Teigiama, kad nauja žieminių kviečių veislė agrotechniniam lygiui efektyviai gali tikti apie 15 metų - paskui rinkai reikia naujos kokybės. Tad selekcininkų darbas niekada nesibaigia. Kaip bendrame kontekste atrodo naujos lietuviškos žieminių kviečių veislės?

Kviečių veislių rinkoje yra daug, tačiau svarbu, kad jos tiktų saugiai auginti konkrečiose vietovėse ir turėtų perdirbimo pramonei reikalingus parametrus. Selekcininkų pastangomis per pastaruosius dešimtmečius žieminių kviečių derliaus potencialas išaugo apie 25 procentus. Šiuo metu naujų veislių derlingumas didėja nedaug, tačiau dar yra nemažai galimybių kurti veisles, pasižyminčias kompleksišku atsparumu įvairioms ligoms, kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams bei skirtingais kokybiniais parametrais.

Nauji augalų genotipai, galintys efektyviai panaudoti technologinį progresą, yra kuriami taikant juos prie greitai kintančių ir intensyvėjančių žemės ūkio sąlygų. Kviečių grūdų perdirbimo bei miltinių gaminių kepimo pramonė taip pat nuolat tobulėja. Naujos grūdų perdirbimo technologijos daug tiksliau išnaudoja grūdų kokybinius parametrus, todėl kyla specifinės žaliavos poreikis.

Žieminių kviečių selekcija Lietuvoje buvo pradėta 1922 m. ir vykdoma iki šiol. Šiuo laikotarpiu buvo sukurtos kelios labai populiarios veislės - Akuotuotieji, Dotnuvos 458, Širvinta 1. Pastarosios kviečiai vis dar auginami praėjus net 24 metams po registravimo 1989-aisiais! Šios veislės augalai intensyvaus jų auginimo laikotarpiu užimdavo apie pusę žieminių kviečių auginimo arealo Lietuvoje. Po 1990 metų žieminių kviečių selekcija buvo atnaujinta ir jau 2001 m. registruotos veislės Ada, Seda ir Tauras, o 2002 m. - Milda, Lina ir Alma. Visos veislės, išskyrus Sedą, yra labai geros grūdų kokybės, tačiau vidutinio derlingumo ir atsparumo ligoms.

Tiriamos naujo tipo veislės

Augintojų ir perdirbėjų poreikiai turėjo įtakos naujo tipo veislių, pasižyminčių dideliu derlingumu, atsparumu ligoms, išgulimui ir žiemojimui, subrandinančių įvairios paskirties grūdus, sukūrimą. Iš tokių veislių galima paminėti jau pradėtas dauginti Kovas DS ir Vikaras DS bei perspektyvias selekcines veisles 5823-8, 5899-16 ir Kena DS, tiriamas Valstybinės augalininkystės tarnybos veislių tyrimo skyriuose.

Straipsnyje pateikiami duomenys, gauti Augalų veislių tyrimo skyriuose Plungėje, Kaune, Pasvalyje ir Utenoje. Žieminių kviečių veislių tyrimai atlikti pagal intensyvią auginimo technologiją. Vidutiniai visų stočių kontrolinių veislių derliaus vidurkiai buvo tokie: 2007 m. - 8,2, 2008 - 9,5; 2009 - 8,7; 2010 - 7,3; 2011 - 6,8; 2012 m. - 9,5 t ha^-1.

Kovas DS tirtas 2007-2009 m., Vikaras DS - 2008-2010 m., Kena DS ir 5823-8 tirti 2010-2012 m., 5899-16 - 2011-2012 metais. Santykinis derlingumas ir grūdų kokybiniai parametrai apskaičiuoti konkrečios kviečių veislės rodiklius lyginant su 4 standartinių veislių vidurkiu. 2007-2008 m. standartinės veislės buvo Zentos, Lars, Anthus ir Kodex; 2009-2011 m. - Zentos, Anthus, Mulan ir Türkis, o 2012 m. - Zentos, Anthus, Mulan ir Kovas DS.

Naujausių lietuviškų žieminių kviečių veislių vidutinis santykinis derlingumas standartų vidurkius viršijo iki 8 proc. Geriausia kokybe išsiskyrusi Kena DS buvo tokio pat derlingumo kaip ir standartų vidurkis. 5823-8 ir Kovas DS standartus viršijo 4 ir 5 proc., o Vikaras DS ir 5899-16 atitinkamai - 7 ir 8 proc. Bendras visų naujų veislių derlingumo vidurkis standartus viršijo beveik 5 proc. Tai atitinka daugelio tyrimų nustatytą selekcijos įtaką derlingumo didėjimui (apie 0,5 proc. per metus).

Lyginant veisles pagal derlingumą ir miltų kokybinius rodiklius matyti, kad kuo kviečių grūdai buvo geresni, tuo jų derlius buvo mažesnis. Toks santykis nustatytas atliekant daugelį veislių tyrimų. Grūdų kokybe išsiskyrė Kena DS, standartus baltymų kiekiu viršijusi 6, sedimentacija - 19, glitimu - 10, kritimo skaičiumi - 21 ir hektolitro mase - 9 procentais.

Palyginti stabiliai, bet neženkliai (2-4 proc.) beveik visais parametrais standartus viršijo 5823-8. Kovas DS pasižymėjo labai panašiais, be svyravimų, kokybiniais rodikliais, taip pat ir stabiliu derlingumu. Veislė kandidatė 5899-16 buvo pati derlingiausia, daugelis kokybinių rodiklių taip pat buvo geri, išskyrus sedimentaciją. Galima numatyti, kad šios veislės kviečiai tiks miltų mišiniams, etanolio gamybai ar pašarams.

Selekcininkų vertinimas

Pateikti agronominiai rodikliai įvertinti Žemdirbystės institute. Tyrimo laikotarpiu buvo labai kontrastingų metų, tai leido iš esmės įvertinti veislių kompleksines savybes. Pagal varpų ir grūdų kiekį bei krūmijimąsi aprašomos veislės ženkliai nesiskiria, šie rodikliai yra aukšti ar labai aukšti. Kena DS yra šiek tiek mažesnio derlingumo, tačiau pastarąjį trūkumą atsveria labai gera grūdų kokybė, žiemojimas bei atsparumas ligoms. Nors šios veislės kviečiai yra palyginti aukšti, tačiau jų atsparumas išgulimui yra vidutinis, o tinkamai naudojant retardantus, gulimas būna labai nežymus.

Likusių veislių kviečiai yra palyginti žemi bei atsparūs išgulimui. Pagal mažai kur pateikiamą kriterijų - rudeninį vešlumą - rudenį lėtai auga Vikaras DS ir 5823-8 veislių kviečiai, o Kovas DS, Kena DS ir 5899-16 auga vidutiniškai. Šis požymis nulemia, kaip anksti galima pradėti konkrečios veislės augalų sėją. Pirmųjų dviejų veislių kviečius galima pradėti sėti anksti, o likusių -vidutiniais terminais, nes peraugę jie šiek tiek prasčiau žiemoja.

Pavasarinis augimas lėčiausias buvo veislės Vikaras DS, kitų - vidutiniškas. Greitai augančių veislių kviečiai pavasarį greičiau uždengia dirvos paviršių bei konkuruoja su piktžolėmis, o lėtai augančių ilgai krūmijasi ir suformuoja tankų pasėlį.

Kritinis faktorius - peržiemojimas

Pastaraisiais metais kritinis faktorius žieminiams kviečiams buvo jų peržiemojimas. Visos tirtos veislės atlaikė kritines 2010 ir 2011 m. žiemas. Atspariausia šalčiui buvo Kena DS, o atspariausia pavasariniam pelėsiui - 5899-16.

Atsparumas dygimui varpose taip pat labai svarbi savybė, nes retai augintojai spėja kviečius nuimti optimaliais terminais. Atsparesnės veislės kviečiai ilgiau išlaiko optimalų kritimo skaičių, juos galima ilgiau palaikyti lauke, o kiek jautresnių veislių reikia nuimti, kai tik sunoksta. Vikaras DS ir 5899-16 buvo jautriausios, tačiau abi veislės yra vėlyvos, nuimamos, kai javapjūtė jau įsibėgėja, be to, 5899-16 yra pašarinės paskirties, tad kritimo skaičius jai neturi didesnės reikšmės.

Kovas DS ir 5823-8 išsiskyrė stambiais grūdais, kitos - vidutiniais. Svarbu žinoti, kad veislės Kovas DS kviečiai užmezga daug grūdų, todėl jiems labai svarbu aukštas mitybinis lygis. Jei maisto medžiagų trūksta, dalis grūdų nevisai susiformuoja. Grūdų formavimąsi taip pat nepalankiai veikia nepakankama ligų kontrolė.

Pagal kokybės grupę veislės užėmė visą skalę nuo labai geros kokybės - E (Kena DS) iki pašarinės - C (5899-16).

Tinkamumas atsėliuoti

Dabartinės sėjomainos yra prastos, sudarytos tik iš 3-4 augalų, todėl veislių tinkamumas atsėliuoti yra labai svarbus požymis. Kovas DS ir 5823-8 vidutiniškai tinka atsėliavimui. Vikaras DS tinka gerai, o Kena DS - labai gerai, jei naudojami efektyviai pavasarinio pelėsio sukėlėjus kontroliuojantys sėklų beicai. Panaši sąlyga galioja ir 5899-16 kviečiams, kurie yra atspariausi ligoms, bet jų sėklos turėtų būti beicuojamos efektyviai javaklupės sukėlėją kontroliuojančiais beicais.

Anksčiausiai (rugsėjo pradžioje) gali būti sėjami Vikaras DS kviečiai, nes pasižymi lėtu rudeniniu augimu. Veislių Kovas DS, 5823-8 ir 5899-16 kviečiai turėtų būti pradėti sėti rugsėjo 1-o dešimtadienio pabaigoje ir baigiami iki rugsėjo pabaigos, nes vėlyvesnė sėja yra rizikinga dėl galimo vėlyvo ir sauso pavasario. Tokiomis sąlygomis vėlyvos sėjos plotai dera 10-30 proc. mažiau. Kena DS turėtų būti sėjama vidutiniais terminais - rugsėjo II dešimtadienį, kad spėtų visai išsikrūmyti. Tai užtikrina tolygų pavasarinį bei tolimesnį vystymąsi.

Kompleksinis atsparumas ligoms

Didžiausias progresas žieminių kviečių selekcijoje yra pasiektas kuriant veisles, pasižyminčias kompleksiniu atsparumu ligoms. Naujos lietuviškos žieminių kviečių veislės pasižymi geru atsparumu miltligei (6-8 balai). Atsparumas lapų septoriozei svyruoja nuo vidutinio (Kovas DS ir 5823-8) iki labai gero (Kena DS ir 5899-16). Atsparumas dryžligei buvo vidutinis, tik Kena DS išsiskyrė kaip gana atspari. Atsparumas rudosioms rūdims buvo pakankamas ir svyravo nuo vidutinio (Vikaras DS) iki aukšto (5899-16).

Pagal atsparumą varpų septoriozei veislės svyravo nuo vidutinio (Kovas DS) iki labai gero (Kena DS). Tirtų veislių kviečiai buvo vidutinio arba aukštesnio (5823-8 ir 5899-16) atsparumo varpų fuzariozei, vidutiniškai atsparūs javaklupei (5-6 balai). Veislių 5823-8 ir 5899-16 atsparumas stiebalūžei įvertintas 5 ir 6 balais, kitų veislių - 4 balais.

Pavasariniam pelėsiui atspariausia buvo 5899-16, tyrimo laikotarpiu įvertinta kaip atspari. Likusios veislės pasižymėjo vidutiniu atsparumu (5-6 balai) pastarajai ligai. Geriausiu kompleksiniu atsparumu pasižymėjo Kena DS bei 5899-16 veislių kviečiai.

Ž. Liatukas, V. Ruzgas

Mano ūkis, 2013/07