Intensyviai auginant javus ir rapsus, susiduriama su problema, apie kurią anksčiau tik girdėdavome, o dabar jau daugelis jaučia jos pasekmes. Dėl sėjomainos nebuvimo, intensyvaus žemės dirbimo ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimo dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, blogėja jų sudėtis.

Palaipsniui prarandame dirvožemio struktūrą, nes jame mažėja patvarių trupininių agregatų, toks dirvožemis turi mažesnį drėgmės imlumą, pablogėja jo šiluminės savybės, mažiau jame mainų katijonų, daugiau kaupiasi judrūs sunkieji metalai bei toksinės medžiagos. Kinta ir dirvožemio mikroorganizmai bei jų sudėtis, mažėja svarbiausių dirvožemio fermentų, labai reikalingų dar nesuirusių augalų liekanų mineralizacijai.

Bandymai rodo, kad šiuos neigiamus pokyčius per trumpą laiką pastebėti sunku, tačiau per ilgesnį laiko tarpą - po 10-15 metų - jie yra akivaizdūs ir neginčijami. Dažnai net kruopščiai atlikus visus intensyvios žemdirbystės darbus, koją pakiša netikėti veiksniai, pavyzdžiui: dirvožemio paviršiuje susidaro plėvelė ir augalai sunkiai dygsta; dirvožemis supuola, tada silpnai vystosi augalų šaknys ir joms trūksta oro. Kai dirvožemyje mažai organinės medžiagos ir didelė lokalinė druskų koncentracija, augalai jaučia mikroelementų trūkumą bei atskirų maisto elementų perteklių. Galutinis rezultatas - mažesnis derlingumas. Didele dalimi tiesiogiai ir netiesiogiai šiuos procesus lemia dirvožemio organinė medžiaga: būtent ji gali padėti, tačiau reikiamu metu augalams jos atsargų gali neužtekti.

Sėjomainų nesilaikymas - didelė bėda

Kaip mažėja dirvožemio organinės medžiagos, rodo mokslininkų skaičiavimai. Vienus metus auginant javus, organinės medžiagos, skaičiuojant grynąja anglimi, vidutiniškai dirvožemyje sumažėja 280 kg/ha. Panašiai jų netenkama ir auginat rapsus bei linus, tačiau grūdams ar silosui auginami kukurūzai dirvožemyje organinės medžiagos kiekį vidutiniškai sumažina 560, o cukriniai bei pašariniai runkeliai, bulvės, daugelis šakniavaisių daržovių - net 760 kg/ha.

Tai įspūdingi skaičiai, tad apie kokią dirvožemio struktūrą galima šnekėti, kai lauke 10 metų be pertraukos auginami javai, rapsai, kaupiamieji augalai? Tai labai aktualu tuose dirvožemiuose, kuriuose vyrauja dulkių bei molio dalelės, pavyzdžiui, dulkiškuose priemoliuose. Sėjomainoje didelę vertę turi žolės, ypač ankštinės. Dvejų ir daugiau metų daugiametės žolės dirvožemyje organinės anglies palieka apie 600, vienų metų - 400, įsėlis - 200, o žiemai įsėti augalai - maždaug 120 kg/ha organinės anglies. Tai didelis organinės medžiagos papildymo šaltinis, deja, dažniausiai naudojamas tik gyvulininkystės ūkiuose. Gera priemonė - tarpiniai bei sideraciniai augalai, tačiau juos kol kas naudoja toli gražu ne visi žemdirbiai

Senas, patikrintas būdas atkurti dirvožemyje organines medžiagas yra mėšlas: jis lėtai veikia, o poveikis jaučiamas 3-4 metus. Daugiausia maisto medžiagų turi paukščių mėšlas, mažiau - kiaulių ir galvijų. Gyvulininkystės kompleksuose susikaupia daug skysto mėšlo, tačiau jame organinių ir maisto medžiagų yra gerokai mažiau.  Lietuvos žemės ūkio problema yra ta, kad  prie gyvulininkystės kompleksų laukai mėšlu tręšiami pakankamai, kai kur net per daug. Tačiau ūkiuose, kur gyvulininkyste nesiverčiama, mėšlo kai kurie laukai nėra matę 20 ir daugiau metų.

Mėšlo granulių efektyvumas

Vienas naujausių mėšlo tvarkymo ir panaudojimo sprendimų - mėšlo granulių gamyba. Galvijų ar paukščių mėšlas išdžiovinamas, susmulkinamas ir suspaudžiamas į granules. Tokios granulės turi kelis kartus mažiau vandens negu šviežias mėšlas, o sausųjų medžiagų kiekis jose, priklausomai nuo mėšlo rūšies ir gamybos technologijos, yra 80-93 procentai. Šiuo atveju pageidautina, kad sausųjų medžiagų būtu kuo daugiau, nes laikymo metu drėgnesnės granulės gali pradėti pelyti. Granulių dydis būna įvairus, tačiau įprastai gaminamos tokios granulės, kurias galima išberti su mineralinių trąšų barstytuvais. Dirvoje jos sudrėksta, suyra ir atpalaiduoja maisto medžiagas.

Maisto medžiagų granulės turi gerokai daugiau negu paprastas mėšlas. Iš galvijų mėšlo pagamintos granuliuotos organinės trąšos Ekofert turi 4,3 karto daugiau azoto (N), 4 kartus daugiau fosforo (P₂O₅) ir net 8,2 kartus daugiau kalio (K₂O), o iš paukščių mėšlo pagamintos granuliuotos organinės trąšos Aktivit šių maisto medžiagų turi atitinkamai 2,9, 2,4 ir 3,3 karto daugiau. Granuliuotose organinėse trąšose, pagamintose iš paukščių mėšlo, yra daugiau azoto bei fosforo, o iš galvijų mėšlo - daugiau kalio.

Gamybos proceso metu organinių trąšų granules galima papildyti mineralinėmis trąšomis. Tuomet gaunamos organinės-mineralinės trąšos, reikšmingos tręšimui tiek turima organine medžiaga, tiek maisto medžiagomis. Jei iš galvijų mėšlo pagamintos granuliuotos organinės trąšos vidutiniškai turi 2,3 proc. azoto (N), tai naujai šalyje pradėtos gaminti organinių-mineralinių trąšų granulės - net 5 proc. Fosforo ir kalio jose taip pat gerokai daugiau - atitinkamai 5 ir 8 proc. Su viena tona organinių trąšų Ekofert arba Aktivit galima patenkinti apie šeštadalį ar net penktadalį daugeliui augalų reikiamo azoto kiekio ir ketvirtadalį, kai kur trečdalį, fosforo bei kalio kiekio. Su granuliuotomis organinėmis mineralinėmis trąšomis 5-5-8 patenkinsime apie trečdalį, o gal net pusę augalams reikiamo azoto kiekio ir apie pusę arba visą fosforo bei kalio kiekį.

Granuliuotos organinės trąšos bei organinės-mineralinės granuliuotos trąšos turi ne tik azoto, fosforo, kalio, bet ir labai svarbaus augalams kalcio, magnio ir mikroelementų. Tik jose maisto medžiagų tirpumas yra mažesnis negu mineralinių trąšų, tad kol jos visiškai suirs, prireiks dvejų trejų metų.

Tačiau svarbiausia, kad šiose granuliuotose trąšose yra labai daug organinės medžiagos - net 50-75 procentai. Tai reiškia, kad įterpus vieną toną granuliuotų organinių trąšų, kurios turi 70 proc. organinių medžiagų, į dirvą įterpiama maždaug 350 kg/ha organinės anglies ir taip atkuriamas metinis humuso balansas dirvožemyje auginant javus, rapsus, kukurūzus. Jei į hektarą įterpiama 2 t tokių trąšų, tai atstatomas humuso balansas dirvožemyje auginant bulves, runkelius, šakniavaisines ir kopūstines daržoves.

Įvertindami tai, kad šių granuliuotų trąšų gamyba sparčiai plečiasi užsienyje ir Lietuvoje, manome, kad visai netrukus kasmetinių mineralinių trąšų dalį pakeis granuliuotos organinės bei organinės-mineralinės trąšos. Tai leis ne tik reikiamu santykiu bei kiekiu patręšti augalus, bet ir daugiau sukultūrinti dirvožemį, padidinti jame organinės medžiagos kiekį, pagerinti sorbcines bei fizikines jo savybes, sumažinti augalams galimų stresų riziką.

Romas MAŽEIKA, Gediminas STAUGAITIS

Mano ūkis, 2013/12