Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai nuosekliai didina eksportą į JAV, jo apimtys įgauna pagreitį, vadinasi, ši rinka yra ne naujiena Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams. Kaip ateityje gali keistis Lietuvos ir JAV dvišalė prekyba žemės ūkio ir maisto produkcija? Kokios įtakos tam turės Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis?

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra du didžiausi pasaulio ekonominiai subjektai. Jie sukuria beveik pusę pasaulio BVP. Niekas neprilygsta jų prekybos ir investicijų srautams. ES ir JAV prekių ir paslaugų prekybos vertė kasdien sudaro 2 mlrd. eurų. JAV yra didžiausia Europos Sąjungos eksporto rinka, kurioje kasmet parduodama 264 mlrd. eurų vertės europietiškų produktų, t. y. 17 proc. visų ES eksportuojamų prekių. Transatlantinės paslaugų prekybos vertė - 260 mlrd. eurų per metus. Bendros JAV investicijos Europos Sąjungoje 3 kartus viršija jos investicijas visose Azijos šalyse, o ES investicijos Jungtinėse Valstijose maždaug 8 kartus viršija ES investicijas Indijoje ir Kinijoje. Transatlantinis verslas užtikrina apie 15 milijonų darbo vietų abipus.

ES ir JAV 2013 m. liepą pradėjo oficialias derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP). Susitarimo turinys labai platus, apima patekimo į rinką, tarifų reguliavimo, reglamentavimo ir netarifinių kliūčių klausimus. Jame taip pat aptariamos naujos bendradarbiavimo taisyklės, principai ir metodai, siekiant spręsti bendras pasaulinės prekybos problemas ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.

Briuselio skaičiavimais, dėl šio plataus masto susitarimo Europos Sąjungos BVP per metus galėtų padidėti 0,5-1 proc. Tai reikštų, kad ES ekonomika per metus gautų 86 mlrd. eurų papildomų pajamų. Kitaip tariant, sumažinus biurokratiją ir kainas vartotojams, ateityje dėl ES ir JAV prekybos kiekvienai Europos šeimai per metus vidutiniškai atitektų 545 papildomi eurai (beveik 1 882 litai). EK duomenimis, ES eksportas į JAV išaugtų 28 proc., o tai sudarytų papildomai 187 mlrd. eurų vertės ES prekių ir paslaugų eksporto. ES ir JAV prekyba su likusiu pasauliu išaugtų 33 mlrd. eurų.

Dvišalės prekybos bruožai

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV apyvarta kasmet auga - nuo 44,1 mln. JAV dolerių 2009 metais iki 84,7 mln. JAV dolerių 2013 metais. Pernai, palyginti su 2009-aisiais, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į JAV padvigubėjo ir pasiekė 25,2 mln. JAV dolerių, o žemės ūkio ir maisto produktų importas iš JAV į Lietuvą paaugo beveik 90 proc. Tai kad, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į JAV auga didesniu tempu nei importas yra teigiamas ženklas. Įvertinant rinkų dydžių skirtumus, numatoma, kad ateityje, kai Lietuvos rinka pasisotins iš JAV įvežamais žemės ūkio ir maisto produktais, eksporto į JAV tempai dar labiau spartės. Prie šios teigiamos tendencijos prisidės ir derybos dėl leidimų vežti į Jungtines Valstijas mėsą ir mėsos produktus.

Kita teigiama tendencija yra tai, kad 2009-2013 m. į JAV eksportuota daugiausia lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, o reeksporto dalis yra labai nedidelė, kasmet sudaranti vos 0,2-0,4 mln. JAV dolerių.

Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas per aptariamą laikotarpį buvo neigiamas ir visą laiką augo, o 2013 m. pasiekė 34,3 mln. JAV dolerių.

Prognozuojama, kad ir toliau užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas tarp Lietuvos ir JAV išliks neigiamas, kadangi šalys apsikeičia skirtingais produktais. Iš Lietuvos į JAV daugiausia vežama lietuviškos kilmės malybos produkcijos, pieno ir pieno produktų, gaminių iš javų.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV struktūroje vyksta tam tikri pokyčiai. Pinigine verte lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys auga visoje išvardytų produktų grupėje, o struktūriškai pradeda dominuoti viena žemės ūkio ir maisto produktų grupė - tai malybos produkcija, salyklas, krakmolas, inulinas ir glitimas. Šios grupės produktų dalis visoje lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV struktūroje 2013 m. sudarė 57 proc., nors 2009 m. nesiekė 43 proc. Antroje vietoje pieno ir pieno produktų grupė, kuri 2009 ir 2013 metais atitinkamai užėmė apie 22 ir 17 proc. Trečioje vietoje gaminiai iš javų: 2009 m. jie sudarė beveik 11 proc., 2013 m. - kiek daugiau kaip 7 procentus.

Analizuojant pagal keturių ženklų prekių kombinuotąją nomenklatūrą 2011-2013 m. į JAV eksportuota daugiausia: malybos produkcijos, salyklo, krakmolo, inulino ir kviečių glitimo (čia ir kitur išskirta pirmaujanti pozicija - red. past.); pieno ir pieno produktų (sūrių ir varškės); gaminių iš javų, miltų, krakmolo arba pieno (duonos, pyragų ir bandelių, pyragaičių, sausainių ir kitų kepinių); įvairių maisto produktų (grietininių ir kitų valgomųjų ledų); kakavos ir gaminių iš kakavos (šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos); gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių (gaminių arba žuvies konservų); nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto (salyklinio alaus, degtinės ir kitų spiritinių gėrimų).

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV istorijoje 2013-ieji iš tikrųjų buvo reikšmingi, kadangi eksporto apimtys labai išaugo. Tai rodo, kad Lietuvos eksportuotojai intensyviai dirba JAV rinkoje ir nuosekliai plečia užsienio prekybos apimtis. Beje, žemės ūkio ir maisto produktų importas iš JAV į Lietuvą taip pat auga, o tai rodo kitos pusės didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka. Galima daryti prielaidą, kad, net nepasiekus jokio susitarimo, Lietuvos ir JAV užsienio prekybos srautai toliau didės, kadangi jų apimtys šiuo metu yra palyginti mažos.

Atvėrus rinką didės konkurencija

Remiantis ankstesnių analizių prognozėmis, žemės ūkio produktų importas didės į ES, o paruoštų maisto produktų importas augs į JAV. Priešingai, maisto produktų importas į ES didės mažesne apimtimi, negu tų pačių produktų eksportas, ir atsvers galimus žemės ūkio produktų užsienio prekybos nuostolius. Todėl tikėtina, kad pasirašius TTIP iš JAV į ES padidės žaliavinių produktų eksportas, o iš ES į JAV - perdirbtų žemės ir maisto ūkio produktų eksportas. Tai nėra blogai, kadangi maisto pramonė sukuria daugiau darbo vietų nei žemės ūkio sektorius, sukuriama didesnė pridėtinė vertė, skatinamas ekonomikos augimas.

Atvėrus ES vidaus rinką JAV produktams, bet kokiu atveju ES žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams teks dirbti didesnės konkurencijos sąlygomis, todėl svarbu palaikyti vidaus paklausą, mokyti visuomenę sveikų produktų naudos, aiškinti jų pranašumus kitų produktų atžvilgiu, skatinti vietinės kilmės produktų vartojimą bei imtis kitų priemonių mažinant užsienio produktų paklausą ES vidaus rinkoje.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų struktūroje vyksta tam tikrų pokyčių - žemės ūkio ir maisto produktų iš Lietuvos į JAV eksportas koncentruojasi keliose produktų grupėse. Pagrindinės iš jų yra malybos produkcija, pieno produktai bei gaminiai iš javų ir miltų. Šios žemės ūkio ir maisto produktų grupės bendrame lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporte į JAV sudaro daugiau kaip 80 proc. Tai nėra palanku Lietuvai, kadangi įvykus užsienio prekybos pokyčiams šiuose sektoriuose, gali stipriai nukentėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto iš Lietuvos į JAV apimtys. Todėl siektina, kad į JAV gabenamos produkcijos asortimentas būtų kuo platesnis, kuo įvairesnių prekių grupių, tai leis mažinti eksporto rezultatų jautrumą užsienio prekybos pokyčių atžvilgiu.

Prognozuojama, kad TTIP susitarimas turės labiau neigiamos įtakos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams bei eksportuotojams ES vidaus rinkoje dėl padidėjusios konkurencijos. Lietuviškos kilmės produktų įvežimo į JAV sąlygos turėtų gerėti ir ateityje toliau augti.

Jolanta Droždz, Birutė Stankaitytė

Mano ūkis, 2014/07