Edita ir Zigmas Nevardauskai prieš metus įsigijo keliolika putpelių savoms reikmėms. Dabar jau kuriamas nedidelis šeimos ūkis - putpelių pulkas padidėjo iki 200, jų dedamų kiaušinių užtenka sau ir draugams. Tačiau apie sparčią plėtrą šeima negalvoja - į priekį jie eina žingsnis po žingsnio.

Šalia Telšių gyvenantys Nevardauskai nusiteikę pulką didinti iki 500 paukščių, o tuomet spręs, kiek yra pajėgūs eiti toliau. Prie namų galėtų auginti iki tūkstančio paukščių.

Tačiau galimybę vystyti pramoninę putpelių kiaušinių gamybą Zigmas vertina atsargiai, jiems su Edita mielesnis atrodo nedidelis šeimos ūkis, juolab kad abu darbus turi. Be to, norint laikyti kelis tūkstančius putpelių jiems tektų kraustytis iš Eigirdžių gyvenvietės, kurioje gyvena jau du dešimtmečius.

Selekcija reikalauja kruopštaus darbo

Mintis auginti putpeles Editai ir Zigmui gimė tuomet, kai šeimos pagrandukas, dabar penkerių Matas, pirmą kartą paragavo parduotuvėje pirktų putpelių kiaušinių. Berniukui jie labai patiko - nevalgus vaikas juos šveitė su malonumu. Zigmui sukilo ambicijos: „Esu veterinarijos gydytojas, negi neužsiauginsiu putpelių pats?"

Tuomet jie su žmona nusipirko keliolika putpelių savoms reikmėms. Joms reikėjo narvelių, atitinkamo apšvietimo ir temperatūros, girdymo sistemos, ventiliacijos, šildomų grindų... Visa tai įrengti dėl 20 putpelių neapsimokėjo, todėl Zigmas viską pritaikė didesniam paukščių kiekiui. „Taigi neliko kitos išeities, kaip didinti putpelių pulką", - sako Z. Nevardauskas. Dabar jų ūkelyje yra sąlygos laikyti iki 500 paukščių.

Zigmas labai daug skaito užsienio literatūros internete ir domisi putpelių auginimu, nuolat interneto forumuose bendrauja su Lietuvos augintojais. „Mokymosi procesas tęsiasi, nes žinių reikės vis daugiau", - šypsosi jis. Su Edita buvo nuvažiavę į Estijos ūkį „Järveotsa Põldvutifarm" - tai vienas didžiausių putpelių augintojų Baltijos šalyse, kuriame  laikoma apie 60 tūkst. paukščių.

„Kiekvieną putpelių žingsnį fiksuoju, kad paskiau galėtume kartu su vyru analizuoti visas klaidas. Stebime, kaip paukščiukai išsiperėjo, kokio dydžio kiaušiniai, darome kruopščią kiaušinių inkubavimo analizę, - pasakoja E. Nevardauskienė. - Pradžioje buvo nesėkmių perinant putpeles, jas auginant, pašarus pasirenkant. O šių rinkoje pasirinkimas didelis - yra ir gerų, ir prastesnių."

Putpelės neturi perėjimo instinkto, todėl kiaušiniai perinami inkubatoriuje. Kiaušinių inkubavimas, pasak Nevardauskų, didžiulis ir nelengvas darbas, kuriame pasitaiko daugiausia klaidų. Kiaušiniai inkubatoriuje būna 16 parų, dar parą inkubatoriuje praleidžia tik išsiritę paukščiukai. 4-5 parų jie jau pradeda keisti plunksnas.

Itin kruopštaus darbo reikalauja selekcija - putpelės labai jautrios, iki trečios kartos negali būti giminingo poravimosi, nes mažiau išsirita paukščių, o išsiritę būna prastos kokybės, apsigimę, dažnai krenta. Todėl augintojai stengiasi įsigyti tėvinius paukščius, kad šie neturėtų jokių giminystės ryšių.

Nevardauskai augina kelių rūšių putpeles, bet apsisprendė plėsti estiškų veislę - jų kiaušiniai didesni. Estijoje putpelių auginimas turi kelių dešimtmečių tradicijas. Sovietiniais laikais šioje šalyje iš putpelių kiaušinio baltymo buvo gaminami medicininiai preparatai vakcinoms, be to, estai nuveikė nemažą veislinį darbą didindami kiaušinį, nedidinant pačios putpelės. Ši didelė putpelių ferma, Estijai atgavus nepriklausomybę, pateko į privačias rankas ir pasuko kitu keliu - paukščius augina kiaušiniams ir delikatesinei mėsai. „Järveotsa Põldvutifarm"  prekiauja žalia putpelių mėsa, konservais, ruošia specialius putpelių užkandžius, parduoda kiaušinius ir įvairius gaminius iš kiaušinių.

Išgryninta estų veislė įregistruota apie 1978 m. Įprastas putpelės kiaušinis sveria 11-12 g, estiškas - apie 15 g. Vis dėlto estiškos veislės putpelė yra truputį didesnė už kitas - sveria iki 180 g, kitų veislių - iki 150 g (tik Kalifornijos veislės didesnė).

Kiaušinio savikainą suskaičiuoti sunku

Putpelių priežiūra ypatinga tuo, kad jai reikia daug rankų darbo. Lesinti reikia kas rytą ir vakarą, labai svarbu, kad joms netrūktų vandens. Edita niekada nepamirš, kaip sureagavo putpelės, kai, užstrigus vandens tiekimo sistemai, putpelės pusę paros buvo be vandens - jos dvi savaites nedėjo kiaušinių, nors pačios buvo visiškai sveikos.

Putpelės, dedančios kiaušinius, narveliuose laikomos vienos, be patinėlių. Pagal išvaizdą ir dydį atrinktos veislei suleidžiamos į narvelį su gaidžiukais. Putpelės laikomos prietemoje, tam tikro pločio ir aukščio narveliuose. Jei narvelio aukštis bus per didelis - putpelės pradės skraidyti ir susižalos, jei per mažas - kils problemų poruojantis. Vienai putpelei skiriama apie 150 cm² vietos. „Yra daug įvairių šių paukščių auginimo niuansų, taip pat ir daug kruopštaus rankų darbo, kuris didina kiaušinių kainą. Tačiau tas rankų darbas prie putpelių mums ne vargas, o malonumas po darbo dienos", - teigia Z. Nevardauskas. Beje, net ir didžiuliame estų ūkyje tūkstančiai kiaušinių rūšiuojami rankomis.

Putpelės iš prigimties truputį baikščios, todėl jas reikia saugoti nuo bet kokio streso, paukštidėje vengti staigių judesių. Apšvietimas turi būti automatizuotas, kad nuolat būtų tokia pati prietema.  Kol kas specialių reikalavimų putpelėms laikyti ir jų kiaušiniams ES nėra reglamentavusi, joms taikomi tik bendrieji gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimai.

Putpelių mėšlas iš narvelių sukrenta į specialius padėklus po jais. Tai labai gera trąša, turinti daug azoto. Nevardauskai visą putpelių mėšlą sunaudoja savo daržams ir sodui tręšti.

Lesalus jie perka iš vieno Lietuvos gamintojo. Jų pagrindą sudaro rugiai, kviečiai, sojos rupiniai. Nuo skirtų vištoms pašarai skiriasi baltymų kiekiu - vištų lesaluose turi būti 17-18 proc. baltymų, o putpelių - iki 25 proc. Zigmas paaiškina, kad putpelei reikia daugiau energijos, nes pagal paties paukščio ir kiaušinio santykį jos kiaušinis yra gerokai didesnis negu vištos.

Kiek putpelė deda kiaušinių? Pagal literatūrą, ūkis neblogai sutvarkytas, jeigu putpelė per 10 dienų deda maždaug 7 kiaušinius arba 10 putpelių per parą padeda 7 kiaušinius. Zigmas pastebėjo, kad putpelė deda kiaušinius tam tikrais ciklais: 5-6 dienas deda, po to 2-3 dienas atostogauja, ir vėl deda. Tačiau jis pasidžiaugė, kad jų ūkio putpelės netinginiauja - vidutiniškai per 10 dienų viena padeda 8 kiaušinius.

Po Velykų Nevardauskai sulaukė ypatingos vienos savo augintinių dovanos - estų veislės putpelė padėjo rekordinio dydžio kiaušinį. Jis svėrė 34 gramus - už įprastą buvo didesnis beveik 3 kartus ir nedaug atsiliko nuo vištos kiaušinio. Šį rekordą užfiksavo „Factum" agentūra, tad dabar didžiausias Lietuvoje padėtas putpelės kiaušinis yra 34 g svorio, 4,8 cm ir 3,9 cm skersmens, priklausantis putpelių laikytojams Editai ir Zigmui Nevardauskams.

Pagrindinės kasdienės išlaidos putpelėms - lesalai, elektra ir vanduo, neskaičiuojant pačių darbo. Elektros sunaudojama daug, nes jos reikia inkubatoriui, grindims ir patalpoms šildyti bei apšviesti. Jeigu patalpoje būna mažiau 16-18 laipsnių, dėslumas iškart sumažėja, nors išgyventi putpelės gali ir esant 5 laipsnių šilumai.

Putpelė gyvena iki 5 metų, kiaušinius deda 2-3 metus, tačiau didžiausias produktyvumas būna pirmuosius metus, per kuriuos turėtų atsipirkti jos laikymas.

Z. Nevardauskas bando skaičiuoti visas investicijas ir išlaidas, nes įdomu, kokia kiaušinio savikaina, ar verta toliau investuoti. Kol kas sunku įvertinti viską skaičiais, nes kartais kiaušinius maino su kaimynais į lašinius, triušieną ar medų... Nežinia ir kaip įvertinti rankų darbą. Prekyba kiaušiniais pagyvėja prieš Velykas, po to vėl sumažėja. Dovanoms kiaušinius šiemet pakavo į specialiai pagamintas dėžutes - paukščio namelius, kurių viduje dar buvo informacinis atvirukas. „Namelis kainavo brangiau negu kiaušiniai, bet apie ekonominę naudą galvosime vėliau", - šypsosi Edita.

Putpelės - sveiki paukščiai

Norint pradėti laikyti putpeles, reikia įsigyti įrangą - laikymo narvus, mėšlo šalinimo, girdymo ir pašarų dalijimo linijas bei kiaušinių rinkimo įrangą. Kiek reikia turėti pinigų pradinėms investicijoms? „Negaliu sakyti, nes Editai nesakiau, - juokiasi Zigmas. Ir priduria: - Na, maždaug 5 metų nedidelio automobilio kaina."

Pradines investicijas galima sumažinti, jeigu ūkyje yra nagingų vyrų, kurie gali patys daug ką padaryti. Zigmas sako, kad narvelius putpelėms gamino pats kartu su Matuku. Inkubatoriaus kaina svyruoja nuo 500 iki 10 tūkst. litų, taigi gali išsirinkti pagal savo finansines galimybes. Nesudėtinga girdymo įranga pirkta iš Lietuvos gamintojų. Vėliau, kai ateis laikas brokuoti pirmąsias putpeles, dar reikės galvoti apie plunksnų pešiklį, kuris kainuoja apie 2,5 tūkst. litų.

Putpelės, anot Z. Nevardausko, labai geros tuo atžvilgiu, kad jose nebūna salmonelių bakterijų, kurios sukelia salmoneliozę, o ši liga - pagrindinė kitų paukštininkystės šakų rykštė. „Putpelės kūno temperatūra yra 2 laipsniais aukštesnė negu vištos. Jeigu teisingai jas lesini, tinkamai laikai, putpelės neserga ne tik salmonelioze, bet ir kitomis naminiams paukščiams būdingomis ligomis. Neteko girdėti, kad Europoje putpelės būtų sirgusios paukščių gripu, Niukastlo ar kitomis ligomis", - paaiškino veterinarijos specialistas. Tiesa, jų veisimas yra labai atsakingas ir sudėtingas darbas, palyginti su vištų auginimu.

Viešėdamas Estijoje Z. Nevardauskas išsiaiškino, kad Tartu universitete atlikta didelė mokslinė studija apie putpelių kiaušinių naudą. Tyrimai įrodė, kad putpelių kiaušiniai mažina cholesterolio kiekį, juos vartojantys žmonės greičiau atsistato po širdies ir kraujagyslių ligų. Kadangi yra atlikti šiuos teiginius patvirtinantys moksliniai tyrimai, Estijoje tai rašoma ir ant putpelių kiaušinių pakuočių.

Estijoje vienam gyventojui vidutiniškai per metus tenka 50 putpelių kiaušinių. Zigmas, maždaug žinodamas Lietuvos  putpelių skaičių ir įvertindamas, kiek jos vidutiniškai padeda kiaušinių, yra paskaičiavęs, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus suvalgo 3 šių paukščių kiaušinius. „Taigi čia atsakymas, ar yra perspektyva auginti putpeles Lietuvoje", - sako Z. Nevardauskas. 

Šeima džiaugiasi savo augintinėmis. Ir tai vadina ne ūkininkavimu, bet hobiu. Edita ir Zigmas patenkinti, kad ir sūnus, ir studentė dukra putpelių kiaušinius mėgsta ir valgo. O mažajam Matui putpelių auginimas yra ir puiki edukacinė priemonė. Kas žino, galbūt jis tėvų įkurtą ūkį kada nors išplės iki pramoninės gamybos.

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/07