Melžimo robotas yra tikras pagalbininkas pieno ūkyje, jei sugebama išnaudoti visas jo teikiamas galimybes. Būtina žinoti, kad svarbiausia - ne pats automatinis karvių melžimas, o kitų ūkio valdymo rodiklių ir procesų pritaikymas prie roboto.

Devynios iš dešimties problemų ūkyje su roboto eksploatacija nėra susijusios, jos dažniausiai atsiranda  organizuojant šėrimo, karvių judėjimo, mėšlo tvarkymo, veršelių atskyrimo procesus.

Kai pereinama nuo tradicinio melžimo prie automatizuoto, prie naujos sistemos prisitaikyti trunka apie 3 mėnesius, o visiškai perprasti melžimo robotu subtilybes reikia vienų metų. Pavyzdžiui, pirmosiomis savaitėmis padidėja somatinių ląstelių skaičius. Taip yra dėl karvių patiriamo streso ir nereguliarių laiko tarpų tarp melžimų. Taip pat labai svarbu laikytis švaros.

Atsiradus automatinėms melžimo sistemoms, pirmiausia jos buvo išbandytos esamuose tvartuose. Vėliau melžimo robotai pradėti eksploatuoti ir naujesnės statybos tvartuose, tačiau daugiausia šios sistemos buvo pritaikomos tradiciniam melžimui melžimo aikštelėse, o jose neretai trūko vietos ne tik karvėms laisvai judėti, bet buvo nelengva ir jas sužiūrėti.

Iš klaidų pasimokyta, o sukaupta patirtis dabar praverčia statant naujus, robotams pritaikytus tvartus. Retas pienininkystės ūkis šiandien nesigilina į reikalingų pastatų, patalpų, erdvių optimizavimą ir pritaikymą būtent melžimo robotams.

Tvarto planavimas

Kokį rinktis tvartą karvėms, priklauso nuo ūkininko požiūrio. Trijų eilių boksų tvartas yra pigesnis, 4 eilių - turi lankstesnes bandos valdymo galimybes. Nei vienas, nei kitas dažniausiai netrukdo melžimui robotu.

Tvarto išplanavimas prasideda nuo karvių skaičiaus ir karvių grupavimo. Planuojant tvartą svarbiausios zonos - karvių judėjimo ir karvių atskyrimo (aptarnavimo) gardai. Jos turi būti gerai matomos. Ne taip svarbu, iš kokių statybinių medžiagų bus pastatytas tvartas, bet daug svarbiau numatyti karvių valdymo sistemą ir darbo organizavimo principus.

Iš pradžių reikia parengti pirminę tvarto išplanavimo schemą, kuri bus tobulinama. Turint schemą, reikėtų pamodeliuoti įvairius tvarte vykstančius procesus, pvz., numatyti, kad aptarnavimo gardai būtų kuo arčiau melžimo roboto. Planuojant reikia numatyti šias patalpas (zonas ar vietas): karvių gulėjimo ir laukimo zonas; melžimo robotų zoną ir melžimo robotų vartų vietą; karvių atskyrimo, užtrūkusių karvių, gydymo ir veršiavimosi gardus; pieno bloką; šėrimo taką; techninės įrangos, pagalbines, įrenginių montavimo, personalo ir buitines patalpas; alternatyvios elektros energijos tiekimo vietą (dizelgeneratorių).

Numatant karvių grupavimą, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

* su vienu robotu galima pamelžti 50-70 karvių;

* jei į vieną karvių grupę patenka skirtingų laktacijos periodų karvės, melžimo robotas bus išnaudojamas optimaliausiai. Tačiau šiuo atveju skirtingo produktyvumo karvėms sunkiau organizuoti šėrimą. Kitu atveju gali būti grupuojamos ankstyvos ir vėlyvos laktacijos karvės. Tai reikėtų daryti, jei planuojama karves šerti skirtingų racionų pašarais;

* daugiausia darbo ir priežiūros reikalauja užtrūkusios, sergančios, besiveršiuojančios ir dviejų pirmųjų savaičių laktacijos karvės;

* kad karvės būtų ramesnės, nejaustų streso, jas galima perskirstyti iš vienos grupės į kitą, tačiau tokiu atveju gali sumažėti karvių produktyvumas.

Rekomenduojami tvarto parametrai

Tvartas turi būti kuo erdvesnis, su plačiais takais karvėms judėti. Kai karvės daugiau juda, mažesnė gyvulių streso ir traumų tikimybė. Karvių vaikščiojimo takų paviršius turi būti minkštas.

Kai kuriuose tvartuose yra naudojamos vaizdo kameros, kurios internetu perduoda vaizdą į kompiuterį ar telefoną. Taip galima sekti situaciją tvarte ir išvažiavus iš ūkio. Vaizdo kamera turi būti įrengta taip, kad būtų galima matyti svarbiausius tvarte vykstančius procesus.  Surasti kamerai tinkamą vietą nėra visai paprasta. Bet vienas iš svarbiausių vaizdo objektų turi būti veršiavimosi gardas.

Technologijos, ūkio valdymo metodai nuolat keičiasi, todėl visada bus, ką tobulinti. Kartais tai nedidelės smulkmenos, pvz., radijas, kuriuo skleidžiama muzika sumažina triukšmą tvarte. Taip pat svarbu, kokia muzika transliuojama. Geriau, kad ji būtų rami, švelni, negarsi, kad ji karvių netrikdytų.

Telyčias reikia pratinti prie roboto

Telyčias bent tris mėnesius prieš veršiavimąsi būtina pratinti prie tvarto rutinos. Jos turi išmokti naudotis guoliavietėmis, girdyklomis, gardais, melžimo robotu. Mokyti reikia taip, kad gyvulys patirtų kuo mažiau streso. Pirmaveršę pripratinti prie melžimo roboto paprastai užtrunka 3-4 dienas. Ji turi žinoti, kaip atrodo koncentruotieji pašarai, kuo jie kvepia.

Šešias savaites iki veršiavimosi telyčias geriausia laikyti melžiamų karvių tvarte, atskiruose garduose. Juose gali būti laikomos tik telyčios arba telyčios ir užtrūkusios karvės. Taip telyčios greičiau pripranta prie tvarto aplinkos, jo kvapų, garsų, taip pat aptarnaujančio personalo. Atskyrimo gardai turėtų būti įrengti taip, kad užtrūkusios karvės ir telyčios galėtų matyti kitas karves, einančias į robotą ir vėl grįžtančias prie pašarų. Po apsiveršiavimo jas reikia kuo greičiau pripratinti eiti į melžimo robotą.

Pirmą kartą pirmaveršę tenka palydėti į melžimo robotą, palaukti ir pažiūrėti, ar melžiantis nekyla problemų. Vėliau ją reikia nukreipti prie pašarų. Jei tvartas yra erdvus, tinkamai įrengta nukreipiamųjų vartų sistema, karvės nesigrūda prie pašarų, tuomet gyvulys streso nepatirs, nebent minimalų, ir greičiau pripras prie naujos sistemos.

Instinktyviai karvės yra smalsios, aplinka verčia jas domėtis naujais dalykais. Todėl prieš veršiavimąsi rekomenduojama pabandyti telyčias šerti automatinėje šėrykloje, kuri panaši į melžimo robotą, ir ten duoti tokių pat koncentruotųjų pašarų, kokių ji gaus tikrame melžimo robote. Esant galimybei, telyčią galima nuvesti į melžimo robotą, duoti koncentratų, kad ji priprastų prie roboto aplinkos, skleidžiamų garsų, įrangos judėjimo. Pripratinti telyčias prie roboto dar padeda vienos krypties vartai. Jei jie karvės  neišgąsdins, į robotą po veršiavimosi ji nueis be didesnio streso.

Melžimo robotas gali būti užprogramuotas minimaliam laiko intervalui tarp melžimų. Jis priklauso nuo karvių produktyvumo, per vieną melžimą pieno kiekis turėtų būti apie 8-12 litrų. Roboto kompiuterinė programa tai gali suskaičiuoti automatiškai, o norint pakeisti parametrus, juos užprogramuoti turi roboto priežiūrą atliekantis darbuotojas.

Aukšto produktyvumo karvės gali melžtis kas 6 valandas arba maksimaliai 4 kartus per parą. Jei karvė neateina melžtis kas 6 val., tuomet melžimų skaičius per parą sumažėja. Šiuos ir kitus rodiklius paskaičiuoja roboto kompiuterinė programa. Turint gerus darbo su kompiuteriu įgūdžius, galima gauti labai daug vertingos informacijos, kuri atskleis, kas vyko, kas vyksta dabar ir ką reikia daryti ateityje. Turimą informaciją įvertinus, bus galima išvengti bandos valdymo klaidų.

Gyvūnų gerovę ir sveikatą lemiantys veiksniai

kiekviena karvė bent 21 val. per parą turi turėti galimybę prieiti prie kokybiško pašaro;

kiekviena karvė bent 21 val. per parą turi turėti galimybę atsigerti šviežio, neužteršto vandens;

karvei tinkamiausias režimas - ne mažiau kaip 6 valandos tamsaus periodo; jai judant tvarte neturi būti staigaus perėjimo iš tamsos į ryškią šviesą;

oras tvarte turi būti šviežias ir gaivus, o kvapas toks pat, kaip lauke;

poilsio vieta turi būti sausa ir patogi; tvarte karvė turėtų ilsėtis 13 val. per parą; neturi būti įvairių pašalinių garsų ir triukšmo; pervaryti karves reikia ramiai ir tyliai;

karvė turi turėti galimybę laisvai ir be baimės judėti.

Dalius AKSENAVIČIUS

Mano ūkis, 2013/12