Tręšimas, jau negali būti suvokiamas tik kaip augalų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis. Tai kartu yra ir priemonė dirvožemio derlingumui palaikyti, kad jame optimaliai būtų išlaikomas pagrindinių biogeninių elementų kiekis bei jų santykis.

Sudaryti ir palaikyti optimalią dirvožemio reakciją bei patvarią struktūrą ypač aktualu šių dienų žemės ūkio plėtros kontekste, kai vis aktualesni darosi gamtinę aplinką tausojantys tikslai - apsaugoti vandenį ir dirvožemį nuo degradacijos.

Išlaikyti dirvožemio derlingumą dabartinės rinkos sąlygomis nėra paprasta, nes ji skatina kuo daugiau auginti daug įdėjimų reikalaujančių prekinės paskirties augalų - rapsų ir javų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatoma, kad vidutinis žieminių kviečių derlingumas turėtų didėti nuo 4,3 t ha^-1 2008 m. iki 5,1 t ha^-1 2020-aisiais, mažinant jų plotus nenašiose žemėse ir taikant intensyvias technologijas specializuotuose našių žemių ūkiuose.

Taikant intensyvų auginimą trumpose javų ir rapsų sėjomainose ne tik sunku sureguliuoti tinkamą NPK santykį, bet didėja ir pesticidų poreikis. Tokios intensyvios cheminės intervencijos sąlygomis dirvožemyje mažėja organinės medžiagos, kaip vieno svarbiausių dirvožemio derlingumą įtakojančio veiksnio, kiekis, o tai neišvengiamai veda dirvožemio cheminės ir biologinės degradacijos link.

Minėtos degradacijos formos sukelia dirvožemio fizikinės būklės, ypač struktūros blogėjimą, sietiną su vandens infiltracijos sumažėjimu, padidėjusiu dirvožemio suspaudimu ir erozija. Tokio dirvožemio paviršius sausros metu pleišėja, o atsiradę plyšiai yra natūralus drenažas makroelementams bei organiniams koloidams iš viršutinių dirvožemio sluoksnių išsiplauti į gruntinius vandenis liūtinių kritulių metu. Tai gana dažnas reiškinys Vakarų Lietuvos regione.

Dirvožemio savybėms pagerinti ir jo potencialiam derlingumui atkurti efektyviausias būdas - papildyti jį organinėmis medžiagomis, taikant tinkamas sėjomainas, naudojant subalansuotą tręšimą, auginant ankštinius augalus, užariant, šiaudus, žaliąją trąšą ar kraikinį galvijų mėšlą. Minėtų organinių medžiagų įterpimas - tai lėtas dirvožemio praturtinimo humuso medžiagomis procesas.

Daug greitesnis būdas dirvožemio derlingumui pagerinti yra humuso medžiagų, tokių kaip huminių ir fulvinių rūgščių bei huminų, įterpimas tiesiai į dirvožemį arba kaip priedą prie kalkinių medžiagų ar mineralinių trąšų. Šios humuso medžiagos - tai svarbiausios anglies formos, atliekančios gyvybiškai svarbų vaidmenį augalų mityboje ir palaikančios dirvožemio sveikatingumą. Dirvožemyje, kuriame pakanka humino, huminių ir fulvinių rūgščių, auga sveikesni ir atsparesni ekstremaliems agroklimato veiksniams augalai, o tai labai aktualu nūdienos kintančio klimato sąlygomis.

Pagrindinė humuso medžiagų funkcija sistemoje dirvožemis - augalas - vanduo yra pagerinti dirvožemio struktūringumą, agregatų patvarumą, padidinti poringumą, vandens talpą bei katijonų ir anijonų mainus, sumažinti nitratinio azoto bei fosforo išsiplovimą, padidinti dirvožemio biologinį aktyvumą, sumažinti toksinių medžiagų ir patogenų kaupimąsi dirvožemyje ir kita.

Humuso medžiagų (grynų ar kaip sudedamųjų dalių trąšose) poreikis pastaruoju metu reikalingas kaip niekad anksčiau. Humuso medžiagos veikia sinergetiškai padidindamos mineralinių trąšų efektyvumą iki 30 proc., o taip pat padeda greičiau atsipalaiduoti maistiniams elementams iš augalų liekanų ir iš dirvožemio mineralų, kuriuose šie maistiniai elementai būna augalams neprieinamose druskose.

Humuso medžiagos lemia greitesnį ir tolygesnį sėklų dygimą, stipresnę šaknų sistemą ir didesnį biomasės kiekį. Pavyzdžiui, Kinijos mokslininkai nustatė, kad siekiant gauti didelį kukurūzų grūdų derlių ir aukštą azoto panaudojimo efektyvumą, optimalus huminių rūgščių kiekis mineralinėje trąšoje turi būti nuo 20 iki 25 procentų.

Humuso medžiagos yra ekstraguojamos iš įvairių anglies turinčių gamtinių medžiagų: rausvosios anglies, durpių, vermikomposto, komposto. Pačios kokybiškiausios humuso medžiagos yra gaunamos iš anglies turinčių mineralų - leonarditų. Šių humuso medžiagų yra pastaruoju metu šalies rinkoje siūlomoje kompleksinėje trąšoje NPK su Humistar priedu. Tyrimai su šia trąša 2013 metais pradėti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filiale. Jų tikslas - įvertinti kompleksinių NPK trąšų su Humistar priedu efektyvumą vasarinių kviečių produktyvumui ir dirvožemio cheminėms savybėms Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis.

Įtaka vasarinių kviečių derliui

Vienų metų duomenimis, Vakarų Lietuvos agroklimato sąlygomis tręšiant vasarinius kviečius skystuoju Humistar preparatu, kompleksinėmis (NPK 5-15-25) trąšomis be priedų ir kompleksinėmis (NPK 5-15-25) trąšomis su skirtingu (7, 5 ir 2,5 proc.) Humistar priedu nustatyta, kad, patręšus kompleksine trąša +2,5 proc. Humistar, grūdų derlius buvo 3,81 t ha^-1 - tik 0,05 t ha^-1 didesnis, palyginti su gautu derliumi patręšus kompleksine trąša +7 proc. Humistar. Patręšus skystu Humistar preparatu, grūdų derlius buvo 3,06 t ha^-1.

Vasarinių kviečių grūdų baltymingumui daug įtakos turi meteorologinės sąlygos, dirvožemio mikroflora, tręšimas azoto trąšomis. Skystas Humistar preparatas, ir kompleksinė trąša 5-15-25 +7 proc. Humistar pagal baltymų (10,7-10,9 proc.) ir glitimo (19,1-19,5 proc.) kiekį grūduose buvo lygiavertės. Pagal šiuos rodiklius kviečių grūdai atitiko trečios klasės reikalavimus. Vertinant pagal sedimentacijos rodiklį (27,9-28,7ml cm^-3), kuris atitiko antros klasės reikalavimus, ir kritimo skaičių (323-325 s), kuris atitiko pirmos klasės reikalavimus - trąšos buvo lygiavertės.

NPK trąšų su Humistar priedu įtaka vasarinių kviečių grūdų kokybei

Įtaka dirvožemio savybėms

Skystasis Humistar preparatas intensyviai didino dirvožemio biologinį aktyvumą per visą vasarinių kviečių vegetacijos laikotarpį. O patręšus granuliuota kompleksine trąša su Humistar priedais, dirvožemio biologinis aktyvumas padidėjo tik kviečių žydėjimo metu ir toks išliko iki derliaus nuėmimo. Vėlai rudenį (spalį) kompleksinės trąšos su Humistar priedu įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui išliko šiek tiek didesnė negu naudojant skystąjį Humistar preparatą.

Nuo skystojo Humistar preparato dirvožemyje didėjo suminio N, o kitoms cheminėms savybėms šis produktas įtakos neturėjo. Granuliuota kompleksinė trąša su Humistar priedais turėjo esminį poveikį  judriojo K₂O padidėjimui iki 185-192,3 mg kg^-1, palyginti su netręštu dirvožemiu, o kitų cheminių savybių (judriojo P₂O₅, organinės C) rodikliams statistiškai patikimų pokyčių nenustatyta.

Pagalba rūgštėjantiems dirvožemiams

Pastaruoju metu Lietuvoje gaminama ir kita dirvožemio cheminę būklę gerinanti kalkinė medžiaga su humuso priedu - tai Kalktrąšė Hum. Šioje medžiagoje be dvivalenčių kalcio ir magnio katijonų yra ir dirvožemio derlingumui pagerinti svarbių humuso medžiagų - huminių, fulvio rūgščių ir huminų. Vėžaičių filiale 2012-2013 m. atlikti tikslieji moksliniai tyrimai granuliuotų kalkinių medžiagų Kalktrąšės Hum veiksmingumui įvertinti. Tyrimų tikslas buvo nustatyti įvairaus intensyvumo kalkinimo Kalktrąše Hum poveikį dirvožemio savybėms ir augalų produktyvumui.

Kalkinta du kartus: 2012 m. pavasarį prieš miežių su daugiamečių žolių įsėliu sėją ir 2013 m. pavasarį augalų vegetacijai atsinaujinant. Naudota Kalktrąšės Hum 0,5 ir 1,0 t ha^-1 normos, o frakcijos stambumas buvo 2-5 mm. Pakalkinto dirvožemio pH liko nepakitęs (pH_KCl 5,1), bet nustatyta mainų Ca ir mainų Mg padidėjimo tendencija, palyginti su nekalkintu dirvožemiu.

Pakartotinio kalkinimo Kalktrąše Hum skirtingomis normomis įtaka agrocheminiams rodikliams

Daugiamečių žolių derlius skaičiuotas sausosiomis medžiagomis (SM) t ha^-1. Intensyvaus augalų augimo metu gegužės-birželio mėnesiais trūko drėgmės, todėl daugiamečių žolių derlius buvo vidutinio (3,63-3,85 t ha^-1) dydžio. Pakalkintame dirvožemyje, palyginti su nekalkintu, gautas nedidelis daugiamečių žolių SM derliaus 0,02-0,22 t ha^-1 padidėjimas, tačiau statistiškai patikimo derliaus priedo nenustatyta.

Pakartotinio kalkinimo Kalktrąše Hum skirtingomis normomis įtaka daugiamečių žolių derliui

Raudonieji dobilai, palyginti su pašariniais motiejukais, yra jautrūs dirvožemio rūgštumui, todėl jie teigiamai reagavo į kalkinimą. Didžiausias raudonųjų dobilų kiekis (30,5-48,4 proc.) buvo pakartotinai kalkintame dirvožemyje, o nekalkintame mažiausias (22,3 proc.).

Poveikis dirvožemio savybėms

Kalkinės medžiagos Kalktrąšė Hum buvo įterptos vieną kartą, jos naudotos skirtingo stambumo (0,01-2 ir 2-5 mm skersmens) ir skirtingomis (1,0 ir 2,0 t ha^-1) normomis. Kalkinimui naudotas abiejų frakcijų mišinys santykiu 1:1. Kalkinimas atliktas 2013 m. pavasarį ir po pakalkinimo praėjus 4 mėnesiams, dirvožemio rūgštumo rodikliai - ir pH (pH_KCl - 4,97-5,13), ir judriojo aliuminio (0,91-2,12 mg kg^-1) kiekis - kito paklaidos ribose. Tačiau dirvožemyje nustatyta mainų kalcio ir mainų magnio padidėjimo tendencija. Palyginti su nekalkintu dirvožemiu, mainų Ca padidėjo iki 1 030,3-1 054,7 mg kg^-1, o mainų Mg - iki 60,7-53,0 mg kg^-1.

Vienkartinio kalkinimo Kalktrąše Hum skirtingų frakcijų mišinių normomis įtaka pH_KCl, judriajam Al, mainų Ca ir Mg

Įtaka vasarinių miežių produktyvumui

Vienkartinis kalkinių medžiagų Kalktrąšė Hum skirtingų frakcijų mišinių įterpimas miežių fitometriniams rodikliams esminės įtakos neturėjo. Produktyvių stiebų skaičius kito paklaidos ribose 604-685 vnt. m^-2. Bendras (produktyvių ir neproduktyvių) stiebų didžiausias skaičius (708,5-721,0 vnt. m^-2) nustatytas kalkintame 2,0 t ha^-1 normomis kalkintame dirvožemyje. Pakalkintame dirvožemyje, palyginti su nekalkintu, nustatyta, kad buvo ilgesnės miežių varpos, didesnis grūdų skaičius jose bei 1 000-čio grūdų svoris, tačiau visais atvejais statistiškai patikimų skirtumų negauta.

Vienkartinio kalkinimo Kalktrąšės Hum skirtingų frakcijų mišinių normomis įtaka vasarinių miežių fitometriniams rodikliams

Bandyme nuo visų panaudotų Kalktrąšės Hum normų ir skirtingų frakcijų gauti didesni miežių grūdų derliai, palyginti su nekalkintu dirvožemiu. Statistiškai patikimas grūdų derliaus padidėjimas (0,87 t ha^-1) gautas pakalkinus Kalktrąše Hum 2,0 t ha^-1 norma. Nors ir neesminis, tačiau derliaus padidėjimas (0,72 t ha^-1) buvo ir nuo mažesnės 1,0 t ha^-1 normos.

 Regina REPŠIENĖ, Danutė KARČAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/04