Manoma, kad 2030 m. gyventojų populiacija sieks apie 8,3 milijardo. Tad turės didėti iš to paties dirbamos žemės ploto išauginamas derlius. Viena iš svarbių auginimo technologijų dalių - augalus aprūpinti maisto medžiagomis, taip pat ir siera.

Derliaus kiekis ir produkcijos kokybė priklauso nuo taikomų auginimo technologijų, klimato sąlygų, dirvožemio savybių, augalams prieinamų maisto medžiagų kiekio. Nustatyta, kad paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių dirvožemių pastebimai sumažėjo sieros. Tai lėmė gerokai mažesnė tarša sieros junginiais iš pramonės įmonių, nebe taip gausiai naudojamos sieros trąšos, tokios kaip superfosfatas, didėjantys derliai bei sumenkėjęs organinės medžiagos kiekis dirvožemyje.

Norint gauti didesnius ir geros kokybės derlius, svarbu užtikrinti tinkamą augalų mitybą siera. Rapsams, palyginti su kitais kryžmažiedžiais augalais, ypač svarbus sieros kiekis. Esant nepakankamam jos kiekiui, augalo lapai tampa šviesiai žali ir sumažėja chlorofilo kiekis augale. Tai galima pastebėti ant jaunų lapų, nes siera nėra mobili augale, ji nepereina iš senesnių lapų į naujus. Siera turi įtakos ankštarų formavimuisi, ypač auginant hibridinius rapsus, taip pat ir jų sėklų kokybei. Tręšiant rapsus siera, nustatomas didesnis žalių riebalų kiekis sėklose, tačiau ši įtaka dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Kita labai svarbi sieros savybė yra ta, kad, dirvožemyje šio elemento trūkstant, rapsai prasčiau pasisavina azotą.

Siekiant nustatyti sieros įtaką vasarinių rapsų derliui ir jų kokybei, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos lauko vegetacinių bandymų aikštelėje 2010-2012 m. buvo atlikti vegetaciniai bandymai. Vegetaciniuose induose auginti vasariniai rapsai Landmark. Bandymams įrengti buvo atvežti du skirtingi dirvožemiai: smėlingas lengvo priemolio sekliai karbonatingas, o giliau glėjiškas rudžemis ir smėlingas priemolio tipingas paprastasis išplautžemis.

Vasariniai rapsai tręšti tokiomis sieros normomis: netręšta (kontrolė), S₃₀, S₆₀ ir S₉₀. Foniniam tręšimui naudotos azoto, fosforo ir kalio (N₁₀₀P₆₀K₁₃₀) trąšos, kurios įterptos prieš sėją. Papildomai rapsai tręšti šešių lapelių tarpsniu N₅₀ trąšų norma. Pagal poreikį naudoti insekticidai ir fungicidai.

Koks derlius užaugo

Vidutiniais trejų metų tyrimų duomenimis, bandymuose auginant rapsus sieros trąšos didino jų sėklų derlių. Didžiausias sėklų derlius auginant rapsus karbonatingame rudžemyje buvo gautas tuomet, kai augalus tręšėme didžiausia sieros norma (S₉₀), tačiau jis nedaug skyrėsi nuo derliaus, gauto tręšiant S₆₀.

Perskaičiavus vegetacinio indo plotą į hektarus, gauti duomenys parodė, kad S₃₀ norma tręšti augalai davė 0,394 t ha^-1, S₆₀ - 0,633 t ha^-1, S₉₀ - 0,662 t ha^-1 sėklų derliaus priedą, palyginti su netręštais rapsais. Paprastajame išplautžemyje subrandintas sėklų derlius buvo šiek tiek mažesnis nei augintų karbonatingame rudžemyje. Šiame bandyme didžiausią sėklų derlių užaugino rapsai, kurie buvo patręšti didžiausia (S₉₀) trąšų norma, o perskaičiavus į hektarus ir palyginus su siera netręštais augalais, gautas derliaus priedas sudarė 0,493 t ha^-1. Išbėrus S₃₀, derlius padidėjo 0,113 t ha^-1 o, tręšiant S₆₀ - 0,282 t ha^-1. Reikia paminėti, kad bandymai buvo vykdomi trejus metus ir dvejus iš jų - karbonatingame rudžemyje didžiausią sėklų derlių subrandino rapsai, tręšti S₆₀, o paprastajame išplautžemyje - S₉₀ norma. Sieros įtaka rapsams labai priklausė ir nuo meteorologinių sąlygų. Esant nepalankioms sąlygoms, sieros trąšos turėjo didesnės įtakos sėklų derliui.

Sėklų kokybė

Kaip jau buvo minėta, tręšimas siera keičia ir sėklų kokybę. Mūsų tyrimų duomenimis, sausesnę ir karštesnę vasarą žalių riebalų sėklose susikaupė mažiau. O vidutiniais trejų metų duomenimis, žalių riebalų kiekis rapsų sėklose paprastajame išplautžemyje kito nuo 44,6 iki 46,1 proc. s. m., karbonatingame rudžemyje 43,8-45,2 proc. s. m. Išplautžemyje užaugintų rapsų sėklose didžiausias riebalų kiekis nustatytas tręšiant S₆₀ (46,1 proc. s. m.), o rudžemyje - S₉₀ (45,2 proc. s. m.).

Siera gali turėti ir neigiamos įtakos rapsams, nes sėklos savo sudėtyje jau turi šiek tiek sieros, o didinant sieros trąšų normas, didėja gliukozinolatų kiekis. Literatūroje galima rasti informacijos, kad gliukozinolatų susikaupia daugiau, kai dirvožemyje trūksta vandens, o aplinkos temperatūra yra aukšta. Atlikus gliukozinolatų tyrimus nustatyta, kad jų daugiausia buvo sėklose, kurios subrendo tręšiant S₉₀ norma, tačiau jų kiekis neviršijo (20 µmol g^-1) I klasės maistiniams rapsams leistino standarto LST 1323-2000/1 K:2001. Išplautžemyje užaugintų rapsų sėklose gliukozinolatų kiekis svyravo nuo 10,2 iki 16,6 µmol g^-1, o rudžemyje - nuo 10,2 iki 16,7 µmol g^-1.

Rūta STAUGAITIENĖ, Alvyra ŠLEPETIENĖ

Mano ūkis, 2014/04