Lietuvoje daugėja ūkių, kurie verčiasi kailinių žvėrelių ar triušių auginimu. Žvėrininkystė yra savita ir daugeliu atvejų ekonomiškai naudinga žemės ūkio veiklos rūšis. Jos pelningumas labai priklauso nuo gautos produkcijos savikainos. Savikainos skaičiavimas turi savų ypatumų, į kuriuos apskaitos literatūroje dažnai nekreipiama dėmesio.

Produkcijos savikainos skaičiavimas priskiriamas ūkio valdymo (vidaus) apskaitos sričiai. Jos metodiką nustato pats ūkis. Siekiant apskaičiuoti žvėrininkystės produkcijos savikainą, pirmiausia reikia nustatyti žvėrelių auginimo išlaidas. Jas sudaro: materialinės sąnaudos (pašarų, medikamentų ir kitų medžiagų sąnaudos); apskaičiuotas darbo užmokestis už žvėrelių auginimą bei priežiūrą ir ūkio įmokos socialiniam bei sveikatos draudimui; žvėrininkystėje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas; gautų paslaugų sąnaudos; kitos sąnaudos. Išlaidas reikia grupuoti ir kaupti analitinėse sąskaitose pagal žvėrelių rūšis (pavyzdžiui, audinės, žydrosios ir juodsidabrės lapės, mėsiniai triušiai ir pan.). Stambesniuose žvėrininkystės ūkiuose (ar žvėrininkystės padaliniuose) patartina išlaidas detalizuoti pagal grupes: 1) veislinių žvėrelių (veislinės bandos) laikymas bei auginimas ir 2) žvėrelių prieauglio auginimas. Atskirai registruotinos iš kailinių žvėrelių gautų kailiukų žaliavos apdorojimo (kailiukų paruošimo) išlaidos.

Smulkesniuose žvėrininkystės ūkiuose visų kailinių ar mėsinių žvėrelių (veislinių žvėrelių ir jų prieauglio) laikymo bei auginimo išlaidas galima registruoti bendrai, vienoje išlaidų sąskaitoje.

Savikainos skaičiavimai

Skaičiuojant savikainą, iš visos žvėrelių auginimo išlaidų sumos atimama šalutinės produkcijos vertė. Šią produkciją sudaro mėšlas, kritusių žvėrelių kailiukai, tinkama vartojimui kailinių žvėrelių mėsa, realizuotini mėsinių žvėrelių kailiukai ir kt. Šalutinė produkcija įvertintina galimomis pardavimo kainomis arba normatyvine (planine) savikaina.

Žvėrininkystės produkcijos savikainos kalkuliavimo ypatumas yra tas, kad skaičiuojama vieno žvėrelio savikaina. Jeigu veislinių žvėrelių išlaikymo išlaidos registruojamos atskirai nuo prieauglio auginimo išlaidų, kalkuliuojama vieno atjunkyto žvėrelio savikaina. Ji nustatoma dalijant veislinės bandos išlaikymo ir gimusio prieauglio auginimo iki jo atjunkymo (atskyrimo) išlaidas, atskaičius šalutinės produkcijos vertę, iš atskirtų jauniklių skaičiaus. Pavyzdžiui, žvėrininkystės ūkyje juodsidabrių lapių veislinės bandos ir lapiukų auginimo iki atskyrimo išlaidos per metus sudarė 390 000 Lt, gautos šalutinės produkcijos vertė - 40 000 Lt. Atjunkyta 2 000 vnt. lapiukų. Pagal šiuos duomenis atjunkyto lapiuko savikaina lygi 175 Lt/vnt. [(390 000 - 40 000) : 2 000].

Siekiant nustatyti kailiams ar mėsai gauti užmuštų, taip pat perkeltų į veislinę bandą ir parduotų žvėrelių vertę, skaičiuojama vidutinė vieno žvėrelio savikaina. Tam panaudojami metų pradžioje buvusių ir per metus gautų žvėrelių vertės duomenys. Užmuštų ir kitaip išleistų žvėrelių vertė, t. y. jų viso kiekio savikaina apskaičiuojama dauginant išleistų žvėrelių skaičių iš vieno žvėrelio savikainos. Lentelėje pateiktas vidutinės žvėrelių savikainos apskaičiavimo pavyzdys, pritaikytas tam atvejui, kai, auginant nelabai daug žvėrelių, veislinės bandos ir prieauglio auginimo išlaidos registruojamos vienoje sąskaitoje.

N ūkio audinių savikainos skaičiavimas

Pagal užmuštų kailiukams ar mėsai žvėrelių viso kiekio savikainos ir gautų žaliavinių kailiukų (neapdorotų) ar mėsos kiekio duomenis apskaičiuojama vieno kailiuko ar 1 kg mėsos savikaina. Tarkime, kad iš užmuštų audinių gauta 340 kokybiškų žaliavinių kailiukų, tuomet žaliavinio kailiuko faktinė savikaina būtų lygi 55,07 Lt (18725 : 340).

Norint sužinoti išdirbto kailiuko savikainą, prie neapdoroto kailiuko savikainos reikia pridėti apdorojimo savikainą. Ji nustatoma dalijant apdorojimo išlaidas (patirtas savo ūkyje arba gavus paslaugas kitoje organizacijoje) iš išdirbtų kailiukų skaičiaus. Pavyzdžiui, 340 kailiukų apdorojimo išlaidos sudarė 3 230 Lt. Vieno kailiuko išdirbimo savikaina lygi 9,5 Lt. (3 230 : 340) Išdirbto kailiuko faktinė savikaina lygi 64,57 Lt (55,07 + 9,50).

Pagal pardavimo kainos ir savikainos duomenis nustatomas pardavimo pelningumas. Pavyzdžiui, vidutinė audinės kailiuko pardavimo kaina buvo 75 Lt. Tuomet gautas vieno kailiuko pardavimo pelnas lygus 10,43 Lt (75 - 64,57). Pardavimo pelningumas  (pelno ir kainos santykis) sudaro 13,9 proc. [(10,43 : 75)100].

Žvėrininkystės verslo vadovai, neturėdami patikimos informacijos apie produkcijos savikainą, negalėtų priimti ekonomiškai pagrįstų sprendimų dėl tolesnio šio verslo vystymo. Tokiai informacijai gauti būtina visus metus kaupti reikiamus apskaitos duomenis. Juos galima gauti tvarkant apskaitą tiek pagal dvejybinę, tiek pagal  supaprastintąją sistemas.

V. Bružauskas

Mano ūkis, 2013/07