17 proc.) ir kūlimo būgno spragilų greitį (14 m s^-1) padidinus dvigubai (iki tokio, koks reikalingas kviečiams ar avižoms iškulti), suskaldytų žirnių kiekis padidėjo 15 kartų - nuo 1,3 iki 20 proc. Be to, reikia žinoti, kad grūdus, ypač ankštinių javų, žaloja ir varpų kultuvės arba pakartotinio ankščių kūlimo sistemos, taip pat ir kitos kombainų darbinės dalys (sraigės, elevatoriai). Kai kurių tyrėjų siūlymu, siekiant išvengti pašarinių pupų ankščių pakartotinio kūlimo, kuris labai jas žaloja, kombaino apatinis sietas turi būti išimtas. Tada pupų grūdai negrąžinami į varpų sraigę, pakartotinai neperkuliami ir mažiau žalojami. Tad svarbu ne tik reguliavimas, bet ir kombainų techninė būklė. 

Kuliant ankštinius javus, visų tipų kombainų valytuvo ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnis (jeigu tik jis reguliuojamas) nustatomas toks, kokį rekomenduoja kombaino eksploatacijos instrukcija, arba nustatomas 80-100 proc. maksimalios jo sukimosi dažnio reikšmės. Ventiliatoriaus sukuriamas oro srautas neturi kartu su pelais išpūsti grūdų ant ražienos.

Popjūtinio dorojimo technologijos

Atvežti iš lauko nuo kombainų ankštinių javų grūdai dėl priemaišų dažniausiai būna per drėgni ilgalaikiam laikymui. Jų popjūtinio dorojimo darbų seka tokia pat, kaip ir kitiems grūdams: grūdų priėmimas, pradinis valymas, džiovinimas (jeigu reikia), pirminis ir pagrindinis valymas bei sėklai ir maisto pramonei skirtų grūdų rūšiavimas.

Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, sumažėja iškultų grūdų drėgnis, pagerėja jų birumas. Šio valymo metu atskiriamos stambesnės, smulkios ir lengvos priemaišos bei neišsivystę, nesubrendę grūdai. Pagrindinio valymo metu atskiriamos sunkiai išvalomos piktžolių sėklos, išvalyti grūdai surūšiuojami į frakcijas (trijeriais, aerodinaminiais separatoriais, pneumatiniais (gravitaciniais) rūšiavimo stalais). Parenkant sietus reikia orientuotis į ankštinių javų grūdų matmenis, nes sietai su pailgomis skylutėmis skirsto grūdus pagal jų storį (mažiausią matmenį), o su apvaliomis skylutėmis - pagal jų plotį. Nustatant ventiliatoriaus oro srauto lygį, reikia orientuotis pagal grūdų kritinį greitį, t. y. oro greitis turi būti mažesnis už kritinį, nes priešingu atveju grūdai bus išnešami kartu su lengvomis priemaišomis (kritinis greitis - tai toks greitis, kuriam esant grūdas plevena ore (aerodinaminiame vamzdyje), jis nei kyla aukštyn, nei krenta žemyn). Sietinių valomųjų sietai pirminiam valymui parenkami su didesnių matmenų skylutėmis negu pagrindiniam valymui.

Ankštinių javų grūdų biometriniai ir aerodinaminiai rodikliai

Sietų parinkimas ankštinių javų grūdams valyti

*skylutės apvalios

**skylutės pailgos

Pradiniam valymui galima panaudoti sietines pirminio valymo mašinas, universalias valomąsias bei išcentrinius separatorius. Pneumatinius separatorius gamina Vokietijos kompanijos „Schmidt-Seeger" (modelio ASU 200 našumas valant žirnius arba kviečius 120-160 t val.^-1), „Rako" (GVR 40 N, GVR 60 N, GVR 80 N) ir „Neuero" (WR 12, WR 20, WR 40), Danijos kompanija „Kongskilde" (KF 12, KF 60). Galima panaudoti ir anksčiau įsigytas vokiškas kompanijos „Petkus" valomąsias K-521, K-523, K-527 bei rusiškas mašinas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25. Valomąsias gamina ir dar viena Rusijos kompanija „Zernoočistka" (MVR-5, MVR-8, MPO-50, MPR-50 ir kitų modelių).

Pirminiam ir pagrindiniam ankštinių javų grūdų valymui naudojamos universalios valomosios, kurios grūdus valo oro srove ir sietais. Pavyzdžiui, anksčiau įsigytos valomosios Petkus Super-541, Gigant-531, K-548 su trijerių bloku K-236 arba dabar gaminamos mobilios Rusijos kompanijos „Rostselmaš" būgninės valomosios OZM-20 (našumas iki 20 t val.^-1), Danijos įmonės „Kongskilde" universalios būgninės didelio našumo (40-80 t val.^-1) - KDC 4000; KDC 8000, Suomijos kompanijos „Mepu" - Mepu 2000, Vokietijos „Schmidt-Seeger" („Seed Selector") ir kitos valomosios.

Universalių valomųjų naujovė - aerodinaminiai separatoriai. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), grūdai valomi ir rūšiuojami oro srove pagal tankį. Tokius universalius grūdų ir sėklų separatorius gamina Ukrainos kompanijos „Agroteh" (Almaz MS-2; MS-5; MS-10; MS-20; MS-40; MS-50; MS-100) ir „Aeromeh" (SAD-4; SAD-7; SAD-10; SAD-15; SAD-20; SAD-30; SAD-40; SAD-50; SAD-100 ir SAD-150).

Po pradinio valymo, kai iš grūdų pašalintos stambios ir drėgnesnės priemaišos, reikia tikrinti grūdų drėgnį ir jeigu jis didesnis kaip 17 proc., juos reikia džiovinti. Sausesniems ankštinių javų grūdams išdžiovinti pakaks ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant atmosferos arba pašildytu oru. Ankštinių javų nuėmimo metu rugpjūčio mėnesį (lubinų net rugsėjo) ne visada oro sąlygos tinkamos grūdams džiovinti atmosferos oru, nes santykinis oro drėgnis turi būti ne didesnis kaip 65-70 proc. Patogiausia pučiamą per grūdus orą pašildyti elektros energija (kaloriferiais), ypač tuo atveju, jei yra galimybė naudoti lengvatinį elektros tiekimo tarifą (23:00-7:00 val.). Orą pašildyti dažniausiai ir prireikia naktį (vienu laipsniu pašildžius orą, jo drėgnis sumažėja apie 5  proc.).

Drėgnesniems ankštinių javų grūdams išdžiovinti naudojamos šachtinės, konvejerinės ir kitokios džiovyklos, tačiau būgninės (jų nedaug ir telikę) džiovyklos nerekomenduojamos. Džiovinimo agento bei grūdų įkaitimo temperatūra parenkama priklausomai nuo grūdų drėgnio ir paskirties. Džiovinant stambiagrūdes pupas, lubinus ir kitus ankštinių javų grūdus šiluminėmis džiovyklomis, būtina prisiminti, kad vienu praleidimu per džiovyklą jų drėgnio negalima sumažinti daugiau kaip 2-3 proc. (absoliutiniu dydžiu), džiovinami grūdai neturi įkaisti daugiau kaip 30 ºC, o džiovinimo agento temperatūra neturi būti didesnė kaip 35 ºC. Tik tada, kai džiovinamų grūdų drėgnį sumažiname iki 20 proc., jų įkaitimo ir džiovinimo agento temperatūras toliesniam džiovinimui galima pakelti 5 ºC. Sausi ir išvalyti ankštinių javų grūdai gali būti laikomi aruoduose, supilant juos 1,5-2,9 m aukščiu sanpilais, arba grūdų bokštuose.

Anicetas STRAKŠAS

Mano ūkis, 2014/08