Mūsų šalyje mulčiai dažniausiai naudojami siekiant išvengti sunkaus ir nuobodaus darbo - ravėjimo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad 1 ha daržovių pasėlio nuravėti reikia nuo 200 iki 600 žmogaus darbo valandų. Įvairiose šalyse atlikta nemažai tyrimų, vertinant mulčių įtaką piktžolių dygimui pasėlyje. Tokie tyrimai nuo 2004 m. daromi ir Aleksandro Stulginskio universitete.

Mulčiavimui plačiai naudojamos įvairios polietileno plėvelės dirvos paviršiuje yra rimtas fizinis barjeras, kurio piktžolės neįveikia ir žūsta. Tačiau tokią plėvelę naudojant, ne visi augalai gerai auga, nes dažniausiai kenčia nuo drėgmės trūkumo arba pertekliaus. Be to, šaknų zonoje padidėjusi temperatūra ne visada augalų augimą veikia teigiamai, kadangi tarp dirvožemio ir atmosferos blogiau vyksta dujų apykaita. Žinoma, mulčiavimas plėvele - tai ir nemažos investicijos.

Dirvos paviršiui mulčiuoti naudojamos augalų liekanos (ar specialiai auginti augalai), durpės, medienos apdorojimo atliekos (pjuvenos) paprastai nėra labai tvirtas dirvos paviršių dengiantis barjeras, kurio neįveiktų piktžolės, ypač daugiametės. Iš patirties žinome, kad kai kurios daugiametės piktžolės perauga net asfalto dangą! Tačiau organiniai mulčiai irdami palaipsniui atpalaiduoja maisto medžiagas, kurių reikia ne tik augalams, bet ir naudingiems mikroorganizmams vystytis. Svarbu tik parinkti tinkamą organinį mulčią.

Dalis tyrėjų nurodo esminę organinių mulčių įtaką mažinant trumpaamžių piktžolių kiekį pasėliuose. Kiti teigia, kad organinės liekanos, naudojamos pasėliams mulčiuoti, mažina bendrą piktžolių skaičių iš esmės. Jei piktžolių nesumažėja, dažnai nurodoma priežastis - per plonas mulčio sluoksnis, nepajėgęs stabdyti piktžolių dygimo, arba mulčiavimui naudotos labai greitai suyrančios organinės liekanos.

Piktžolių sumažėjimas - akivaizdus

Tyrimai parodė nevienodą organinių mulčių pasėliuose įtaką piktžolių dygimui. Pirmaisiais tyrimo metais visų tirtų organinių mulčių įtaka pasėlio piktžolėtumui buvo esminė. Mulčiai buvo paskleisti po pupelių sėjos gegužės mėnesį. Pirmoji piktžolių apskaita atlikta birželio 10 dieną: nemulčiuotuose laukeliuose viename kvadratiniame metre priskaičiuota apie 450 piktžolių, o mulčiuotuose laukeliuose piktžolių skaičius siekė iki 50 vnt./m².

Vėliau, liepos viduryje, suintensyvėjo piktžolių dygimas šiaudais mulčiuotuose laukeliuose, nes pradėjo dygti su piktžolėto pasėlio šiaudais į laukelius patekusios piktžolių sėklos. Liepos pabaigoje ir rugsėjo pradžioje piktžolių daigų skaičius nemulčiuotuose laukeliuose vėl buvo didesnis, palyginti su mulčiuotais. Pradedant pirmuoju rugsėjo dešimtadieniu, pradėjo silpnėti žolės mulčio įtaka piktžolių skaičiui pasėlyje: vejų žole mulčiuotuose laukeliuose dygstančių piktžolių būdavo priskaičiuojama daugiau, negu nemulčiuotuose.

Antraisiais tyrimo metais nustatytos tos pačios tendencijos: vasaros pirmoje pusėje visais tirtais organiniais mulčiais padengtuose laukeliuose, palyginti su nemulčiuotais, piktžolių dygimas buvo esmingai mažesnis, o rugsėjo-spalio mėnesiais gerokai suiręs žolės mulčias nepajėgė efektyviai mažinti piktžolių dygimo.

Trečiaisiais tyrimo metais visi mulčiai esmingai mažino pasėlių piktžolėtumą. Net žolės mulčio įtaka iki rugsėjo mėnesio pabaigos išliko akivaizdi - rugsėjo mėnesį žole mulčiuotuose laukeliuose piktžolių buvo rasta 2,3-2,8 karto mažiau, palyginti su nemulčiuotais. Šiais tyrimo metais per visą žemės ūkio augalų vegetacijos laikotarpį mažiausiai piktžolių (vnt. m^-2) išdygo ir atžėlė žole mulčiuotuose laukeliuose - 249, kitais mulčiais mulčiuotuose laukeliuose - 331-396, o nemulčiuotuose - net 1 140. Naudoti organiniai mulčiai pasėlio piktžolėtumą mažino 2,9-4,6 karto.

Labai svarbu sluoksnio storis

Piktžolių kontrolei pasėliuose labai svarbus mulčio sluoksnio storis. 10 cm storio organinio mulčio sluoksniu padengus dirvos paviršių piktžolių išdygdavo ir atželdavo 1,3-2,3 karto mažiau negu ten, kur dirvos paviršius buvo padengiamas 5 cm storio organinių mulčių sluoksniu. Ypač svarbus mulčio sluoksnio storis daugiametėms piktžolėms, kurios dauginasi ne tik sėklomis, bet ir atželia iš dirvoje likusių vegetatyvinių dauginimosi organų - šaknų, šakniastiebių, stiebagumbių ir kt. Visais tyrimų metais storesnis organinių mulčių sluoksnis geriau mažino šių piktžolių pasirodymą pasėliuose.

Mulčiavimo įtaka atskiroms daugiamečių piktžolių rūšims nevienoda. Kai kurių rūšių daugiamečių piktžolių skaičius organiniais mulčiais mulčiuotuose laukeliuose sumažėja (pvz., pelkinių čėriukų), o kai kurių - padidėja, kaip antai dirvinių pienių, dirvinių usnių, paprastųjų varpučių. Pjuvenomis mulčiuotuose laukeliuose dirvinių pienių rasta beveik tiek pat, kiek ir nemulčiuotuose; paprastųjų varpučių atžėlimas šiaudais mulčiuotuose laukeliuose buvo intensyvesnis, negu nemulčiuotuose, o žolės, durpių ir pjuvenų mulčiai stabdė šių piktžolių atžėlimą. Dirvinių usnių ypač daugėjo pjuvenomis, taip pat durpėmis ir šiaudais mulčiuotuose laukeliuose, o žole mulčiuotuose liko mažiau, negu nemulčiuotuose. Lėtai yrantys organiniai mulčiai - pjuvenos, durpės, šiaudai, įterpti į dirvą po derliaus nuėmimo, mažino dirvos tankį, kietumą, šlyties pasipriešinimą, todėl puresnėje dirvoje usnys ir pienės lengviau atžėlė.

Laboratorijoje tyrėme organinių mulčių ištraukų įtaką žemės ūkio augalų ir piktžolių sėklų dygimui. Tyrimai parodė, kad žolės mulčio ištrauka stipriai veikė dygstančias augalų sėklas. Poveikis priklausė nuo ištraukos koncentracijos: mažiau atskiesta ištrauka stabdė sėklų dygimą, šaknelių ir daigelių augimą, o daugiau - veikė atvirkščiai, t. y. skatino. Piktžolių dygimas ir atžėlimas laukeliuose, mulčiuotuose vejų žole, galėjo mažėti ir dėl alelopatinio poveikio.

Derlių mulčias gali ir mažinti

Kalbant apie organinius mulčius, negalima apsiriboti tik jų teigiama įtaka pasėlio piktžolėtumui. Kad ir kokia didelė būtų pasėlių piktžolėtumo problema, labai svarbus ir žemės ūkio augalų derlius. Deja, ne visi tirti mulčiai didino žemės ūkio augalų derlių - kai kurie iš jų (pvz., pjuvenos) gerokai mažino.

Mulčių palyginimo tyrimai atlikti daržovių ir bulvių pasėliuose. Daugumai šių augalų durpių, ypač pjuvenų, mulčio įtaka buvo stipriai neigiama - augalų derlius gautas net keletą kartų mažesnis mulčiuotuose laukeliuose, palyginti su nemulčiuotais. Antra vertus, mūsų kolegos sodininkai šiuos mulčius - durpes ir pjuvenas - sėkmingai naudoja medelynuose sodinukams, sėjinukams mulčiuoti. Tad jeigu kai kurie mulčiai netinka vienamečiams augalams, jie gali būti naudojami daugiamečiams sumedėjusiems augalams.

Be to, durpės dabar gana brangios ir ne kiekvienas jų gali įsigyti didesniems plotams mulčiuoti. Pjuvenas (ir kitas medienos apdorojimo atliekas) galima panaudoti kurui. Nors šiaudus ūkininkai taip pat gali sėkmingai parduoti granulių, skirtų kurui, gamybai ar kaip substratą grybų auginimui, jų turi kiekvienas augalininkystės ūkis, ir šiuo metu dar tebeieško geriausių būdų jiems panaudoti. Jei ūkyje auginamos daržovės, uogos, ravėjimo darbus galima sumažinti būtent šiaudais mulčiuojant dirvos paviršių. Šiaudus paskleisti pašarų dalytuvais nėra sudėtinga, o ,,atkapstyti" mulčią, patekusį ant žemės ūkio augalų, galima su paprasčiausia lazda net nesilenkiant.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vėliau, po vienamečių augalų derliaus nuėmimo, į dirvą įterpti šiaudai pagerina dirvožemio savybes - mažėja jo tankis, gerėja pralaidumas vandeniui ir orui,  dirvožemio struktūra ir patvarumas (atsparumas ardymui, pavyzdžiui, lyjant lietui), gausėja sliekų ir organinės medžiagos kiekis.

Vienas iš geriausių mulčių yra dažnai pjaunama vejų žolė, tačiau jos gali nepakakti didesniems pasėlių plotams mulčiuoti. Dažnai pjaunamą vejų žolę galima pakeisti tarpinių pasėlių žaliąja mase, pievų ar ganyklų žole. Vienas svarbiausių momentų - pirmiausia būtina įsitikinti, ar mulčias neužkrėstas piktžolių sėklomis.

Rita PUPALIENĖ, Darija JODAUGIENĖ

Mano ūkis, 2014/07