Prie pat Rokiškio, Palūšnių kaime, šiemet jau treti metai žaliavo pluoštinių kanapių laukas. Ūkio šeimininkas Sigitas Vėjelis ir jo tėtis Alis Vėjelis iš jų sėklų spaudžia aliejų, o pluoštą šiemet panaudoja namui apšildyti. Iš tolo nuo kelio skaisčiai geltona spalva šviečiantis Vėjelių medinukas šią žiemą turėtų daug geriau saugoti krosnies šilumą.

Nors jau keleri metai oficialus ūkio šeimininkas yra Sigitas, tačiau tėtis (beje, pirmasis oficialiai registruotas Rokiškio rajono ūkininkas!) visada jam padeda patardamas, o ir visi ūkiški reikalai apsvarstomi bendrai. Sigitas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų katedros profesorius, tad ūkio darbams gali skirti tik savaitgalius ir atostogas. Ūkis nėra didelis - 60 hektarų, visa žemė nuosava. Su darbais susitvarko patys šeimininkai, samdytis darbininkų neprireikia.

Sėkla - tik sertifikuota

Vėjeliai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti pluoštines kanapes. Prieš trejus metus, kai sumanė jų pasisėti, šiuos augalus gaubė paslaptingas, ne itin geros reputacijos šleifas. Alis prieš sėdamas kanapes pats nuvažiavo pas Rokiškio policijos komisarą ir tiesiai šviesiai išdėstė savo planus. Prieš tai kaip tik Rokiškio rajone buvo aptiktas ir sunaikintas nelegalių kanapių plotas, tad policijai šis augalas ir visi su jo auginimu susiję reikalai buvo ne naujiena.

„Komisaras sako - augink, o mes tikrinsime. Ir tikrino. Tik paskui sužinojau, kad net baudžiamoji byla buvo pradėta, bet paskui nutraukta. Mat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad THC tyrimai neviršijo ES leidžiamos normos", - pradžią prisimena Alis. Pirkdamas sertifikuotą kanapių sėklą, žemdirbys jau tvirtai žinojo, kad kitokio tyrimų atsakymo ir negali būti. Sėklą ūkininkas visuomet įsigyja per Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociaciją. Šiemet kanapėmis buvo užsėti 3 hektarai. Pasirinkta 40 kg/ha sėklos norma, nes pernai, pasėjus 30 kg/ha, pasėlis buvo retokas.

Šiemet kanapes sėjo gegužės 10 dieną, bet, pasak ūkininko, būtų geriausia, jei pavyktų pasėti balandžio pabaigoje, tada kūlimas nenusitęstų į vėlyvą rudenį. Alis įsitikinęs, kad kanapes reikia sėti kaip galima anksčiau, nes vegetacijos sezonas mūsų krašte yra palyginti trumpas, rudenėjant orai greitai atšąla ir kanapės vos spėja subręsti. Vienos naujos veislės plotelį pabandymui užsėjo birželio 5 dieną (mat tik tada sėklą gavo) - tai jau akivaizdžiai per vėlu.

Žemės šiose apylinkėse rūgščios, pH 5. Tad Alis įsigijo specialų barstytuvą kalkėms ir pakalkino negesintomis kalkėmis - jas išbarstė ant ražienų, o paskui sulėkščiavo. Kanapėms reikia daug drėgmės ir šilumos. Jau nuo pat sėklų dygimo minėtų veiksnių trūkumas veikia neigiamai. Štai šį pavasarį kanapės dygo labai nevienodai - lomelėse, kur buvo drėgniau, daigeliai išlindo greitai, o ant kalniukų, kur sausa, dygo labai ilgai.

Didelis privalumas, kad kanapėms nereikia visiškai jokių cheminės apsaugos priemonių. Svarbu prieš sėją gerai įdirbti žemę ir patręšti. Tinka NPK trąšos. Ūkininkas turėjo azofoskos (NPK 16-16-16), tai ja ir patręšė - 150 kg/ha. Žemės prieš kanapes nearė, tik porą kartų sulėkščiavo. Beje, prieš tai tame plote augo sodas. Labai gaila buvo jį išrauti - juk paties rankomis sodintas, tačiau galutinai apsispręsti padėjo praūžusi galinga audra, nukrėtusi ant žemės absoliučiai visus obuolius... Kanapėms augant, buvo labai įdomu stebėti lauką: tose vietose, kur augo obelys, augalai akivaizdžiai tamsesni, mat ten žemė labiau įtręšta.

Kūlimas - vienas sudėtingiausių darbų

Šiemet, matyt dėl sausokos vasaros, kanapės labai anksti pradėjo gelsti - nors jų sėklos dar nebuvo sunokusios, bet patys augalai jau įgavo geltoną atspalvį. Ir grūdeliai šiemet užaugo smulkesni, greičiausiai dėl tos pačios priežasties - vandens trūkumo.

Kaip rodo ūkininko patirtis, sulaukti maksimalios kanapių brandos nėra lengva. Mat šie augalai visą laiką iš šonų leidžia naujus ūglius, kurie savo ruožtu vėliau žydi ir brandina sėklas. Tačiau pagrindinį dėmesį reikia sutelkti į centrinę šluotelę ir žiūrėti, kada joje sunoksta didžioji sėklų masė. Pernai kanapes kūlė rugsėjo 17 dieną, o šiemet tokiu metu jos dar buvo nelabai subrendusios.

Nustatyti tikslų kūlimo laiką - sudėtinga. Reikia nupjauti kelias kanapių šluoteles ir pažiūrėti, ar jau byra sėklos. Jei taip, reiškia laikas kulti. Dalis sėklų visada liks žalios, bet laukti jau nėra ko. Uždelsus kūlimą, kanapių sėklos pradeda byrėti. Be to, kai rudenį laukai ištuštėja, o kanapės vis dar noksta, jos tampa puikiu masalu paukščiams. „Pernai didžiuliai būriai paukščių čia puotaudavo. Sunku ir suskaičiuoti, kiek jie nuostolių galėjo pridaryti, - prisimena Alis Vėjelis. - Sėklų pernai ir užpernai byrėjo po 0,5 t/ha. Manau, tai minimalus derlius, kokio galima tikėtis Lietuvos sąlygomis. Kiti ūkininkai, kiek girdėjau, prikulia apie toną iš hektaro."

Kanapes Vėjeliai nukulia su tuo pačiu kombainu, kaip ir javus. Pjaunamąją pakelia kuo aukščiau, kad ji nukirstų tik šluoteles su sėklomis. Kanapių pluoštas labai stiprus, būna, kad stiebai pradeda vyniotis ant kombaino - tuomet jau reikia stabdyti darbą ir išvalyti mašiną. Geriausia, kad kanapių aukštis neviršytų 2 m - tada dar galima su jomis susidoroti. Bet lauke būna ir iki 3 m išaugusių kanapių, tada jau sunkiau - kombainas nepasiekia, daug šluotelių tiesiog nukrenta ant žemės.

Kuliant nusikulia daug žalių, nesunokusių kanapių sėklų. Jas būtina džiovinti su aktyviąja ventiliacija. Maždaug per savaitę džiovykloje visos sėklos susivienodina, gerai išdžiūva. Jos laikomos paprastame sandėlyje, supiltos 20-30 m sluoksniu, kuris vis perkasamas, kad nepradėtų kaisti.

Kanapių stiebai lieka styroti lauke per žiemą. Anksti pavasarį per lauką pervažiuojama specialiu volu, kuris labai lengvai visus stiebus suguldo ant žemės - stiebai palei pat žemę neįtikėtinai lengvai lūžta. Tada per suguldytų stiebų lauką važiuojama presu ir visa jų masė supresuojama į ritinius.

Ritiniai turi paklausą - juos perka statantieji ekologiškus namelius. Dabar Sigitas veda derybas su vienu verslininku, gaminančiu plokštes iš medžio drožlių ir planuojančiu tokias pat plokštes daryti iš kanapių. Jei derybos pavyks, reikės bent jau 40 t kanapių masės kasmet, o kol kas iš viso Vėjelių auginamo kanapių ploto gaunama tik apie 20 t supresuotų stiebų.

Šią vasarą Alis su sūnumi padarė didelį darbą - apšiltino gyvenamąjį namą. Vieną jo galą šiltino linais, o kitą - kanapėmis. Supresuoti linų stiebeliai buvo tiesiog sukišti į ertmę tarp plokščių ir dar kalkėmis užpilti, kad nesiveistų jokie gyviai. O kanapėse niekas nesiveisia, tai joms jokios apsaugos nė nereikėjo. Patikrinus namo sienų šilumos varžą, paaiškėjo, kad kanapėmis apšiltinta dalis šilumą laiko žymiai geriau.

Linus pradėjo auginti vaistams

Ūkyje dar auginama 5,5 ha sėmeninių linų. Juos auginti pradėjo dėl sveikatos, o tiksliau - dėl negalavimų. Alis nuo jaunystės laikų aktyviai sportavo - ne kartą yra tapęs svarmenų kilnojimo nugalėtoju įvairiuose turnyruose. Kai pradėjo mausti kelio sąnarius, kreipėsi į medikus ir išgirdo gerą patarimą - padėtų linų sėmenų aliejus. Pasirodo, teigiamas šio aliejaus poveikis sąnariams netgi stipresnis negu žuvų taukų.

Alis ne tik linų užsiaugino, bet ir įsigijo tvirtą kokybišką spaudimo presą, pradėjo aliejų gaminti savo namuose. Iš sėmenų aliejaus išeiga yra apie 25 proc., o iš kanapių spaudžiasi sunkiau - tik apie 15 proc. teišeina. Sėmenų aliejus greitai apkarsta (jei norima išlaikyti ilgiau, reikėtų jį laikyti šaldymo kamerose), o kanapių gali stovėti kad ir pusę metų - jo kokybė nesikeičia. Kitąmet ūkininkas planuoja aliejinių augalų asortimentą dar išplėsti aliejiniais ridikais, tad į jo kiemą užsukę pirkėjai turės iš ko pasirinkti.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/11