Ūmus galvijų konjunktyvitas (infekcinis galvijų keratokonjunktyvitas) dar vadinamas raudonų akių sindromu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Ji nėra mirtina, tačiau turi ekonominį poveikį, nes mažėja veršelių priesvoris, karvių pieningumas, be to, kainuoja gydymas.

JAV veterinarijos gydytojai patvirtino, kad jų šalyje ūmus konjunktyvitas yra antra pagal dažnumą (po viduriavimo) liga, kuria serga veršeliai iki 3 savaičių amžiaus. Infekcija dažniau pasireiškia mėsinių veislių galvijams, o veršeliai užsikrečia nuo karvių žindenių. Skelbiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose liga kasmet atneša apie 150 mln. dolerių nuostolių. Dėl liekamųjų reiškinių persirgę gyvuliai prasčiau mato, ganyklose sunkiai susiranda pašaro, todėl blogiau penisi.

Ligą lemia daug veiksnių

Keratokonjunktyvitas - ragenos (skaidriojo akies dangalo) ir junginės (gleivinės) uždegimas. Pagrindiniu sukėlėju laikoma Moraxella bovis, tačiau ši bakterija randama ir sveikų gyvulių akių išskyrose, o ligą lemia daug veiksnių. Susirgimą gali sukelti ir kiti mikroorganizmai, pavyzdžiui, mikoplazmos, chlamidijos ar virusai (galvijų infekcinio rinotracheito (GIR) virusas). Minėti patogenai gali būti pirminės infekcijos kaltininkai, sudarantys sąlygas M. bovis bakterijoms. Morakselų išskiriami toksinai pažeidžia ragenos paviršių, aplinkinius audinius (junginę), juos ardo ir sukelia gilias erozijas.

Būtina sąlyga susirgimui išsivystyti yra nuolatinis akių dirginimas. Ligą predisponuoja didelė ultravioletinių spindulių dozė, vabzdžių invazija (musės Musca domestica, rudeninė piktmusė Stomoxys calcitrans), patalpų dulkėtumas, alergija žiedadulkėms. Ultravioletiniai spinduliai pavojingi gyvuliams, kurių oda apie akis yra mažai pigmentuota. Saulės spinduliuotei jautresni herefordų, šarolė, holšteinų veislės galvijai.

Musės veikia ne tik kaip tiesioginiai dirgikliai, bet ir minta akių išskyromis bei platina sukėlėjus. Nustatyta, kad bakterijos vabzdžiuose išgyvena iki 4 dienų. Peraugusios žolės, šieno šapeliai, pelai dirgina akį mechaniškai, todėl didėja sekreto išskyrimas, o tai privilioja muses. Uždegimo reakcija gali kilti nuo didelio kiekio žiedadulkių, liga paūmėja vėjuotomis dienomis. Patalpų dulkėtumas didesnę reikšmę turi tvartiniu laikotarpiu ar taikant uždaro laikymo technologijas, kai pašarai išdalijami dalytuvu, gausiai krečiant gyvuliams prieš snukį ar virš galvos.

Kaip ir daugelio ligų atvejais, susirgimą predisponuoja maisto medžiagų disbalansas racione, pavyzdžiui, baltymų, energijos, vitaminų (ypač karotino), mineralų (vario, seleno) trūkumas.

Kartais užsikrėtusiems galvijams nepasireiškia jokie simptomai, tačiau vienus metus jie išlieka sukėlėjo nešiotojais ir platintojais. Dažniausiai gyvuliai serga vasaros-rudens sezonu. Mikoplazmos, GIR virusai ligą dažniausiai sukelia žiemą, vėlyvą pavasarį, kai nusilpsta gyvulių imunitetas.

Akių pakitimai

Ligos požymiai dažniau pastebimi jauniems gyvuliams ar karvėms po pirmojo apsiveršiavimo. Suaugę galvijai gali turėti imunitetą, susidariusį po ankstesnio kontakto su patogenu. Užsikrėtusių gyvulių ūkyje gali būti iki 80 proc., o sergamumo pikas paprastai pasiekiamas 3-4 savaitę po pirmųjų požymių pasireiškimo bandoje. Inkubacinis periodas trunka nuo 2-3 dienų iki 3 savaičių.

Pažeidimai nustatomi vienoje ar abiejose akyse. Pradžioje išskyros būna skaidrios, vandeningos, akies junginė paraudusi ir patinusi, atsiranda šviesos baimė. Gyvuliai stovi prisimerkę, dažnai mirksi, vengia apžiūros, liečiant jaučia skausmą. Oda apie akis būna ištepta išskyromis. Retais atvejais padidėja kūno temperatūra.

Ligai progresuojant, po dviejų dienų ant ragenos atsiranda neskaidrių dėmelių. Opos dažniausiai išsivysto ragenos centre, tačiau gali ir išplisti. Kai kraujagyslės perauga rageną, akis tampa raudona. Šeštą ligos dieną visas ragenos paviršius tampa matinis, pikai baltas, melsvas. Jei infekcija išplinta į vidinę akies kamerą, susikaupia geltoni pūliai. Akies obuolys išsipučia, neatsargiai spaudžiant, gali plyšti.

Veršeliai liesėja, nes atsisako ėsti ir gerti. Jauni gyvuliai gali prarasti iki 10 proc. svorio. Sunkiais atvejais, plyšus akies dangalams, išsivysto aklumas. Galvijai pasveiksta vidutiniškai per 5 savaites (4-8 sav.). Maždaug dviem procentams persirgusių gyvulių pažeistoje akyje lieka glaukoma, balti ragenos randai, apsunkinantys regėjimą.

Ūmaus galvijų konjunktyvito eiga (pagal W. Dee Whittier, 2009)

I stadija. Pasireiškia ašarojimas, padidintas jautrumas šviesai. Gyvuliai dažnai mirksi, junginė - paraudusi. Maža ragenos opa matoma kaip balta dėmelė centre. Dėl uždegimo ragena tampa pilkai drumsta.

II stadija. Ragenos opa dar labiau padidėja, o akis - drumstėja. Šiame etape dar galima matyti tamsios spalvos rainelę. Išorinį ragenos sluoksnį perauga kraujagyslės. Akis įgauna raudoną spalvą.

III stadija. Opa apima didžiąją ragenos dalį. Uždegimas plinta į gilesnes akies kameras, kurias užpildo fibrinas, pūliai. Jie suteikia akiai geltoną spalvą.

IV stadija. Ligai progresuojant, rainelė išsiverčia pro opą. Išsivysto glaukoma. Akis yra visiškai ar iš dalies akla. Jei audiniai suplyšta, akis nekrozuoja ir susitraukia į akiduobę.

Randas susidaro, jei uždegimas nepasiekė ketvirtosios stadijos. Sumažėjus vaskuliarizacijai, akis įgauna drumstai melsvą atspalvį. Vėliau ragena skaidrėja ir regėjimas sugrįžta. Kai kuriais atvejais ragenoje lieka baltas randas.

Gydymas ir profilaktika

Gydymo tikslas - sunaikinti sukėlėją ir apsaugoti akį nuo ragenos plyšimo. Infekcinis keratokonjunktyvitas gydomas antibiotikais. Bakterija M. bovis jautri oksitetraciklinui, penicilinui, sulfonamidams. Medikamentai skiriami, kai veterinarijos gydytojas nustato sukėlėjų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Paprastai naudojami ilgo veikimo penicilino tepalai. Į junginės maišelį kas 48 val. išspaudžiama 1-2 cm tepalo. Daugelio akių tepalų sudėtyje yra ir skausmą malšinančių, priešuždegiminių medžiagų. Oksitetraciklino lašai taip pat gali būti veiksmingi, tačiau juos būtina lašinti 2-3 kartus per dieną, o tai padaryti gali ne kiekvienas ūkininkas. Sunkiais atvejais vaistai švirkščiami tiesiai į junginės maišelį, raumenis, priklausomai nuo gyvulio būklės ir gydymo taktikos. Būtina atsižvelgti į mėsai, pienui taikomą išlaukos laiką.

Esant ragenos opoms, akį rekomenduojama apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, kitų dirgiklių. Akies voką galima užklijuoti lipniu pleistru. Kartais veterinarinėje praktikoje taikomas metodas, kai trečiasis vokas prisiuvamas prie viršutinio, uždengiant opą.

Profilaktika yra veiksmingiausias ir ekonomiškiausias susirgimo kontrolės būdas. Būtina apriboti sukėlėjų plitimą bandoje. Sudarius tinkamas laikymo sąlygas, pagerinus šėrimo technologijas ir pastiprinus gyvulių imunitetą, gerėja bandos sveikatingumas ir liga pasireiškia vis rečiau. Mokslininkai jau keletą metų kuria vakciną, tačiau vargu ar ji pasirodys rinkoje artimoje ateityje.

Būtina kontroliuoti patalpų oro sanitarinius parametrus (dulkių, mikroorganizmų, dujų kiekį) bei palaikyti gerą ventiliaciją. Norint išvengti musių plitimo, būtina užtikrinti savalaikį mėšlo šalinimą. Visus dezinfekcijos darbus reikia atlikti tuščiose patalpose, kai gyvuliai išvaryti į ganyklas.

Jei vasarą naudojamos priemonės nuo kraujasiurbių vabzdžių, būtina stebėti, kad aerozoliai ar milteliai nepatektų į akis. Užsienio specialistai siūlo naudoti specialias insekticidais impregnuotas ausų įsagas, kurios veiksmingai atbaido vabzdžius 5 mėnesius. Be to, bandoje galima vykdyti selekciją, atrenkant veisimui gyvulius su pigmentuota oda aplink akis.

Kraikui nerekomenduojama naudoti senų, sudūlėjusių šiaudų. Nepatartina šerti gyvulių peraugusia žole, kurioje daug subrandintų sėklų. Vasaros metu reikia, kad ganyklose gyvuliai turėtų stogines ar medžių paunksnę pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Jurgita Ramanauskienė,

Mano ūkis, 2014/03