Sveika sėklinė medžiaga yra svarbi ir ūkininkams, ir sėklomis prekiaujančioms įmonėms. Infekuotos sėklos yra pirminis daugelio bakterinių ir grybinių augalų ligų šaltinis. Daržovių sėklos gali būti užsikrėtusios patogeniniais mikroorganizmais, kurie pablogina sėklų daigumą, išretina pasėlius, vegetacijos metu platina infekcines ligas.

Ištirti sėklų užterštumą kenksmingais mikroorganizmais, nustatyti su ja plintančius ligų sukėlėjus ir pritaikyti efektyvius sėklų apdorojimo metodus - svarbus uždavinys. Daigų kokybė pirmiausia priklauso nuo sėklos kokybės. Bet koks sėklos mikrobiologinis užterštumas gali turėti neigiamą poveikį daigams: sėklos supūna ir nesudygsta arba sudygsta, bet trūksta dygimo energijos, anksti pasireiškia ligos ir pan. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute ir Gamtos tyrimų centro Botanikos institute atlikti tyrimai parodė, kad kuo didesnis sėklų užterštumas, tuo mažesnis jų daigumas.

Tirtų burokėlių, morkų, svogūnų, ridikėlių, pomidorų, agurkų, baltagūžių ir žiedinių kopūstų, pekininių bastučių sėklų mikobiotą sudarė 23 taksonų grybai (taksònas - sistematinė kategorija, apimanti giminingų organizmų grupę). Daugiausia jų identifikuota burokėlių (10 taksonų) ir morkų (7 taksonai) sėklose. Pekininių bastučių sėklose aptikta po penkis, svogūnų, brokolių bei žiedinių kopūstų - po keturis grybų taksonus.

Tyrimai parodė, kad tirtų daržovių sėklų užterštumas mikroskopiniais grybais priklausė ir nuo daržovių rūšies, ir nuo veislės. Sėklų užterštumas atitinkamai siekė nuo 1 iki 100 procentų. Dažniausiai tirtose daržovių sėklose buvo aptinkami šie grybai: Alternaria alternata (aptikimo dažnis AD 9,9 proc.), Fusarium equiseti (AD 2,8 proc.), Ulocladium oudemansii (AD 2,3 proc.) ir Bipolaris sorokiniana (AD 1,3 proc.). Nustatytas ir didžiausias minėtų grybų santykinis tankis, kuris sudarė atitinkamai 46,2, 13,1, 10,5 ir 6,1 proc. Kiti daržovių sėklų mikobiotoje identifikuoti grybai buvo aptinkami gerokai rečiau, ir jų aptikimo dažnis nesiekė vieno procento, o santykinis tankis sudarė 0,3-3,5 procento.

Išskirtų grybų išplitimas įvairių daržovių sėklose

* Santykinis tankis yra procentinė išraiška santykio tarp tam tikros grybo rūšies izoliatų ir viso aptiktų izoliatų skaičiaus.

** Aptikimo dažnis yra procentinė išraiška santykio tarp sėklų, kuriose aptikta grybo rūšis, ir viso tirto sėklų skaičiaus.

Sėklų bakterinis užterštumas

Per sėklas plinta bakterijų sukeliamos pavojingos ligos: agurkų lapų kampuotoji dėmėtligė (Pseudomonas syringae pv. lachrymans), kopūstų gyslų bakteriozė (Xanthomonas campestris pv. campestris), pomidorų bakterinis vėžys (Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis) ir kt. Bendras bakterijų kiekis sėklose parodo ir jų užterštumo laipsnį. Dažnai netinkamai laikant sėklas paviršinė infekcija greitai patenka į vidinius sluoksnius, sėklos genda ir visai nebetinka sodinti.

Patogeninės ir iš dalies patogeninės bakterijos kaupiasi dirvoje, vėliau patenka į sėklas, sukeldamos puvinius. Kai kuriais metais per sėklas plintančios ligos gali ir nepasireikšti, tačiau, esant palankioms sukėlėjams vystytis sąlygoms, augalai greitai pažeidžiami, ligoti augalai prastai dera. Bakterinis sėklų užterštumas turi neigiamą poveikį dygimo energijai. Sėkloms dygstant, infekcija patenka į daigelį, o vėliau įsiskverbia į šaknis arba į stiebą.

Vidinė bakterinė infekcija buvo nustatyta visuose daržovių sėklų pavyzdžiuose. Bakterinis užterštumas vidutiniškai siekė nuo 2 iki 100 procentų.

Daržovių sėklų vidinis užterštumas bakterijomis

Daugiausia tyrimų atliekama siekiant nustatyti efektyviausius cheminius produktus, tinkamus daržovių sėkloms apdoroti. Ypatingas dėmesys skiriamas ekologinę produkciją auginantiems ūkiams. Pagal Europos Sąjungos direktyvas ekologiniuose ūkiuose produkcija turi būti išauginama nenaudojant cheminių augalų apsaugos priemonių, įskaitant ir priešsėjinį sėklų apdorojimą.

Ekologiniams ūkiams siūlomas terminio sėklų apdorojimo metodas, kaip alternatyva beicavimui, vertinamas prieštaringai. Vieni autoriai nurodo labai veiksmingą šio sėklų apdorojimo būdo poveikį sėklų užterštumui, kiti atkreipia dėmesį į daigumo sumažėjimą.

Pastaruoju metu vis daugiau domimasi biologiniais kontrolės metodais. Ieškoma nepatogeninių mikroorganizmų padermių, pasižyminčių antagonistinėmis savybėmis, jų pagrindu kuriami biologiniai preparatai. Tiriami cheminių apsaugos priemonių deriniai su nepatogeniniais mikroorganizmais bei natūraliomis augalinėmis medžiagomis. Nauji tyrimai pradėti naudojant sėklų apdorojimui įvairių augalų ekstraktų eterinius aliejus.

Daigų ligos

Dažniausios daigų ligos - diegavirtė ir juodoji kojelė (daugelyje kalbų pastaroji liga panašiai vadinama: blackleg, черная ножка, czarna nóżka, чорная ножка). Juodoji kojelė yra pavojinga daugelio daržo augalų liga daigų tarpsniu. Taip pat ja serga jauni kopūstų, ropių, pomidorų, agurkų, salotų augalai. Patogeniniai grybai, sukeliantys šią ligą, išlieka substrate, dirvoje ir augalų liekanose.

Dažniausiai ankstyvuoju augimo tarpsniu daigams gali kenkti diegavirtė, o vėliau vytuliai ir šaknų puviniai. Šias pavojingas ligas sukelia patogeniniai dirvos grybai (Pythium, Fusarium, Rhizoctonia, Verticillium ir kt.) ir bakterijos, kurie sukelia sėklų puvinį, daigų diegavirtę, šaknų ir stiebo puvinius. Pirmiausia šios ligos atsiranda ir plinta, kai pati sėkla ar substratas yra užkrėsti (sėklos infekuotoje dirvoje gali tiesiog supūti net nesudygusios) arba kai yra netinkamos sąlygos daigams augti - per drėgna ir šalta dirva, temperatūros svyravimai, blogas apšvietimas.

Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja. Lapeliai vysta, daigai sunyksta. Daigų diegavirtė atsiranda židiniais. Persodinant daigus, reikia atidžiai juos apžiūrėti. Jei daigai silpni, šaknys menkos, lapuose matyti dėmių, sodinti neverta. Dažniausiai iš tokių daigų augantys augalai vėliau suserga vytuliu ar šaknų puviniu. Ir dar svarbu persodinant nesužaloti augalėlių.

Vytulys arba verticiliozė (sukėlėjai Verticillium genties patogeniniai grybai) yra dar vadinama „šalto vandens" liga. Pirmieji vytulio požymiai - gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas palaipsniui plinta viršūnės link, lapai pradeda džiūti. Užsikrečiama dažniausiai per mechaniškai padarytas žaizdas šaknyse, kurios atsiranda persodinant bei laistant augalus, purenant dirvą. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir apsiniaukusiomis dienomis vėl atsigauna. Progresuojant ligai, ant lapų (dažniau apatinių) atsiranda gelsvai rudų dėmių su ryškiai geltonu apvadu. Vytimo priežastis - mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybo hifais ir jų išskiriamomis nuodingomis medžiagomis.

Nuo diegavirtės ir šaknų puvinių substratai apdorojami, augalai laistomi fungicidu Previcur Energy. Biologinis produktas Mykostopas neleidžia plisti diegavirtėms, vytuliams, šaknų ir pašaknio puviniams, organinė trąša Mimoten (siauražiedės mimozos Mimosa tenuiflora ekstraktas) stiprina augalų šaknis ir tinka daugelio ligų profilaktikai.

Praktiniai patarimai

• Nesėti ir nesodinti į šaltą ir drėgną dirvą.
• Laikytis darbo higienos ir švaros.
• Auginti neužkrėstoje dirvoje ar substrate.
• Daigyklos, puodeliai bei kitas inventorius turi būti švarūs.
• Vengti temperatūrų skirtumo tarp laistomo vandens ir šaknų zonoje esančios temperatūros.
• Vengti didelės azoto trąšų koncentracijos tręšiant.

Elena SURVILIENĖ, Rimutė MAČKINAITĖ

Mano ūkis, 2014/04