Efektyvus pesticidų naudojimas nenuginčijamai suteikia galimybę išsaugoti žymią dalį žemės ūkio augalų derliaus. Gausiai išplitusios piktžolės, ypač ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais, derlių gali sumažinti mažiausiai 40 procentų. Kenkėjai kasmet „nusineša" apie 11 proc. derliaus, dar maždaug penktadalio netenkama dėl augalų ligų.

Nors pesticidai neabejotinai daro teigiamą poveikį ekonominiam potencialui per padidėjusią maisto, pašarų, pluošto, biokuro produkciją, mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų pernešėjų kontrolei, tačiau šios medžiagos gali sukelti rimtų žmogaus sveikatos sutrikimų ir jo gyvenamosios aplinkos pakitimų. Šiuo metu jau egzistuoja daugybė įrodymų, kad šie cheminiai produktai yra potencialiai grėsmingi žmogui bei kitiems gyviems organizmams ir turi nepageidaujamą šalutinį poveikį supančiai aplinkai. Nė viena visuomenės grupė negali būti visiškai apsaugota nuo sąlyčio su pesticidais ir jų neigiamomis pasekmėmis sveikatai. Padidintos rizikos žmonių grupėms priklauso tiesiogiai pesticidų gamyboje dalyvaujantys darbininkai, pakuotojai, krovėjai, purškėjai, žemės ūkio darbininkai.

Didžiausia potenciali apsinuodijimo pesticidais grėsmė kyla pesticidų gamybos ir pakavimo metu, nes šių procesų metu sunkiausia išvengti rizikos. Chlororganiniai junginiai iš esmės gali apnuodyti bet kurį gyvą organizmą, orą, ežerus ir kitus vandenis, juose gyvenančias žuvis, paukščius, kurie maitinasi tomis žuvimis. Jungtinių Amerikos valstijų Nacionalinė mokslų akademija konstatavo, kad DDT skilimo produktas DDE sukėlė paukščių kiaušinių lukštų plonėjimą, o tai lėmė plikagalvio erelio populiacijos Jungtinėse Amerikos valstijose mažėjimą.

Lazda su dviem galais

Terminas „pesticidai" apima plačią cheminių junginių grupę: fungicidus, herbicidus, rodenticidus, moliuskocidus, nematocidus, augalų augimo reguliatorius ir kt. Kai kurie iš jų, pvz., chlororganiniai insekticidai, buvo sėkmingai naudojami ypač pavojingų ligų, tokių kaip maliarija ar dėmėtoji šiltinė, platintojų vabzdžių kontrolei. Chlororganinių insekticidų naudojimas buvo apribotas arba visai uždraustas daugelyje išsivysčiusių šalių nuo 1960-ųjų. Šiuos produktus pakeitė kiti sintetiniai produktai - fosfororganiniai insekticidai.

Nuo 1970 m. pradėti naudoti karbamatai, o 1980-aisiais rinkoje pasirodė pirmieji piretroidai. Herbicidų bei fungicidų, kaip augalų apsaugos priemonių, naudojimas 1970-1980 m. lėmė didžiulį proveržį žemės ūkio gamyboje. Siektina, kad pesticidai veiktų tik nepageidaujamus organizmus ir būtų netoksiški naudingiems organizmams, žmonėms ir aplinkai. Deja, taip nėra. Todėl kyla aštri diskusija dėl pesticidų naudojimo ir piktnaudžiavimo atvejų.

Pesticidai gyvojoje gamtoje pasireiškia kaip endokrininės sistemos ardytojai. Dažniausiai organizme pastebimas pesticidų neigiamas poveikis - tai natūralių hormonų mėgdžiojimas arba jų veiklos blokavimas. Be to, nustatyta, kad ilgalaikis, nors ir mažomis dozėmis, kontaktavimas su pesticidais lemia žmogaus sveikatos būklės blogėjimą: imuninės sistemos nusilpimą, hormoninės sistemos sutrikimus, sulėtėjusį mąstymą, reprodukcinės sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus.

Jau septyniolika metų (nuo 1996-ųjų) veikia programa „Pesticidų likučių augalininkystės produkcijoje Europos Sąjungoje stebėsena", kurios tikslas - nustatyti maisto produktų užterštumo pesticidais mastą. Pesticidai gali užteršti dirvožemį, vandenį, augaliją ir gyvūniją. Be to, pesticidai veikia netikslinius organizmus - kitaip tariant, sunaikinami ar apnuodijami visai kiti organizmai, o ne tik tie, kurių gausumui kontroliuoti buvo skirti cheminiai produktai. Vienais iš pavojingiausių supančiai aplinkai laikomi insekticidai, tačiau herbicidai taip pat gali gerokai pakenkti netiksliniams organizmams.

Vandens tarša pesticidais - gana dažnai pastebimas reiškinys. Į paviršinius vandenis pesticidai patenka purškimo skiediniui nutekėjus nuo apdorotų augalų ar dirvos. Jungtinių Amerikos valstijų geologijos tarnybos apžvalgoje buvo pateikti 1990 m. atliktos didžiausių šalies upių baseinų visapusiškos studijos rezultatai. Apie 90 proc. vandens ir žuvies mėginių buvo rasta vieno ar dažniausiai keleto pesticidų likučių.

Pesticidų likučių buvo nustatyta visuose didžiųjų upių mėginiuose tiek urbanizuotose, tiek išvystyto žemės ūkio teritorijose. Vos ne visuose (99 proc.) per urbanizuotas vietoves tekančių upelių vandens mėginiuose buvo aptikta pesticidų likučių. Be to, šiuose mėginiuose insekticidų koncentracijos viršijo vandens faunos apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytas normas. Pjudžeto (Puget) sąsiaurio (JAV, Vašingtono valstija) baseino vandentakiuose buvo nustatyti 20 pesticidų likučiai (17 iš jų - herbicidų).

Jungtinių Amerikos valstijų geologijos tarnybos žiniomis, pesticidų likučių daugiau randama urbanizuotų vietovių upelių vandenyse nei upeliuose, tekančiuose teritorijose su išvystytu žemės ūkiu. Tarp pesticidų (21 medžiaga), rastų JAV paviršiniuose ir gruntiniuose vandenyse, vyravo dažnai privačiose valdose bei įstaigose naudojami produktai: herbicidai 2,4D, diuronas, prometonas ir insekticidai chlorpirifosas ir diazinonas.

Jei gruntinis vanduo yra užterštas toksiškomis medžiagomis, tam, kad teršalai savaime išsisklaidytų ar išsivalytų, gali prireikti daugelio metų. Dirbtinai atlikti šį procesą yra labai brangu ir sudėtinga, jei iš viso įmanoma.

Pesticidų likučiai išlieka ilgai

Pesticidai ir jų skilimo produktai, priklausomai nuo dirvožemio aplinkos sąlygų ir pesticido sąveikos, dirvožemyje išlieka skirtingai. Dirvožemio savybėms daugiausia įtakos turi organinių medžiagų kiekis. Kuo dirvožemyje daugiau organinių medžiagų, tuo daugiau jis absorbuoja pesticidų ir jų skilimo produktų. Dirvožemio pH taip pat turi reikšmės dirvožemio taršai. Nustatyta, kad jonizuoti pesticidai (2,4-D, 2,4,5-T, pikloramas, atrazinas) labiau absorbuojami šarminės reakcijos dirvožemių. Kai kuriuos pesticidus dirvoje ir vandenyje esančios bakterijos gerai skaido. Pavyzdžiui, herbicidas 2,4D gana greitai suyra dirvoje dėl dirvos mikroorganizmų veiklos.  

Nekontroliuojamas pesticidų naudojimas mažina dirvos mikroorganizmų kolonijas. Dirvožemio mokslų specialistė Elaine Ingham yra pasakiusi, kad „...sunaikinus bakterijas ir grybus dirvožemis degraduos. Nepagrįstas mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas dirvožemio organizmus paveikia panašiai kaip žmogaus organizmą antibiotikų perdozavimas. Neselektyvių pesticidų naudojimas gali duoti naudos kelerius metus, tačiau netrukus dirvoje neliks naudingųjų mikroorganizmų, atsakingų už organinių maisto medžiagų mineralizavimą."

Pavyzdžiui, augalai yra priklausomi nuo įvairių atmosferos azotą į nitratus transformuojančių mikroorganizmų. Kai kurie dažnai naudojami herbicidai sutrikdo šį procesą: triklopiras neigiamai veikia dirvos bakterijas, kurios amoniaką transformuoja į nitratus; glifosatas stabdo laisvai gyvenančių ir azotą fiksuojančių dirvos bakterijų aktyvumą ir augimą; 2,4D neigiamai veikia ankštinių augalų šaknyse gyvenančių bakterijų veiklą, mažina azotą fiksuojančių melsvadumblių augimą ir aktyvumą, taip pat stabdo amoniaką į nitratus transformuojančių bakterijų veiklą.

Pesticidų likučiai - tai nuolat dirvoje, ore, vandenyje, gyvuose organizmuose bei urbanizuotose teritorijose randami teršalai, kurie gali kenkti tiek augalams, tiek gyvūnams: pradedant naudingaisiais dirvos mikroorganizmais, vabzdžiais ir baigiant netiksliniais augalais, žuvimis, paukščiais ir kt. Chlorpirifosas - dažnas urbanizuotų teritorijų upelių teršalas daugelyje intensyviai pesticidus naudojančių šalių. Šis junginys yra labai toksiškas žuvims ir dažnai sukelia jų žūtį šalia apdorotų laukų ar pastatų esančiuose vandens telkiniuose. Herbicidai taip pat gali būti toksiški žuvims. Atlikti tyrimai įrodė, kad trifluralinas yra labai toksiškas visų rūšių žuvims, nes sukelia žuvims stuburo deformacijas. Labai toksiški žuvims yra herbicidai glifosatai.

Pesticidai laikomi greita, nesudėtinga, palyginti nebrangia ir efektyvia problemų sprendimo priemone. Tačiau neretai jų naudojimas atsieina kur kas brangiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Cheminėmis medžiagomis užteršta beveik visa aplinka: dirva, oras, vanduo. Bet kokia veikla, susijusi su pesticidų naudojimu, turėtų būti pagrįsta moksliniais sprendimais, o ne vien tik kuo didesnio pelno siekiu. Geriausias būdas sumažinti aplinkos taršą nuo pesticidų likučių yra integruotos augalų apsaugos taikymas, kur pirmenybė teikiama necheminėms apsaugos priemonėms.

Skirtingos paskirties pesticidų sunaudojimas įvairiose pasaulio šalyse yra nevienodas. Daugiausiai (44 proc.) sunaudojama insekticidų, tačiau besivystančiose šalyse, tokiose kaip, pvz., Indija, insekticidų sunaudojama vos ne dvigubai daugiau negu likusioje pasaulio dalyje - net 76 proc. visų pesticidų ten sudaro būtent insekticidai. Lietuvoje insekticidai sudarė tik 1 proc. visų sunaudojamų pesticidų, tačiau net 64 proc. visų sunaudojamų pesticidų buvo herbicidai, 16 proc. - fungicidai, 20 proc. - kiti pesticidai (augalų augimo reguliatoriai, desikantai, fumigantai ir kt.). Besivystančiose šalyse herbicidų sunaudojama tik apie 10 proc., fungicidų - apie 13 proc., kitų pesticidų - tik apie 1 procentą.

Sonata KAZLAUSKAITĖ

Mano ūkis, 2013/12