Airijos ūkininkas Benas Tairelas (Ben Tyrrell) sutinka svečius plačia šypsena. Vėjo nugairintame veide nematyti jokių nuovargio požymių, nors sunku patikėti, kad turint didelę melžiamų karvių bandą ir nesamdant darbininkų, jis turėtų daug laisvalaikio. Tai, ko gero, įgimtas optimizmas.

Benas su tėvu Ričardu (Richard) ūkininkauja senelio žemėje, „Woodtown Jersey" ūkyje Kildalkyje, mažame ir jaukiame kaimelyje, maždaug 50 km nuo Dublino. Tairelų ūkis - 108 ha žemės ir 200 grynaveislių džersių veislės melžiamų karvių bei jų prieauglis. Pagrindinė intensyvaus ūkio kryptis - pienininkystė, nors Benas parduoda ir galvijus veislei.

„Woodtown Jersey" ūkyje Tairelai šeimininkauja nuo 1917-ųjų, Benas - jau ketvirtos kartos ūkininkas. Džersius auginti pradėjo jo senelis, apie 1955-uosius atsivežęs 30 šios veislės galvijų iš jų gimtosios Džersio salos Didžiojoje Britanijoje. Per tuos dešimtmečius šiame ūkyje užauginti veisliniai džersiai laimėjo ne vieną pergalę ir daugybę prizų įvairiose parodose.

Svarbiausia - kokybė, o ne kiekybė

Džersiai yra stipriai išreikšto pieninio tipo galvijai, tai viena seniausių ir populiariausių veislių. Karvės yra nestambios, gamina daug pieno, nors pašaro suėda mažiau. „Džersių produktyvumas labai priklauso nuo šėrimo, kuris yra specifinis - pašaras turi būti didelės energinės vertės", - teigia Airijos ūkininkas. Pasak Beno, tai ir labai lanksti veislė, leidžianti derinti gamybos sąnaudas su pieno kaina.

Karvės melžiamos melžimo aikštelėje. Ištisus metus žaliuojančios Airijos švelnus ir šiltas klimatas pieno šaldytuvą leidžia laikyti lauke.

Benas orientuojasi ne į primelžiamo pieno kiekį, o į jo kokybės rodiklius. Iš vienos karvės per metus R. Tairelas vidutiniškai primelžia po 6 052 litrus 5,9 proc. riebumo ir 4,25 proc. baltymingumo pieno. Ūkio rekordininkė - karvė Woodtown Nestle 12, per metus duodanti per 11 tūkst. litrų 6,2 proc. riebumo ir beveik 4 proc. baltymingumo pieno. Tokius rodiklius leidžia pasiekti gerai energiškai subalansuotas ir kokybiškai sumaišytas pašarų racionas. Ūkio melžiamų karvių virškinamumo koeficientas (pieno kiekis, gaunamas iš vieno kilogramo pašaro sausųjų medžiagų), yra labai aukštas - 1,51. Todėl labai svarbu, kad galvijai suėstų kuo daugiau pašaro sausųjų medžiagų.

Airijoje bazinė pieno supirkimo kaina šiuo metu yra 39 euro centai (1,34 Lt). Bet už išskirtinės kokybės pieną Tairelai gauna 56 centus (1,92 Lt) plius 10 centų (0,34 Lt) žiemos priemoką.

Benas ūkyje yra sukūręs griežtą bandos valdymo sistemą. Pusė bandos karvių veršiuojasi rudenį, kita pusė - pavasarį. Tai leidžia telyčias veislei pardavinėti ištisus metus. Veršiavimosi intervalas yra 381 diena. Karvės sėklinamos dirbtiniu būdu aukščiausios kokybės sperma. Veršinga Tairelų ūkio telyčia parduodama už 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. litų).

Džersiai labai tinkami sezoniniam ganymui. Ganykloms Benas skyręs 45 ha. Jis itin skrupulingai rūpinasi pievomis, prižiūri, kad žolė neperaugtų, nes dėl drėgno klimato ji greitai tarpsta. Gerai įrengti žolynai subrandina gausų baltymingų medžiagų derlių. Pievos tręšiamos mėšlu.

Pavasarį daugiau kaip 70 dienų veršingos karvės iš pradžių išleidžiamos ganytis tik dieną, bet kai  apsipranta, lieka ganytis visą laiką. Tos, kurios turi veršiuotis pavasarį, laikomos atskirai ir į lauką leidžiamos tik dieną, kai geros oro sąlygos. Ištisą parą lauke jos paliekamos praėjus mažiausiai 10 savaičių po apsiveršiavimo. Gegužę, priklausomai nuo oro sąlygų, pavasarinės karvės priskiriamos prie rudeninės galvijų grupės, kuri tuo metu jau ganosi lauke ištisą parą, ir netrukus tampa viena banda.

„Airijoje į ganyklas karvės gali būti išvestos jau vasarį, bet jei dėl suprastėjusių oro sąlygų žolė augs menkai, reikia būti pasirengusiam bet kuriuo metu jas parginti į tvartą. Ganymo organizavimas reikalauja ūkininko lankstumo", - patirtimi dalijasi B. Tairelas.

Džersių šėrimo ypatumai

Melžiamų karvių racioną sudaro melasa, šiaudai, kukurūzų miltai, miežiai, baltymų mišiniai, žolės ir kukurūzų silosas. Pašaras tokia tvarka maišomas Keenan maišytuvu-dalytuvu. Šią techniką Tairelai naudoja jau ketvirtą dešimtmetį - nuo 1980-ųjų. Keenan pašarų maišytuvas-dalytuvas paruošia atskirus racionus melžiamoms, užtrūkusioms karvėms ir telyčioms. Turėdamas kompiuterizuotą šėrimo kontrolės sistemą PACE Benas analizuoja pašarų racioną, daro reikalingus pakeitimus, o duomenis mato ir kaupia (kad galėtų analizuoti ir lyginti) savo asmeniniame kompiuteryje.

Sojas karvių racione Benas dėl didelės kainos pakeitė kukurūzais, tačiau pieno rodikliai dėl to nenukentėjo. Sojas jis išėmė ir iš veršingų telyčių raciono, vietoje jų duoda rapsų rupinių. „Truputį jaudinausi, kaip telyčios priims pašarų raciono pokyčius, tačiau jos auga puikiai", - džiaugiasi ūkininkas. Veršingų telyčių raciono pagrindas yra žolės silosas, taip pat traiškyti kviečių grūdai, šiaudai, mineralai ir baltymų mišiniai.

Karvės ganiavos laikotarpiu gauna pakankamai žolės, tačiau nuolat papildomai šeriamos energetiniais pašarais. PACE sistemoje yra nustatytos 4 kg, 6 kg ir 8 kg koncentruoto energetinio pašaro normos, o kurią iš jų karvės gaus, priklauso nuo žolės - jaunoje žolėje būna daugiau baltymų, o jai augant jų mažėja, todėl karvėms ir duodamos skirtingos energetinio pašaro normos. „Stengiuosi pašare išlaikyti baltymų ir energijos balansą. Maišytuve paruošti pašarai yra subalansuoti didesniam energijos kiekiui, bet kai žolė jauna, jų duodu mažiau, kad karvės suėstų daugiau žolės", - sako Benas. 

Benas patenkintas džersių karvėmis, tačiau šios veislės veršeliai labai jautrūs. Todėl jų priežiūrai ūkininkas skiria daug dėmesio, vos gimusiems kuo greičiau reikia sugirdyti krekenų, kad susidarytų imunitetas. Jeigu veršelis suserga, išgelbėti jį dažniausiai sunku.

Veršeliai atjunkomi 7-8 savaičių ir tuomet girdomi iš automatinių girdyklų pieno pakaitalu. Paaugę pradedami šerti specialiu pašarų mišiniu iš melasos, šiaudų, kukurūzų miltų, traiškytų kviečių grūdų, baltymų mišinio, žolės ir kukurūzų siloso.

Kadangi „Woodtown Jersey" veislinė banda yra labai gerai vertinama, pagal ekonominį veislės indeksą (EBI) užima 32 vietą tarp visų Airijos veislinių džersių bandų, Benui labai gerai mokama ne tik už veršingas telyčias, bet ir už veršelius.

Ūkininkas ateityje planuoja bandą padidinti iki 300 galvijų, kartu plės ir ganyklų plotus, nes tai yra pigiausias ir pats naudingiausias gyvulių šėrimo būdas. „Privalome galvoti apie pelną", - reziumuoja sėkmingai ūkininkaujantis B. Tairelas.

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/04