Spanguolių auginimas daugeliui asocijuojasi su pelke ir didele drėgme. Dalis sodininkų mėgėjų išties spanguolių auginimui įsirengia išplūktus moliu, išklotus plėvele ar net išbetonuotus lovius ir daro labai didelę klaidą. Spanguolės, o ypač amerikietiškosios (stambiauogės) spanguolės nepakenčia užmirkimo.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vykdomame KPP projekte „Stambiauogių spanguolių pramoninių plantacijų įrengimas ir pažangiausių technologijų bei mokslo žinių taikymas, ūkininkaujant jose" (Nr. 1PM-PV-12-1-012434) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida" buvo numatyta įrengti parodomąjį amerikietiškosios (stambiauogės) spanguolės plantacinio auginimo bandymą, kuriame butų įdiegtos pažangiausios plantacinio auginimo ir priežiūros technologijos, siekiant išauginti kokybišką stambiauogių spanguolių uogų produkciją Lietuvos ir užsienio rinkai. Toks parodomasis bandymas (sauso tipo plantacija) 2013 m. įrengtas Kauno rajone, Dubravos eksperimentinės mokomosios urėdijos teritorijoje. Tarp kitų technologinių plantacijų įrengimo ir eksploatavimo klausimų čia demonstruojama ir laistymo sistemos įrengimas bei panaudojimas plantacijose.

Spanguoles vasarą, trūkstant lietaus, reikia laistyti. Jaunuose laukeliuose (1-2 metų) spanguoles reikia lieti dažnai ir po nedaug - 30-60 min. per dieną. Kai laukeliuose spanguolynas sutankėja, jį reikia lieti kas 2-3 dienos. Taip dažnai laistyti būtina dėl to, kad spanguolių šaknys dirvoje yra gana sekliai.

Dirva turi būti drėgna, bet gerai drenuota. Jei laukeliuose laikosi vanduo (blogas drenažas), tai pakenks ūgliams ir kils grybinių ligų pavojus.

Pavasarį ir vasaros pradžioje pumpurus gali nušaldyti šalnos. Rudeninės šalnos yra pagrindinis neprinokusių ir jautrių šalčiui uogų priešas. Prasidėjus šalnai, vandens purkštukai turi būti įjungti ir veikti visą laiką iki šalnos pabaigos (kuomet ant laukelių nėra vandens ar ledo). Vanduo išskiria šilumą, kuri saugo augalus nuo žemos temperatūros. Temperatūrai nukritus žemiau -9º C, vandens purškimas tampa neefektyvus.

Visose pramoninėse plantacijose (ir sausojo, ir šlapiojo tipo) įrengiamos išviršinio laistymo sistemos. Jos būna dviejų tipų: iš dalies išmontuojamos (kai magistraliniai vamzdžiai yra įkasami į gruntą ir derliaus nuėmimo metu iš laukų nuimami tik purkštukai) ir visiškai išmontuojamos (kai visi vamzdžiai paklojami plantacijos laukuose ant spanguolyno, o derliaus nuėmimo metu viskas išmontuojama ir išvežama iš laukų). Purkštukai išdėstomi taip, kad jų aprėpiami liejimo plotai persidengtų. Ant liejimo sistemos vandens įsiurbimo vamzdžių montuojami stambaus ir smulkaus valymo filtrai, kad nesikimštų purkštukai, o taip pat tam, kad per liejimo sistemą plantacijoje nebūtų platinamos įvairių augalų sėklos.

Laistymo sistema panaudojama ir ištirpintų mineralinių trąšų išpurškimui ant spanguolyno, o, reikalui esant, ji taip pat gali būti panaudota ir fungicidams ar insekticidams išpurkšti.

Laistymui naudojamas vanduo turi būti rūgštus arba jį reikia specialiai rūgštinti maišant su azoto ar sieros rūgštimis. Vandens rūgštinimui prie laistymo sistemos sumontuojami automatiniai dozatoriai kurių pagalba ant plantacijos išpurškiamas norimo rūgštingumo vanduo. Naudojant liejimui nerūgštų vandenį per kurį laiką pakinta dirvos pH ir susidaro spanguolės augimui mažiau palankios sąlygos. Ilgainiui tai gali nulemti netgi visišką plantacijos sunykimą.

Minėto KPP projekto parodomojoje plantacijoje įrengta iš dalies išmontuojama laistymo sistema. Ji naudojama ir parūgštintam vandeniui išpurkšti dirvožemio rūgštingumui padidinti.

Remigijus DAUBARAS, Laima ČESONIENĖ

Mano ūkis, 2014/07