Anksčiau Lietuva buvo garsi Europoje daugiamečių žolių sėklų gamyba valstybė. 1928-1938 metais šimtai tonų raudonųjų, baltųjų dobilų, motiejukų sėklų kasmet buvo eksportuojama į Vokietiją, Švediją, Daniją, Latviją ir kitas šalis. Minėtu laikotarpiu žolių sėklų importas iš šių valstybių buvo apie 10 kartų mažesnis ir dažnai tesiekė iki dviejų dešimčių tonų.

Šiandien tuo pasigirti negalime. Kas pasikeitė, kad pastaruoju metu daugiamečių žolių sėklas tenka importuoti? Ar kaltas vien tik kai kurių ūkininkų, ypač jaunųjų, greito pelno siekis, sėjomainų rotacijos nepaisymas? Kas iš tikrųjų trukdo plėsti žolių ūkį ir taip didina dirvožemio degradaciją?

Žinoma, kad vienu rankos mostu ar gerais norais tokios padėties neįmanoma pakeisti. Be reikiamo kiekio žolių sėklos, ypač lietuviškų veislių, geros pašarų bazės neturėsime. Žolių sėklos reikalingos ne tik žolinių pašarų gamybai, bet ir aplinkai puoselėti, vejoms, stadionams, žaidimų aikštelėms įrengti. Sėklos reikalingos ir senoms pievoms ar ganykloms atnaujinti. Jų gamybai svarbu viskas: geros veislės, tinkama agrotechnika, optimalūs sėklų derliaus nuėmimo terminai, tinkamos technologijos ir joms įdiegti skirta technika, atsakingas popjūtinis sėklų derliaus tvarkymas: džiovinimas, sėklų valymas ir rūšiavimas.

Veislės ir nuėmimo laikas - svarbūs agrotechnikos elementai

Šiuolaikinė gamyba, žolių auginimo ir sėklų derliaus nuėmimo technologijos bei mašinos  reikalauja ir naujų, atsparių aplinkai veislių žolių sėklų. Lietuvos Žemdirbystės instituto mokslininkai yra sukūrę daug varpinių ir ankštinių žolių veislių, kurios 1992-2010 m. buvo įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o 2005-2011 m. - ir į Europos Sąjungos Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą.

Lietuviškos daugiamečių žolių veislės

Daugumos veislių daugiametės žolės subręsta anksčiau negu varpiniai javai, todėl ir technika žolių sėklų derliui nuimti turi būti tinkamai paruošta iš anksto. Kai kurios žolės, pavyzdžiui, tikrieji eraičinai, avižuolės, nendriniai dryžučiai, pieviniai pašiaušėliai, paprastieji garždeniai, subrendusios lengvai išbyra. Todėl praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo, reikia kasdien stebėti šių žolių brandą, ir kai jos subręsta, reikia nedelsiant pradėti sėklažolių pjūtį. Apytikriai daugiamečių žolių subrendimo laiką mūsų šalies sąlygomis galima parinkti pagal J. Pivoriūno daugiamečių tyrimų rezultatus. Žinoma, dėl klimato atšilimo ir nepastovių orų, veislių įvairovės gali būti ir nukrypimų nuo nurodytų terminų.

Daugiamečių žolių subrendimo laikas

Pavėlavus nuimti subrendusių sėklažolių, ypač varpinių, derlių nors kelias dienas, dėl savaiminio išbyrėjimo patiriami dideli sėklų nuostoliai. Kuo ilgiau uždelsime pjūtį, tuo daugiau sėklų prarasime. Pavėlavus porą savaičių, prarandama apie trečdalis sėklų, o jeigu dar įvertinsime sėklų nuostolius, patiriamus dėl jų dorojimo technikos darbinių dalių poveikio, tai mažiausiai pusė žolių sėklų derliaus nepateks į aruodus. 

Kai kurių subrendusių varpinių žolių savaiminio išbyrėjimo sėklų nuostoliai, %

Sėklų derliaus nuėmimo technologiją lemia technika

Deja, Lietuvos ūkininkai težino vieną ne tik sėklinių žolių, bet ir javų, rapsų, grikių bei kitų augalų derliaus nuėmimo technologiją - tiesioginį kombainavimą. Kad netaikoma atskirtinė derliaus nuėmimo technologija, teisinamasi rizika dėl lietingo oro galimu grūdų ar sėklų supuvimu. Nušukavimo-kūlimo technologijos nenaudojama dėl to, kad, neva, susidaro problemų dėl dirvoje likusių ilgų šiaudų? Tiesa ta, kad šios pažangios, ekonomiškai efektyvios technologijos nenaudojamos dėl to, kad joms taikyti trūksta reikalingos technikos (javapjovių, žoliapjovių, tinkamų neiškultiems augalams į pradalges pjauti). Net ir nupjovus su dar nuo sovietinių laikų likusiomis javapjovėmis, išdžiūvusioms pradalgėms kulti pritrūktume pradalgių rinktuvų, nes taupydami ūkininkai naujus kombainus užsako be pradalgių rinktuvų ar varpų šukuotuvių, t. y. jų papildomai neužsako. Šias pažangesnes technologijas taiko tik pavieniai entuziastai, kurie supranta papildomų  investicijų būtinumą ir įvertina joms atsipirkti reikalingą laiką.

Pagrindinė žolių sėklų derliaus nuėmimo technologija yra tiesioginis kombainavimas. Šiai technologijai reikia mažiausiai darbo ir degalų sąnaudų, tačiau šiuo būdu nuimamos nevienodai subrendusios sėklažolės, kartu iškuliamos ir nesubrendusios sėklos, kurios būna nedaigios. Jeigu kuliamuose augaluose yra daug žaliosios masės, nemaža iškultų sėklų dalis liks šiauduose. Tiesioginiu kombainavimu nuimamos sausos, visiškai subrendusios ir lengvai byrančios varpinės žolės. Sunkiausia šiuo būdu nuimti ankštines sėklažoles, nes, esant lietingam orui, galvutės (dobilų) ir ankštelėse esančios sėklos jau subrendusios, o stiebai ir lapai dar būna žali.

Dobilų stiebai ir lapai greičiau nudžiūva, jeigu jie defoliuojami arba desikuojami. Tam dažniausiai naudojami reglono preparatai arba glifosatas (raundapas). Žoles nupurškus desikantais, sėklos toliau nebręsta ir greitai išdžiūva. Todėl reikia tiksliai parinkti desikavimo laiką, nepaankstinti purškimo, nes nesubrendusios sėklos taip ir liks nedaigios. Tiesioginiu būdu nuimant desikuotus dobilus sėklų nuostoliai sumažėja vidutiniškai perpus, nes sausesniuose pasėliuose pagerėja kombainų darbo sąlygos, sėklos geriau iškratomos iš šiaudų, jų mažiau lieka ir peluose. Šia technologija nuimant pievines ir pelkines migles, pievinius pašiaušėlius, su pelais išsibarsto iki 20-30 proc. sėklų. Nuimant desikuotus dobilus, sėklų nuostoliai siekia 10-15 proc., nuimant nedesikuotus - išauga iki 30 procentų. Reikėtų pabrėžti, kad tokie rezultatais gaunami bandymų metu, kai kombainai būna techniškai tvarkingi ir jų darbinės dalys tinkamai sureguliuotos. Gamybinėmis sąlygomis, ypač dirbant senesniais (naudotais) javų kombainais, šie sėklų nuostoliai dar labiau padidėja. Tad darbo metu, jeigu yra techninės galimybės, reikėtų rinkti miglių, dobilų pelus. Esant būtinybei, juos išdžiovinti ir dar kartą kulti tais pačiais javų kombainais arba naudoti specialias dobilų trintuves.

Dvifazis sėklažolių derliaus nuėmimo būdas taikomas nevienodai bręstančioms sėkloms. Pirmosios fazės metu sėklinės žolės nuimamos kombainu, kurio kūlimo aparatas sureguliuojamas „minkštam" darbui, t. y. nustatytomas mažiausias būgno sukimosi dažnis ir didesni (negu įprasta) tarpai tarp būgno spragilų ir pobūgnio lysčių. Tada kombainas iškulia tik subrendusias sėklas, neiškultų lieka 10-30 proc. Jos kartu su šiaudais klojamos į pradalges, kuriose sėklos per 3-7 dienas išdžiūsta ir baigia bręsti. Nuimant šiuo būdu, sėklinės žolės pradedamos kulti kiek anksčiau negu nuimant tiesiog kombainu. Dvifazio sėklažolių derliaus nuėmimo būdo pagrindinis trūkumas tas, kad per tą patį lauką kombainas turi važiuoti du kartus, dėl to padidėja darbo ir degalų sąnaudos, tačiau šia technologija surenkamas didžiausias 90-95 proc. sėklų derlius. Tinkamai sureguliavus kombainą, šiuo būdu nuimtos sėklos būna geros kokybės, jų daigumas visada viršija standarto I klasės reikalavimus.

Atskirtinis nuėmimas taikomas, kai sėklažolės taip pat bręsta nevienodai ir jose daug žalios masės. Nuimant šiuo būdu, sėklažolės javapjovėmis arba žoliapjovėmis nupjaunamos į pradalges ir joms išdžiūvus, surenkamos ir iškuliamos javų kombainais. Ši technologija daugiau taikytina ankštinėms žolėms nuimti, nes jose daugiau žalios masės.

Kadangi ankštinių žolių (dobilų, liucernų ir kitų) pradalgės dažniausiai guli ant trumpos ražienos arba beveik ant dirvos, joms rinkti reikia naudoti tik juostinius transporterinius (jie reikalingi ir dvifaziniam būdui) rinktuvus.

Renkant pradalges būgniniais rinktuvais patiriami didesni sėklų nuostoliai dėl didesnės pradalgės deformacijos. Dvifazio ir atskirtinio sėklinių žolių, ypač varpinių, kurios beveik visos yra labiau linkusios išbyrėti, nuėmimo laiką apytikriai galima parinkti ir pagal sėklų drėgnį arba terminą nuo jų žydėjimo pradžios.

Kai kurių varpinių sėklažolių derliaus nuėmimo laikas ir trukmė

Daugiafazis nuėmimo būdas, kai dorojamas visas biologinis sėklažolių derlius, nupjautą masę (smulkintą arba nesmulkintą) džiovinant įvairių tipų džiovyklomis, yra vienas iš seniausių. Nuimant šiuo būdu, augalai nupjaunami, išdžiovinami, suvežami į daržines, stirtas arba sukraunami ant žaiginių, o paskui iškuliami stacionariomis kuliamosiomis arba javų kombainais. Nupjautų sėklažolių džiovinimas ant žaiginių taikomas tik esant ekstremalioms (nepalankioms oro) sąlygoms bei auginant nedidelius šių žolių plotus. Dėl didelių darbo, o ypač energijos, sąnaudų masei išdžiovinti šis būdas gamyboje nebenaudojamas.

Lyginant su įprastomis sėklažolių derliaus nuėmimo technologijomis, beveik dvigubai našesnė ir ekonomiškesnė yra varpinių bei ankštinių sėklažolių nušukavimo-kūlimo technologija.

Ši žolių ir kitų žemės ūkio augalų derliaus dorojimo technologija pasaulyje taikoma jau beveik trys dešimtmečius. Mūsų šalyje, atlikus išsamius varpinių ir ankštinių javų, dobilų, grikių, sėmeninių linų derliaus nuėmimo mokslinius tyrimus, ne kartą buvo ją rekomenduota taikyti gamyboje. Deja, šia technologija derlių nuima tik pavieniai ūkininkai entuziastai Kauno, Kėdainių, Biržų, Pakruojo, Kupiškio, Ukmergės rajonuose.

Kombainų techninė būklė ir reguliavimas - svarbu

Tiems ūkininkams, kurie turi naujus arba neseniai pirktus kombainus, problemų dėl jų sandarumo, darbinių dalių reguliavimo neatsiranda. Visus technologinius parametrus rodo kombaino kompiuteris: ir patiriamų sėklų nuostolių dydį ir dėl ko jie patiriami. Patyrusiam kombainininkui teliks perprasti, ką jis privalėtų daryti, kad sėklų nuostolius sumažintų iki minimumo. Pabrėžtina, kad ir senesni (naudoti) javų kombainai neturi barstyti žolių sėklų.

Ypač svarbu, kad kombainai būtų sandarūs, nes žolių sėklos yra smulkios, jos gali išbyrėti ir per dėl ilgesnės kombainų eksploatacijos susidariusius plyšius darbinių dalių sujungimo vietose. Reikėtų tikrinti ir esant reikalui papildomai sandarinti šias javų kombainų vietas: tarpus tarp kuliamosios šonų ir kratomosios lentos bei valomosios sandarinimo skydelių, kūlimo būgno dangtį, grūdų bei varpų sraigių ir elevatorių galų dangtelius, kūlimo aparato, kratomosios lentos, sietų reguliavimo, stebėjimo ir valymo angų dangtelius ir kitas.

Kombaine atsiradusius nedidelius plyšius ne visada pavyksta pastebėti. Patikrinti, per kur byra sėklos, nesudėtinga: po kombainu reikia pakloti brezentą arba plėvelę ir kombainu kelias minutes kulti smulkiasėkles žoles stacionariai. Tai parodys, ar kombainas sandarus. Nuimant varpines žoles, didelių sėklų nuostolių patiriama dėl netinkamai sureguliuotos valomosios. Tai svarbu visų markių kombainams, kadangi galima kulti ir į kombaino bunkerį neprikulti daug žolių sėklų, nes pasitaiko, jog jos dėl per stiprios ventiliatoriaus oro srovės kartu su pelais buvo išpūstos ant ražienos. Dorojant migles, svidres, eraičinus, ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnį reikia sumažinti iki minimumo, o ventiliatoriaus oro įsiurbimo angas pridengti sklendėmis. Aklinai angų uždaryti negalima, nes per silpna oro srovė nepajėgia prapūsti sietu slenkančio kūlenų sluoksnio. Darbo metu smulkiomis kūlenomis gali užsikimšti apatinis sietas. Tai rodo, kad tarpas tarp viršutinio ir apatinio sietų yra per mažas - apatinį sietą reikia nuleisti žemyn. Apatinis sietas atidaromas tiek, kad į bunkerį byrėtų kuo švaresnės sėklos, bet jos nepatektų į varpų sraigę. Tarpai tarp sietų žvynų, kuliant daugiametes žoles, turėtų būti 16-18 milimetrų.

Neiškultų sėklų liks šiauduose, jeigu neteisingai bus sureguliuotas kombaino kūlimo aparatas. Nustatymo rodikliai priklauso nuo kombaino kūlimo būgno skersmens, sėklinių žolių brandos, nuėmimo būdo ir kitų konkrečios kombaino markės specifinių savitumų.

Iš ankštinių žolių sunkiausia nuimti baltųjų dobilų sėklų derlių, nes taikant bet kokią technologiją, išskyrus galvučių nušukavimo-kūlimo sistemą, dažnai ražienoje lieka apie 30 proc. sėklų. Taip yra dėl pačių baltųjų dobilų agrobiologinės savybės: subrendę jie beveik visada išgula. Tyrimų duomenimis, baltųjų dobilų nuėmimo metu apie 40 proc. galvučių su sėklomis būna 0-10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus. Todėl šių augalų laukai turi būti idealiai išlyginti, nuo jų turi būti nurinkti net ir nedideli akmenys, o pačių kombainų pjovimo aparatai turi būti techniškai tvarkingi, tinkamai sureguliuoti ir nustatyti galimam žemiausiam pjovimo aukščiui.

Nukulti sėklines liucernas irgi sudėtinga: tiesiog nuimti kombainu liucernų beveik nėra galimybių, jeigu ir pasisektų iškulti, daug sėklų būtų nesubrendusių ir mažo daigumo. Taip yra todėl, kad liucernų žydėjimas ir sėklų brendimas būna ištęstas. Sėklines liucernas geriausia nuimti atskirtiniu būdu: parudavus 70-80 proc. visų ankštelių, žoliapjovėmis arba javapjovėmis pjauti į pradalges ir joms išdžiūvus, rinkti kombainais su juostiniais transporteriniais rinktuvais ir iškulti. Kombaino darbinių dalių reguliavimas ir darbo režimai tokie pat, kaip ir iš pradalgių kuliant dobilus.

Anicetas STRAKŠAS

Mano ūkis, 2014/07