Bulvių gumbai yra gyvi organizmai, kuriuos laikymo metu nuolat veikia aplinka. Siekiant išlaikyti bulvių kokybę, turi būti sudaromos optimalios laikymo sąlygos: tinkama temperatūra, drėgmė ir oro judėjimas. Bulvės visuomet turi būti laikomos visiškoje tamsoje, kad nepažaliuotų.

Temperatūra yra vienas iš svarbiausių faktorių. Nuo jos priklauso gumbų kvėpavimo intensyvumas, dygimas, vandens išgaravimas, santykinė drėgmė, cheminė sudėtis ir ligų plitimas laikymo metu. Kvėpuodamos bulvės naudoja deguonį, o išskiria anglies dioksidą, vandenį, šilumą ir įvairias dujas. Visos gyvos ląstelės, organai ir audiniai kvėpuoja per žioteles ir šiek tiek per odelę. Kvėpavimo intensyvumas yra apibūdinamas pagal sunaudoto deguonies ir išsiskyrusio anglies dvideginio kiekį. Jis priklauso nuo bulvių veislės, audinių tipo, brandos ir net agrotechnikos. Daugelio bulvių veislių kvėpavimo intensyvumas esti minimalus, esant 7 ^oC temperatūrai, ir didėja, esant mažesnei ar aukštesnei temperatūrai. Daugeliui įvairios paskirties bulvių veislių minimali temperatūra laikymo metu yra 2 ^oC, o maksimali 15 ^oC.

Ramybės periodas - tai laiko tarpas, kurio metu nukastos bulvės nepradeda dygti. Jo trukmė priklauso nuo veislės, temperatūros ir fiziologinio gumbų amžiaus. Dauguma veislių 4 ^oC temperatūroje gerai išsilaiko visą laikymo periodą. Tačiau kylant temperatūrai, gumbų ramybės periodas trumpėja.

Nuo temperatūros priklauso santykinė oro drėgmė. Šiltas oras turi daugiau drėgmės negu šaltas. Nedideli temperatūros pasikeitimai gali sukelti nemenkus santykinės drėgmės pokyčius. Aukštesnėje temperatūroje iš gumbų išgaruoja daugiau vandens. Kad būtų įmanoma išvengti santykinės drėgmės svyravimų, galinčių sukelti kondensacijos problemų, būtina sandėlyje palaikyti pastovią temperatūrą.

Vienas iš svarbiausių biocheminių procesų, vykstančių dėl temperatūros įtakos, yra cukraus susidarymas gumbuose. Jis lemia kepti ar perdirbti skirtų bulvių kokybę. Kai temperatūra mažesnė kaip 7 ^oC, redukuojančio cukraus susidaro daugiau. Iš tokių bulvių gaminami traškučiai arba lazdelės būna tamsesnės spalvos. Kai temperatūra žemesnė kaip 2 ^oC, cukraus kiekis gumbuose yra toks didelis, kad gali pakeisti verdamų ar kepamų bulvių skonį. Salstelėjusių bulvių kokybę iki tam tikro laipsnio galima sugrąžinti pakėlus laikymo temperatūrą iki 13-15 ^oC. Esant žemesnei temperatūrai saugykloje, sumažėja ligų pavojus. Aukštesnės kaip 10 ^oC temperatūros neturėtų būti.

Trys laikymo periodai

Laikymo metu yra skiriami trys laikymo temperatūros režimai. Pirmasis yra vadinamas gydomuoju periodu. Jis prasideda tik ką užpildžius saugyklą bulvėmis. Šiuo periodu užgydomos derliaus nuėmimo metu padarytos žaizdos, sudaromos sąlygos visiškai subręsti gumbams, susiformuoti gumbo odelei. Tuomet sumažėja gumbo vandens nuostoliai ir pavojus užsikrėsti puviniais. Šiuo periodu temperatūra turėtų būti apie 13-15 ^oC, santykinė drėgmė - 90-95 proc. Saugykla turėtų būti ventiliuojama 1-2 valandas per dieną. Gydomojo periodo trukmė - 10-14 dienų.

Antrasis temperatūros režimas vadinamas atšaldymo ir laikymo periodu. Jis priklauso nuo bulvių paskirties. Sėklinėms bulvėms temperatūra yra žeminama po 1 ^oC kas 1-2 dienas iki laikymo temperatūros. Dėl greitesnio atšaldymo gali sutrikti gumbų ramybės periodas. Pradėjus atšaldyti bulves, svarbu, kad atvėstų ir lauko oro temperatūra. Tuomet į saugyklą nebepatenka šiltas oras. Besikeičianti (šokinėjanti) temperatūra taipogi trumpina ramybės periodą. Maistinėms bulvėms temperatūra mažinama po 1 ^oC kas 3-4 dienas iki laikymo temperatūros, kuri yra 4-5 ^oC. Per greitas atšaldymas skatina redukuojančio cukraus susidarymą, todėl prastėja maistinių bulvių kokybė.

Trečiasis temperatūros režimas - tai bulvių gumbų atšildymo periodas. Šiuo bulvių laikymo periodu saugyklos oro temperatūra pakeliama iki 7 ^oC. Šalti gumbai yra mažiau atsparūs sumušimams ir kitiems pažeidimams bulvių rūšiavimo ir pakavimo metu.

Laikymo metu saugykloje būtinai turi būti palaikoma aukšta santykinė drėgmė. Ji būtina, kad bulvių gumbai nesuvystų, jų audiniai išlaikytų turgorą. Santykinė drėgmė saugykloje turi būti kuo didesnė, tačiau drėgmė neturi kondensuotis ant saugyklos sienų ir lubų. Optimali santykinė drėgmė turėtų būti nuo 90 iki 98 procentų. Naudojant aktyviąją ventiliaciją, santykinė drėgmė mažėja. Džiovinant šlapias bulves, jos aktyviau vėdinamos, tuomet santykinė drėgmė būna mažesnė - nuo 80 iki 90 procentų. Moderniose saugyklose vėdinant bulves naudojami specialūs drėkintuvai.

Tyrimai Vokėje

Lietuviškų bulvių veislių sandėliavimo tyrimai atlikti LAMMC Vokės filialo specializuotoje bulvių saugykloje. Bandymo pradžia - spalio 1-5 dienomis, pabaiga - balandžio 1-5 dienomis. Bulvės laikytos medinėse dėžėse, vienodame aukštyje, tokiomis pat laikymo sąlygomis: temperatūra 2-4 ^oC, santykinė oro drėgmė - 80-90 procentų. Tyrimams atrinkti sveiki, be patogeninių ir mechaninių pažeidimų bulvių gumbai. Kiekvienos bulvių veislės imta po 10 skirtingo svorio bulvių gumbų. Kokybiniai rodikliai nustatyti pagal selekcinio darbo metodikas. Tyrimų duomenys pateikiami lentelėje.

Lietuviškų bulvių veislių kokybinių rodiklių pokyčiai sandėliavimo metu, %

Apibendrinus šio tyrimo duomenis galima teigti, kad bulvių derlingumas nors ir išlieka vienu svarbiausių rodiklių bulvininkystėje, tačiau bulvių sandėliavimo ypatumai, laikant atskirų veislių bulves, yra labai svarbūs, vertinant bulvių gumbų natūralius masės nuostolius, sausųjų medžiagų ir krakmolo pokyčius, kurie yra labai reikšmingi sandėliuojant maistinių ir sėklinių gumbų kokybei. Sausųjų medžiagų ir krakmolo procentinis kiekis gumbuose jų laikymo metu mažėja, priklausomai nuo bulvių veislės kilmės.

Rūsiai ir tranšėjos

Dar daug bulvių augintojų neturi specialių sandėlių-saugyklų bulvėms ir paprastai jas laiko rūsiuose. Tačiau ir juos reikia tinkamai paruošti, tuomet bulvės per žiemą gerai išsilaikys. Svarbu, kad bulvės rūsiuose būtų sausos, gerai vėdinamos ir neperšaltų rūsio sienos. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1,5 m aruodus. Paprastai jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip, kad tarp lentų būtų 2-3 cm pločio plyšiai. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo rūsio grindinio, kad prie bulvių iš apačios patektų oras. Tinkamiausia rūsyje temperatūra 2-4 ^oC, santykinė oro drėgmė - 80-85 procentų.

Kartą per metus, po laikymo sezono, būtina bulvių laikymo vietas dezinfekuoti. Dezinfekuojant žūsta puvinius sukeliantys mikroorganizmai. Tyrimais nustatyta, kad ankstyvosios bulvės sausuoju puviniu užsikrečia daugiau (6,9-6,3 proc.), o vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios - mažiau (3,3-1,2 proc.). Taip išvengiama pavojaus, kad infekcija išliks saugykloje per vasarą ir užkrės naują bulvių derlių. Dezinfekcija atliekama, naudojant įvairias priemones: purškiant insekticidus ir kitus cheminius junginius, naudojant fumigantus, aerozolius.

Lengvose dirvose, kai podirvio vanduo giliau kaip 1 m, bulves galima gerai išsaugoti tranšėjose. Tranšėja kasama maždaug 1 m gylio. Plotis turėtų būti nevienodas: dugnas apie 0,7-0,8 m, o viršus - apie 1 m. Galima kasti ir platesnes tranšėjas. Dugną rekomenduojama sukasti, kad žemė būtų palaida. Supiltos bulvės uždengiamos maždaug 50 cm šiaudų ir 50-70 žemių sluoksniu. Ant bulvių išilgai tranšėjos verta įtaisyti viršutinį vėdinimą. Galima pastatyti ir kaminėlius.

Smėlio dirvose bulves galima laikyti ir duobėse, tačiau tik nedidelį kiekį. Duobės dydis turėtų būti 1-2 m pločio ir 2 m gylio. Pripylus apie 1,5 m bulvių, ant viršaus dedami šiaudai. Į tokio dydžio duobę galima pilti apie toną bulvių. Duobės viršus apklojamas lentgaliais, tada šiaudais. Kad į duobę nepatektų vandens, šiaudai apie 0,5 m užleidžiami ant duobės krašto. Ant viršaus užpilamas maždaug 0,5 m žemių sluoksnis. Norint, kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą, viršų reikia uždengti stogeliu.

Kad bulvės išsilaikytų per žiemą, neužtenka vien geros laikymo vietos. Svarbu, kad bulvės būtų supiltos sausos, subrendusios ir sveikos. Nepamirškite kaskart kiek galima dažniau bulves perrinkti. Laiku išrinkus pažeistus (ligotus, suskilusius) gumbus, galima apsaugoti likusį derlių nesugadintą. Maistines bulves tenka laikyti beveik iki pat naujo derliaus (apie 9 mėnesius), bet netinkamai laikant nuostoliai gali būti 30-40 proc. ir dar didesni.

Rita ASAKAVIČIŪTĖ

Mano ūkis, 2013/12