Kaip rapsai yra nepageidaujami kitų žemės ūkio augalų pasėliuose, taip ir kiti žemės ūkio augalai yra laikomi piktžolėmis rapsuose. Dažniausiai tokie nepageidaujami augalai vadinami pabiromis. Nekontroliuojamos pabiros stelbia rapsų pasėlį, mažina derlių, apsunkina jo nuėmimą, didina sėklų valymo ir džiovinimo išlaidas.

Rapsai pasėlių struktūroje užima svarbią vietą. Jie ne tik geras priešsėlis daugeliui žemės ūkio augalų, bet ir puikus dirvos struktūros gerintojas. Nors rapsai (ypač dygimo metu) yra palyginti jautrūs dirvos suspaudimui, tačiau vėlesniais augimo tarpsniais jų šaknys skverbiasi į gilesnius sluoksnius, taip pagerindamos dirvos aeraciją, laidumą vandeniui. Per pastarąjį dešimtmetį rapsų plotai išaugo tris kartus ir užima per 10 proc. visų pasėlių ploto. Žinoma, tai lėmė ne vien minėtos rapsų savybės, bet ir geros jų sėklų supirkimo kainos.

Rapsai nėra reiklūs priešsėliui, todėl jiems tinka beveik visi augalai, išskyrus tos pačios šeimos augalus. Žieminiams rapsams svarbiausias priešsėlio derliaus nuėmimo laikas, dėl to jie dažniausiai sėjami po žieminių javų, daugiamečių žolių, ankstyvųjų bulvių, pūdymo, taip pat po vasarinių miežių bei žirnių. Rapsai į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 3-4 metų (įskaitant žieminius ir vasarinius rapsus bei rapsiukus). Tai būtina, siekiant išvengti didelio ligų ir kenkėjų antplūdžio bei žieminių rapsų pabirų vasariniuose rapsuose.

Rapsai rapsuose

Kol kas nėra herbicidų, kuriais galėtume sukontroliuoti žieminių rapsų pabiras vasariniuose rapsuose ir atvirkščiai - vasarinių žieminiuose, išskyrus glifosato preparatus, naudojamus iki pagrindinio augalo sudygimo, kai pabiros jau sudygusios (pavyzdžiui, taikant ražieninę sėją arba atsėjant neperžiemojusius rapsus).

Prevencinės priemonės būtų tokios: sėjomainos laikymasis (rapsų pabiros palyginti nesunkiai kontroliuojamos varpiniuose javuose), gilus arimas, lauko pakraščių (pakelių, pagriovių) šienavimas, kad sudygusios rapsų pabiros neišbarstytų sėklų. Nerekomenduojama vasarinių rapsų sėti po grikių dėl galimo grikių pabirų išplitimo, kurios sunkiai kontroliuojamos dėl to, kad grikiai atsparūs daugeliui rapsų herbicidų.

Javai rapsuose

Didžiausią pasėlių struktūros dalį sudaro grūdiniai augalai, kurie užima apie 50 proc. visų pasėlių. Iš visų grūdinių augalų apie 95 proc. sudaro varpiniai javai (kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, avižos), todėl nenuostabu, kad rapsų pasėliuose dažnai susiduriame su varpinių javų pabiromis.

Varpinių javų pabiras dažniausiai tenka kontroliuoti žieminių rapsų pasėliuose. Netgi taikant gilų arimą, ne visuomet pavyksta išvengti pabirų sudygimo. Tai labai priklauso nuo kombaino sureguliavimo, dirvų skutimo, tai pat nuo arimo kokybės. Ūkiuose, kur taikoma neariminė žemės dirbimo sistema, o ypač tiesioginė sėja, jei nenaudojamas glifosatas po derliaus nuėmimo ar tuoj po sėjos, pabirų kontrolė neišvengiama. Taikant bearimę žemės dirbimo sistemą, pabiras gali tekti kontroliuoti ir vasarinių rapsų pasėliuose.

Varpiniai javai, kaip ir kiti vienaskilčiai augalai (vienmetės ir daugiametės žolės, kukurūzai), rapsuose palyginti lengvai kontroliuojami. Jų kontrolei galime naudoti: Agilą (propakvizafopas 150 g/l), Focus ultra (cikloksidimas 100g/l), Leopardą (kvizalofop - P -etilas 50 g/l), Panterą 40 EC (kvizolafop - P -tefurilas 40 g/l) ir Targa super (kvizalofop - P - etilas 50 g/l). Pasėliai purškiami, kai javų pabiros yra 2-5 lapelių tarpsnio iki stiebo augimo pradžios. Žieminius rapsus galima purkšti ir rudenį, ir pavasarį. Jei javų pabiros negausiai išplitusios ir purškiama optimaliu laiku, galima naudoti mažesnę registruotą herbicido normą.

Žirniai rapsuose

Sėjant žieminius rapsus po žirnių gali tekti kontroliuoti jų pabiras. Nors žirniai ir neperžiemoja, tačiau, esant labai gausiam pabirų kiekiui, jie gali stelbti pasėlį, dėl to pasėlis bus jautresnis iššutimui žiemos metu. Žirniai, kaip ir kiti pupiniai, yra labai jautrūs klopiralidui, kurio yra herbiciduose Galera (klopiralidas 267 + pikloramas 67 g/l) ir Lontrelas 72 SG (klopiralidas 720 g/kg). Galera ar Lontrelas purškiami nuo 4 lapelių iki žiedpumpurių susidarymo tarpsnio (kol žiedpumpuriai yra apgaubti lapeliais, neatviri). Šiuos herbicidus galime naudoti ir rudenį, ir pavasarį. Klopiralidui taip pat labai jautrios bulvės, morkos, salotos. Pikloramui jautrūs runkeliai ir burokėliai, kai jie yra iki 4 cm aukščio.

Nupurškus optimaliu laiku, visų minėtų herbicidų efektyvumas yra labai geras. Svarbu tinkamai sureguliuoti purkštuvą, kad jis tolygiai paskleistų herbicidus. Nepurkšti esant dideliam vėjui, nes gali nukentėti šalia esantys jautrių augalų pasėliai. Dauguma minėtų herbicidų veiksmingiausi, kai oro temperatūra optimali, 10-25 °C.

Herbicidai geriau veikia intensyvaus augalų augimo metu, kai pakankamai šilta ir drėgna. Nerekomenduojama jų purkšti, kai yra didelė rasa, šlapi augalai. Po purškimo iki lietaus turėtų praeiti ne mažiau kaip 2 valandos. Purškimo metu taip pat labai svarbu laikytis visų saugos reikalavimų, kad nepakenktume sau ir aplinkai, todėl prieš purškimą būtinai perskaitykite herbicidų etiketę.

G. Kadžienė

Mano ūkis, 2013/07