Per keturiolika metų Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas savo dirbamos žemės plotą padidino šimtą kartų - nuo 10 ha 1999-aisiais iki 1 000 ha dabar. Žemdirbio teigimu, ūkio plėtrai didelį postūmį davė 2006-aisiais prasidėjęs bendradarbiavimas su kompanija „Väderstad", iš esmės pakeitęs ūkyje žemės dirbimo technologijas.

Aštunti metai Daniūnų kaime, Ramygalos seniūnijoje ūkininkaujantis Ovidijus žemę dirba be arimo. Tūkstantį hektarų kasmet apsėjantis ūkininkas technologijas pakeitė tuomet, kai įsigijo pirmuosius švedų kompanijos „Väderstad" padargus - sėjamąją ir skutiklį. Žemdirbio teigimu, būtent įdiegus naujas žemės dirbimo technologijas  paspartėjo ir ūkio plėtra: 2006-aisiais dirbo 400, o pastaraisiais metais - per 1 000 ha.

„Švediška technika tikrai kokybiška. Pirmiausia įsigijau 4 m sėjamąją Rapid su trąšų įterptuvu ir 5 metrų darbinio pločio skutiklį Carrier 500. Paskui beveik kasmet - po pirkinį: Biodrill įrangą tarpiniams augalams įsėti, 6 m darbinio pločio sėjamąją Rapid su trąšų įterptuvu, žiedinį volą Rollex 620, ražienų skutiklį Swift", - vardija ūkininkas, turintis ūkyje jau dešimt švediškų padargų.

Ražienų skutiklis Swift ūkyje naudojamas antrus metus. Ovidijus jį truputį patobulino - uždėjo sėkladėžę. Toks sumanymas leidžia vienu važiavimu pasėti, tarkime, rapsus. Tarp ūkininko dirbamos žemės plotų yra nemažai durpžemių, kur drėgnais metais su sėjamąja tiesiog neįmanoma pravažiuosi, o štai su patobulintu Swift rapsų sėjos darbai įmanomi ir tokiuose laukuose. Žemdirbio teigimu, atsisakius arimo, derliai nė kiek nesumažėjo. Juolab dabar, kai yra galimybė su giluminiais purentuvais įdirbi žemę 15-18 cm gyliu, tai galima laikyti vos ne arimu. Giliau jau net neverta, nes atsiveria negyva žemė. Žinoma, būtina kruopščiai laikytis sėjomainos ir atidžiai kontroliuoti ligas pasėliuose. Ypač tai aktualu tais metais, kai augalai būna vešlūs ir nuėmus derlių dirvoje lieka daug šiaudų: jie ne visi spėja suirti, ypač likę viršutiniame sluoksnyje.

Didžioji dalis (80 proc.) pasėlių paprastai skiriama žiemkenčiams. Tai visada rizika, ne visos žiemos būna dėkingos: 2010 m. teko atsėti 600 ha, 2011 m. - 200 ha žiemkenčių. Šiemet rapsai taip pat ne itin sėkmingai peržiemojo. Ovidijus, pavasarį įvertinęs pasėlius, jau buvo net ir vasarinių rapsų sėklos nusipirkęs, bet paskui paliko toliau augti žieminius - kad ir praretėję buvo, bet gavę šilumos ir drėgmės pradėjo stiebtis į viršų. Ilgai šį pavasarį nenorėjusi pasitraukti žiema suvėlino ir vasarinių augalų sėją: paprastai Ovidijaus ūkyje sėja prasidėdavo balandžio 15, o šiemet - tik balandžio 30 dieną. „Vėlavo pavasaris dvi savaites. Tai reiškia, kad ir javų branda bus vėlyvesnė, o derlius mažesnis", - rekordinių metų jau nesitiki ūkininkas.

Auksiniai - 2008-ieji, deimantiniai - 2012-ieji

Šiemet Ovidijus kuls jau penkioliktąjį derlių. Žvelgdamas į prabėgusius metus, žemdirbys sako, kad sėkmė priklauso ne tik nuo kokybiškos žemės ūkio technikos, bet ir nuo gamtos. „2007-2008 metai žemės ūkiui buvo auksiniai, o pernykščiai - deimantiniai", - nebijo garsiai pasidžiaugti Ovidijus. Pernai sėkmę lėmė puikus augalų peržiemojimas, itin geras derlius ir aukštos supirkimo kainos. Ūkininkas su šypsena pajuokauja, kad tokia situacija gal tik kartą per du tūkstančius metų pasitaiko, kai visi kriterijai taip gerai žemdirbio naudai sutampa. Kviečių derliaus vidurkis pernai buvo 7,8 t/ha, miežių - 5,7 t/ha, vasarinių rapsų - 2,6 t/ha.

Ovidijus labai kruopščiai atsirenka auginamas veisles. Dabar pasiliko tik vieną žieminių kviečių veislę Skagen ir miežių Propino. Žieminių ir vasarinių rapsų sėja tik hibridinę sėklą. Ūkininkas ne kartą įsitikino kokybiškos sėklos nauda ir žemesnės reprodukcijos kaip C2 sėklos jau net nesėja. „Gera sėkla visada save atperka. Per vieną atsėlį gaunamas nuo 300 iki 500 kg/ha derliaus priedas, o kur dar atsparumas ligoms", - samprotauja Ovidijus. Jo ūkyje dauginama ir sėklinė medžiaga - šiemet noksta 370 ha sėklinių pasėlių. Užauginta sėkla parduodama kompanijai „Baltic Agro".

Sėjomainai plėsti būtinai reikėtų auginti ankštinių augalų, tačiau Ovidijų gąsdina tai, kad iki šiol nėra tokių žirnių veislės, kuri tikrai neišgultų. Ankštinių augalų kūlimas paprastai nusitęsia į rudenį, kai prasideda netinkamos oro sąlygos. Tad sėjomainai išlaikyti ir dirvožemiui pagerinti ūkininkas naudoja sideralinius augalus. „Nuėmę derlių ir nuskutę dirvą, su Swift įsėjame sideralinių kultūrų - garstyčias arba vasarinius rapsus. Paskui, spalio-lapkričio mėnesį, paaugę sideraliniai augalai įterpiami į dirvą. Sėjomainos laikytis būtina: per ūkininkavimo metus pastebėjau, kad geras priešsėlis duoda 1 t/ha grūdų priedą", - sako ūkininkas.

Ūkio dydis - jau optimalus

Ovidijaus įsitikinimu, daugiau ūkio plėsti jau nebereikėtų, dabar svarbu išlaikyti tai, ką turi. Juolab kad ir technikos parkas visas sukomplektuotas. Daugiau dėmesio žemdirbys planuoja skirti laukams gerinti, pasėliams prižiūrėti, ūkio infrastruktūrai sutvarkyti, melioracijos sistemoms renovuoti.

Buvo metas, kai Ovidijus vienas 1 000 ha pasėdavo, 5 000 ha nupurkšdavo ir 500 ha nukuldavo. Bet dabar taip nebesiplėšo - samdo dar penkis darbuotojus. Sezoniniams darbams kaskart ieško darbininkų - štai šiemet pavasarį akmenims rinkti dar samdė 15 žmonių pagal paslaugų teikimo kvitus. Ko jau ko, o akmenų ūkio valdomose žemėse tikrai netrūksta. Tai buvo dar viena svari priežastis rinktis švedišką techniką - jei patikimai dirba Švedijos laukuose, tai ir Lietuvos akmenėliai jai nebus kliūtis.

Ne tik akmeningų, bet ir užmirkusių plotų ūkyje nemažai. Ramygalos, Vadoklių apylinkės nuo seno garsėjo kaip klaidžių pelkių kraštas, todėl melioracija čia labai svarbi. Žemės našumas įvairus - yra ir 50 našumo balų vertinamų laukų, bet nemažai ir 40 balų teturi. Ūkininkas patenkintas, kad ūkio valdas pavyko sudėlioti gana kompaktiškai - iki tolimiausio lauko tenka važiuoti netoli - 6 km. Laukų dydžiai įvairūs: keturi laukai yra stambūs, didesni kaip 100 ha, bet yra ir visai mažiukų. Du trečdaliai dirbamos žemės yra nuosava.

Ovidijus yra Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys, Panevėžio LŪS skyriaus narys. Tiesa, žemdirbys pastebi, kad pastaruoju metu ir jo paties, ir kitų ūkininkų visuomeninis aktyvumas priblėsęs. „Kai geri metai, kai nėra bėdų, tai ir pasyvumas jaučiamas", - tarsteli ūkininkas. Ovidijaus įsitikinimu, ateityje būtina dar didinti derlių - taikant geresnę sėjomainą, optimaliu laiku sėjant, purškiant, kuliant, taip pat taupyti vienu važiavimu atliekant kuo daugiau operacijų.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/07