Norint sėkmingai plėtoti ūkininkų  ūkių  veiklą, reikia išsamios informacijos apie ūkininkavimo rezultatus. Tokią informaciją galima turėti tik tvarkant ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą.

Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tikslas - fiksuoti visas ūkines operacijas, kad laiku ir tiksliai būtų teikiama informacija mokesčių administratoriams, bankams, investicinius projektus vertinančioms, paramą žemės ūkiui teikiančioms institucijoms, kad būtų palaikomi palankūs prekybiniai santykiai su kitomis organizacijomis.

Ūkininkas, kaip ir ki­ti ūkio sub­jek­tai, sėk­min­giau plė­tos veik­lą ir ga­lės įver­tin­ti esa­mą pa­dė­tį tik gau­da­mas ati­tin­ka­mą buhal­te­ri­nės ap­skai­tos informa­ci­ją. Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įgaunama savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Ūkininkų ir kitų gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma supaprastintąja arba dvejybine apskaitos sistema. Paprastosios apskaitos sistemos esmė yra ta, kad visi duomenys apie pinigų gavimą ir pasikeitimus, parduotos produkcijos ir pirktų atsargų kiekius ir vertę, ilgalaikio turto pokyčius registruojami paprastuoju įrašu.

Dvejybinės apskaitos privalumai

Išsamesnę ir informatyvesnę informaciją garantuoja dvejybinė apskaitos sistema. Ši  sistema pagrįsta dvejybiniu įrašu, tai reiškia, kad kiekvienos ūkinės operacijos vertinė išraiška įrašoma į buhalterinės sąskaitos debetą, o jai lygi suma - į kitos sąskaitos kreditą.

Ūkininkas, pasirinkęs apskaitai tvarkyti dvejybinę buhalterinės apskaitos sistemą, vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų" (patvirtintų žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491)  nuostatomis ir bendraisiais apskaitos principais.

Dvejybinė apskaitos  sistema teikia daugiau galimybių - lengviau priimti ūkio valdymo sprendimus. Taikant dvejybinį įrašą gaunama išsami finansinė analizė, kurios reikia įsisavinant struktūrinių fondų lėšas, pagrindžiant banko paskolų panaudojimo tikslingumą, teikiant deklaracijas mokesčių inspekcijai, yra platesnės analitinės apskaitos duomenų panaudojimo galimybės. Tačiau dvejybinės apskaitos taikymas iškelia didesnius kvalifikacinius reikalavimus apskaitą tvarkantiems  asmenims. Tvarkant apskaitą laikomasi ir tam tikrų principų: ūkinės operacijos fiksuojamos tuo metu, kai jos įvyksta, pajamos registruojamos, kai jos uždirbamos, kartu nurodant ir sąnaudas toms pajamoms uždirbti. Tvarkant apskaitą dvejybine  apskaitos sistema, kiekvieną mėnesį gaunama išsami  informacija apie turimus pinigus banko sąskaitose ir kasoje, ilgalaikio turto, materialinių vertybių judėjimą, tiekėjų bei pirkėjų skolas, informacija apie paskolų gavimą bei jų grąžinimą ir kt. Be to, tvarkant apskaitą šia apskaitos sistema galima  apskaičiuoti žemės ūkio produkcijos savikainą, darbo užmokestį  samdomiems darbuotojams, sudaryti finansines ataskaitas - Balansą, Pelno (nuostolių) ataskaitą, Pinigų srautų ataskaitą, Aiškinamąjį raštą. Labai svarbu, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta taip, kad ją suprastų visi vartotojai, o apskaitos rodikliai  turėtų detalius paaiškinimus. Teisingai surinkta ir apibendrinta informacija yra pagrindinis šaltinis teisingiems sprendimams priimti.

Visa informacija, atspindėta pirminiuose apskaitos dokumentuose bei finansinėse ataskaitose padeda priimti teisingus ūkio valdymo sprendimus, atlikti ūkio ekonominę analizę, nes besikeičianti rinkos situacija apsunkina verslo organizavimą, jo plėtrą. Ūkiai, siekdami didesnio pelno, kartais imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti  ar neišlaikę konkurencijos gali bankrutuoti. Todėl, norint išsaugoti verslą, labai svarbu įvertinti  susidariusią finansinę situaciją, kuri yra paremta  finansinėmis  ataskaitomis  ir detalesniais buhalterinės apskaitos duomenimis. Be finansinės analizės gali būti prarastos socialinio saugumo bei ekonominės gerovės garantijos.

Apskaita ir mokesčiai

Kitas, bene svarbiausias motyvas tvarkyti apskaitą dvejybine apskaitos sistema yra  ūkininko mokami mokesčiai. Pastaraisiais metais įstatymai buvo keičiami taip dažnai, jog daugeliui mokesčių mokėtojų tapo neaišku, kiek ir kokių mokesčių jie turi sumokėti valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Dėl dažnos įstatymų kaitos daliai ūkininkų susikaupė skolos arba, atvirkščiai,  susidarė permokos.

Ūkininkas turi ne tik pareigų sumokėti mokesčius, bet ir teisių, ginančių jį tam tikrais gyvenimo tarpsniais ar momentais. Mokesčiai - ne tik papildoma našta, bet ir garantijos ateičiai, kad sulaukęs garbaus amžiaus ūkininkas turėtų teisę į uždirbtą pensiją, kad pasiligojęs galėtų nemokamai gydytis ligoninėse, pagaliau, kad jam mirus artimieji įgytų teisę į našlių ir našlaičių pensiją  ir gautų kitas išmokas bei jam priklausančias privilegijas.

Ūkininkas, daugiausia dėmesio skirdamas gamybai, dėl laiko ar patirties stokos apskaitą dažnai tvarko ne visiškai tinkamai, neįsigilina į skaičių reikšmes ir gauna netikrus galutinius rezultatus. Jei ūkininkui apskaitos tvarkymo paslaugas teiks kvalifikuotas buhalteris, apmaudžių klaidų bus išvengta, o rezultatai bus visiškai patikimi, nes apskaitos nauda kartais suvokiama tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui,  patyrus nuostolių, negavus valstybės paramos ar banko paskolos.

Kad nepasimestų mokesčių gausoje ir skaičių jūroje, ūkininkai gali kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantus, kad šie padėtų jiems sutvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuotų reikiamus mokėti mokesčius, primintų mokėjimo terminus ar suteiktų kitas buhalterines  paslaugas.

Rita VELIULIENĖ

Mano ūkis, 2014/04