Maždaug ketvirtadalis apie plėtrą galvojančių ūkininkų per artimiausius metus norėtų įsigyti dirbamos žemės, penktadalis - technikos, tačiau juos stabdo lėšų trūkumas. Bankininkai teigia, kad ūkininkams trūksta ne pinigų, o mokėjimo juos valdyti - jie galėtų lengviau plėsti veiklą, jei būtų labiau raštingi finansų valdymo klausimais.

Artimiausiais metais plėstis planuoja 41 proc. šalies ūkių, paskelbė „Swedbank", remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa, kurioje dalyvavo apie 200 ūkininkų. Pernai ūkininkai skaičiavo rekordinio dydžio grūdų derliaus pajamas, kurias galėjo sėkmingai investuoti į tolesnę plėtrą, tačiau tik dalis žemdirbių taip pasielgė, o dauguma jų vis dar svyruoja ir neišnaudoja savo investavimo galimybių. „Swedbank" Smulkaus verslo klientų departamento vadovės Jurgitos Blazgienės teigimu, lėšų trūkumo problemą ūkininkai galėtų iš dalies spręsti išmokę efektyviau valdyti finansus.

Apklausa parodė, kad ūkių plėtrą daugiausia planuoja tie ūkininkai, kurie ir iki šiol pirko dirbamos žemės, technikos, investavo į statinius. Kaip teigiamą tendenciją bankas įvardija tai, kad plėtrą planuoja 12 proc. ūkininkių, kurie iki šiol į ūkius neinvestavo.

Finansų planavimas sustiprintų ūkius

Pasak J. Blazgienės, investuojančių į ūkių plėtrą žemdirbių būtų daugiau, jei jie turėtų užtektinai finansinės veiklos planavimo žinių. Ūkininkai linkę galvoti, kad plėtrai trukdo prasti finansiniai ūkių rodikliai, tačiau plėtrą galėtų paskatinti ne tik geresni veiklos rezultatai, bet ir efektyvesnis finansų valdymas. „Kas ketvirtas šalies ūkininkas apie finansų valdymą norėtų žinoti daugiau. Naujų finansinių žinių dažniau siekia stambieji ūkininkai. Bendrai tokių žinių trūkumą nurodo 8 proc. visų žemės ūkio veikla užsiimančių šalies gyventojų. Tačiau tai dar nereiškia, kad likusiai daliai šių žinių iš tiesų pakanka", - teigia J. Blazgienė.

„Spinter tyrimai" apklausoje dalyvavo smulkieji (iki 10 ha), vidutiniai (10-50 ha) ir stambieji (daugiau kaip 50 ha) ūkiai. Remiantis jų atsakymais, lietuviško ūkio finansų planavimas atrodo taip: metus į priekį savo finansus planuoja 49 proc. ūkininkų, pusmetį - 11 proc., 2-3 metus į ateitį - 11 proc. Ilgesniam laikotarpiui savo ūkio finansų srautus planuoja stambieji ūkiai.

Daugiau kaip pusė smulkiųjų ūkininkų planuoja savo veiklą vieniems metams, o 2-5 metams - vos 7 procentai. Tuo tarpu kas trečias didesnio kaip 50 ha ūkio savininkas planuoja veiklą 2-5 metams. Tai iš dalies gali nulemti didesnis jų tikrumas dėl ateities.

„Swedbank" atstovė pataria, kad norint suplanuoti savo finansines galimybes ir efektyviai pasinaudoti turimomis lėšomis, tinkamiausia būtų sekti Švedijos pavyzdžiu ir ūkio finansų srautus planuoti 2-3 metus į priekį. „Tada galima būtų pasinaudoti ne tik savo nuosavais pinigais, bet ir gauti didžiausią grąža iš investicijų, kurias teikia papildomi finansavimo šaltiniai. Šiuo metu, deja, 2-3 metus į ateitį planuoja tik kas dešimtas šalies ūkininkas, dažniausiai turintis didesnį kaip 50 ha ūkį", - teigia J. Blazgienė.

Finansus kryptingai planuojantis ūkininkas atsižvelgia į sezoniškumą ir darbų cikliškumą. „Swedbank" atstovų teigimu, metų pradžioje geriausia planuoti apyvartines lėšas, grąžinti finansinių įsipareigojimų (jei tokių yra) lėšas ar pratęsti mokėjimus naujam laikotarpiui. Nuo rugsėjo mėnesio iki pat kalendorinių metų pabaigos siūloma: planuoti einamuosius darbus vieniems metams (pavyzdžiui, paskaičiuoti ir skirti dalį pajamų asmeniniams poreikiams ir taupymui, atidėti rezervui dalį pajamų, skirtų ūkio reikalams - apie 10 proc.), o kai vykdomas ūkio modernizavimas ar planuojamos investicijos į žemės sklypus - planuoti 3-5 metams.

Svarbiausi pirkiniai - žemės ir technika

Artėjant naujai ES finansinei perspektyvai, žemdirbiai aktyviau planuoja savo investicines galimybes, tačiau, pasak J. Blazgienės, didžioji dalis laikosi konservatyvaus požiūrio, kad investuoti verta tik nuosavas lėšas. Daugiau kaip 80 proc. ūkininkų ketina vykdyti plėtrą savo lėšomis. Pusė ruošiasi pasinaudoti skolintais pinigais (iš bankų, kredito unijų), o dar 21 proc. ketina pasinaudoti ES paramos pinigais.

Apklausa parodė, kad didžioji dalis plėtrą planuojančių ūkininkų kitąmet norėtų įsigyti dirbamos žemės (25 proc. ūkininkų) bei reikalingų technikos įrengimų (19 proc.), apie 14 proc. apklaustųjų norėtų statyti naujus namus ar renovuoti senus ūkio pastatus, kas dešimtas (11 proc.) - išsinuomoti dirbamos žemės, o apie 9 proc. -  pirkti galvijų.

Ūkininkai apie planavimą

Kęstutis Armonas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas

Planavimas yra gerai, bet mums planus diktuoja gamta, jos sąlygų mes koreguoti negalime. Lietuvos rinka dar labai neatspari svyravimams. Dalis ūkininkų savo veiklos neplanuoja tikriausiai dėl to, kad  jiems trūksta žinių, bet dalis tikrai neįžvelgia prasmės. Aš asmeniškai verčiuosi sėklininkyste. Žinau, kad paklausa sėklai visada bus. Tačiau planuoju tik metus į priekį: ką auginsiu, kuo tręšiu, kur pirksiu pesticidus ir t. t. Sako, kai Dievas stebi žmogų planuojant, jis juokiasi.

Vygantas Keturakis, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas

Apie veiklos ir finansų planavimą rimtai kalbėsime tada, kai mūsų rinka bus ne mažiau stabili negu Švedijos, iš kurios pavyzdžio mums siūloma mokytis. O kol kas mūsų rinka - laukinė. Pernai grūdai užderėjo, kainos buvo geros, bet ūkininkai nespėjo tuo pasidžiaugti ir pasinaudoti, nes paskui tą gėrį atsekė nenumatytos problemos - žemės nuomos ir pardavimo kainų augimas. Šiemet pardavimo kainos nurimo, bet žemės nuoma auga žvėriškai. Ūkininkas bet kokiu atveju planuoja, tiesa, nebūtinai raštu ir ant popieriaus, tačiau Lietuvoje jo planus griauna ne tik gamta, bet ir kiti išoriniai veiksniai. Štai suplanavo ūkininkas pirkti techniką, o čia šast žemė iš po nosies nuplaukė  - kitam atiteko. Kol taip bus, apie ilgalaikį planavimą tik pasvajoti galime.

Onutė Kartavičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė

Mūsų ūkininkams trūksta ne pinigų ar gebėjimų, o drąsos ir ryžto. Reikia eiti, ieškoti, klausti, domėtis, bet žmogus linkęs į konservatyvumą, galvoja, kad gerai taip, kaip yra, kad pasiekti daugiau, kažką pakeisti ne jo jėgoms. Mūsų žmonės gabūs, bet jiems reikia postūmio. Informacijos tikrai netrūksta, galiausiai visada yra Žemės ūkio skyrius, Konsultavimo tarnyba, kurie pataria ir pamoko, tik reikia norėti.

Viktoras TROFIMIŠINAS

Mano ūkis, 2013/11