23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2014/07
Žieminių rapsų piktžolės ir jų kontrolė
  • G. Kadžienė
  • Mano ūkis

Kuriuose laukuose sėsime žieminius rapsus, ko gero nusprendėme dar sėdami jų priešsėlius, belieka laiku nuimti derlių ir paruošti dirvą. Ruošiantis žieminių rapsų sėjai apsvarstome ne tik žemės dirbimo technologiją, veislės parinkimą, trąšų poreikį, bet ir numatome būsimą piktžolių kontrolę.

Herbicido parinkimas žieminių rapsų pasėlyje priklausys nuo tikėtinos piktžolių rūšinės sudėties, priešsėlio, žemės dirbimo technologijos, sėjos laiko, dirvožemio granuliometrinės sudėties ir, žinoma, meteorologinių sąlygų.

Kokių piktžolių tikimės žieminių rapsų pasėlyje?

Piktžolių rūšinė sudėtis pasėlyje priklauso nuo konkretaus lauko istorijos. Kiekvienas ūkininkas žino ar turėtų žinoti: kokios piktžolės kuriame lauke labiau paplitusios, ar jos yra vienaskiltės ar dviskiltės, daugiametės ar vienametės, žiemojančios ar vasarinės ir t. t. Žieminių rapsų, kaip ir kitų žiemkenčių, pasėliuose vyrauja žiemojančios piktžolės. Beveik kiekviename pasėlyje plinta dirvinės našlaitės, daugelyje laukų aptinkami kibieji lipikai, bekvapiai šunramuniai, trikertės žvaginės, dirvinės čiužutės, daržinės žliūgės, veronikos, notrelės, vienametės miglės (ypač kur taikomos neariminės technologijos) ir kt. Vis dažniau aptinkamos dirvinės smilguolės, atskiruose Lietuvos regionuose nemažai rūpesčių kelia gražuolės rugiagėlės ar Krekenavos apylinkėse besipuikuojančios aguonos birulės.

Dirviniai garstukai, baltosios balandos, vijokliniai pelėvirkščiai, dirvinės karpažolės, paprastosios rietmenės taip pat gana dažnai aptinkamos pasėliuose. Rudenį sudygusios šios piktžolės dažniausiai nėra žalingos, nes jos neperžiemoja, tačiau gausiai išplitusios (ypač garstukai) stelbia pasėlį, dėl to jas taip pat derėtų naikinti. Daugiametės piktžolės, tokios kaip dirvinės usnys, pienės, paprastieji varpučiai, dažniausiai auga židiniais ir rapsuose palyginti nesunkiai sunaikinamos.

Žemės ūkio augalų pabiros rapsuose

Žieminiuose rapsuose, netgi taikant gilų arimą, dažniausiai tenka kontroliuoti priešsėlinio augalo pabiras, ypač jei tai yra žiemkenčiai. Vasarinių augalų pabirų būtų galima ir nenaikinti, jei jos nėra labai gausiai išplitusios. Vis dėlto pasitaiko atvejų kai, pavyzdžiui, vasariniai miežiai peržiemoja.

Siekiant sumažinti rapsų išplitimą rapsuose, reikėtų laikytis sėjomainos, vengti jų atsėliavimo. Miglinių javų pabirų kontrolė rapsuose palyginti paprasta, jas puikiai naikina bet kuris iš vienaskilčių piktžolių kontrolei registruotų preparatų (Agil, Focus ultra, Leopard, Pantera, Quick, Targa super). Žirnių ir kitų pupinių augalų pabiros sunaikinamos su klopiralido turinčiais herbicidais Galera ar Lontrel.

Kaip tinkamai parinkti herbicidą?

Pirmiausia reikėtų išskirti organinės ir mineralinės kilmės dirvožemius. Durpiniuose dirvožemiuose, kuriuose yra daugiau negu 10 proc. organinių medžiagų, reikėtų rinktis herbicidų purškimą augalams ir piktžolėms sudygus. Mineraliniuose dirvožemiuose galime naudoti herbicidus tiek iki sudygimo, tiek ir augalams sudygus. Tačiau, tausojant gamtą, reikėtų vengti dirvinius herbicidus naudoti smėlio dirvožemiuose.

Jei po sėjos dirvožemio paviršius lygus, drėgnas arba numatomas lietus, galime rinktis herbicidus iki sudygimo (Brasan, Butisan 400, Butisan Kombi, Butisan Star, Kalif, Kalifą mega, Nimbus, Sultan, Sultan super, Teridox). Pagrindinės šių herbicidų veikliosios medžiagos - metazachloras ir dimetachloras bei jų deriniai su klomazonu, taip pat metazachloro deriniai su kvinmeraku ar dimetanamidu. Šios medžiagos yra gana plataus veikimo spektro, todėl gerai naikina daugelį vienamečių piktžolių.

Purškimas iki sudygimo ypač aktualus tiems laukams, kur yra tikimybė plisti garstukams, aguonoms, čiužutėms, našlaitėms, taip pat pelėvirkščiams, rietmenėms. Šios piktžolės žieminių rapsų pasėliuose (su šiuo metu registruotais herbicidais) geriausiai kontroliuojamos iki sudygimo. Čiužutes geriau naikins herbicidai, kurių sudėtyje yra klomazono. Nuo našlaičių ar labai gausiai išplitusių garstukų efektyvumas dažniausiai nėra pakankamas, tačiau purškiant iki sudygimo, jų kiekis esmingai sumažinamas.

Jei pasėliuose gausu lipikų, šunramunių, trikerčių, žliūgių, notrelių, miglių, smilguolių ir kitų vienamečių piktžolių, jas taip pat puikiai galime kontroliuoti iki sudygimo. Tačiau jeigu dirva sausa ir artimiausiu metu nenusimato lietaus - reikėtų rinktis herbicidus, skirtus piktžolėms naikinti ankstyvaisiais jų vystymosi tarpsniais. Tinka beveik visi herbicidai, leidžiami naudoti iki augalų sudygimo, kurių sudėtyje nėra klomazono (Butisan 400, Butisan Kombi, Butisan Star, Sultan super, Teridox). Svarbu, kad piktžolės būtų daigų tarpsnio (iki 2-4 lapelių).

Lipikus geriau naikinti herbicidais, kurių sudėtyje yra klomazono ar kvinmerako. Visi šie herbicidai dažniausiai nepakankamai gerai naikina rugiagėles. Pasėlius, kuriuose gausu šių piktžolių, reikėtų papildomai purkšti klopiralido turinčiais herbicidais.

Dirvines usnis, pienes, paprastuosius kiečius, rauktalapes rūgštynes, šunramunius, rugiagėles puikiai naikina klopiralidas, esantis herbiciduose Galera ir Lontrel. Juos galima naudoti vėlesniais piktžolių vystymosi tarpsniais. Į herbicido Galera sudėtį įeinantis pikloramas praplečia šio produkto veikimo spektrą. Jis taip pat labai gerai naikina balandas, notreles, lipikus. Dažniausiai šiais herbicidais purškiama pavasarį, atsinaujinus rapsų vegetacijai iki pumpurų susidarymo. Galera taip pat galima naudoti ir rudenį, kai rapsai yra nuo 4 lapelių tarpsnio.

Nėra blogų herbicidų. Yra tik netinkamas jų panaudojimas arba nepalankiai susiklosčiusios meteorologinės sąlygos.

Gražina KADŽIENĖ

Mano ūkis, 2014/07