Gamta - mūsų namai, tačiau juose žemdirbiui nėra jauku, kai žiemą laukus dengia plonas sniego sluoksnis, pavasarį trūksta drėgmės ir šilumos, o baigiant bręsti javams gausūs krituliai ir vėjo gūsiai juos suguldo ir užtęsia pjūties pradžią.

Mūsų sąlygomis javų ir rapsų pjūtį reikia baigti iki rugpjūčio 25 dienos. Stambūs ir vidutinio dydžio ūkiai jau turi modernius kombainus ir derlių sudoroja optimaliu laiku. Naujų, labai laidžių kombainų automatinio valdymo sistemos daug kur pavaduoja kombainininką: keičia važiavimo greitį, technologinius parametrus, seka kokybinių rodiklių kitimą, nurodo trikdžių vietą, priežastį ir pataria, ką daryti, kad kombainai dirbtų sklandžiai. Tokią sudėtingą ir brangią mašiną turi valdyti aukštos kvalifikacijos kombainininkas. Deja, jų trūksta daugumoje ūkių. Dabar prekė yra ne tik grūdai, bet ir šiaudai bei pelai. Jiems atskirai surinkti reikalingos dar sudėtingesnės mašinos. Taigi, žemės ūkio darbuotojų laukia svarbios permainos, kurioms reikia ruoštis jau dabar.

Dabar gaminami universalūs kombainai. Jie derlių doroja visose pasaulio šalyse. Nors Lietuvoje javų pjūčiai sąlygos yra nepalankios, bet jau spėjama derlių sudoroti laiku ir ražienoje išbarstyti tik apie 1-2 proc. išauginto derliaus, o esant labai nepalankioms sąlygoms - 3-5 proc. Kombainai sparčiau dirba ir mažiau išbarsto grūdų, kai paliekama apie 200, o nuimant miežius - 150 mm aukščio ražiena. Tada į kombainą tiekiama apie 20 proc. mažiau kviečių, o miežių srautas būna apie 13 proc. mažesnis, palyginti su tiekiamu srautu, kai yra nustatyta 100 mm aukščio ražiena. Padidinus kviečių ražieną 100 mm, kombaino su 6 m pločio pjaunamąja valandinės degalų sąnaudos sumažėja 5, o nuimant miežius - maždaug 2 litrais.

Javų nuėmimo grūdų nuostolius galima būtų sumažinti, jeigu kompiuteris rodytų realius šiaudų separavimo ir nuokulų valymo grūdų nuostolius. Dirbdamas su kombainu operatorius stebi tik jų kitimą, jeigu teisingai nustatytas jutiklių jautrumas. Kombainininkas darbo metu negali nustatyti faktinių grūdų nuostolių ir jų suderinti su kompiuterio rodmenimis. Ūkio specialistas tai galėtų atlikti, tačiau neturi reikiamų priemonių. Norint nustatyti, kiek išbyra ant dirvos grūdų šiaudus klojant į pradalges, reikia turėti ne vieną, o bent tris 0,3 m pločio ir 1,8 m ilgio lovelius. Deja, jų niekas neturi ir nesistengia įsigyti.

Grūdų nuostolių nustatymas

Remdamiesi daugiamečiais ieškojimų rezultatais, sudarėme paprastesnę grūdų nuostolių nustatymo metodiką. Ūkio vadovus ir specialistus domina, ar bendri kombaino grūdų nuostoliai neviršija leistinosios 1 proc., o nuimant javus nepalankiomis sąlygomis - 2 proc. ribos. Dažniausiai kombainai susmulkintus šiaudus ir pelus paskleidžia ražienoje. Bendriems grūdų nuostoliams nustatyti pakanka turėti U formos 0,2 x 0,2 m² ploto rėmelį. Jį galima pasigaminti iš 5 mm storio vielos. Nustatant grūdų nuostolius, reikia įvertinti, kad kuo platesnė kombaino pjaunamoji, tuo šiaudų pjaustinys ir jame esantys grūdai netolygiau paskleidžiama visame pjaunamosios ruože. Pjaustinio sklaida priklauso nuo smulkintuvo ir skleistuvo konstrukcijos, pasvirimo kampo, vėjo stiprumo ir krypties.

Susmulkinti šiaudai skleidžiami ražienoje. Norint nustatyti bendruosius (pjovimo, šiaudų separavimo ir nuokulų valymo) grūdų nuostolius, rėmelis dedamas du kartus tarpe tarp vairavimo ratų palikto pėdsako, po kartą šalia vairavimo ratų pėdsako ir apie vieno metro atstumu nuo jų. Jeigu pjaunamosios plotis didesnis kaip 6 m, kitus rėmelius reikia dėti 1,5 m atstumu dar toliau. Duomenys bus gana tikslūs, jeigu aštuoniuose rėmelių apribotuose ploteliuose rasti grūdai bus atskirai suskaičiuoti, tada apskaičiuotas vidutinis grūdų kiekis ir lygtimi surasti bendri grūdų nuostoliai, kg ha^-1:

N₁=0,25 a₁ A,               (1)

čia a₁ - rėmelio apribotame plotelyje rastas vidutinis grūdų skaičius, vnt.;

A - 1 000 grūdų svoris, g.

Jeigu rėmelio apribotuose ploteliuose randama pjovimo metu nulaužytų varpų su grūdais, jos iškuliamos, grūdai suskaičiuojami. Apskaičiuojamas vidutinis rėmelio plotelyje rastų grūdų skaičius (laisvų ir varpose) ir ta pačia lygtimi apskaičiuojami bendri grūdų nuostoliai. Jie bus kelis kartus didesni, palyginti su nuostoliais, kai lenktuvai nenulaužo varpų, nes vienoje varpoje yra apie 35 kviečių grūdai.

Šiaudai klojami į pradalges. Kai pelų skleistuvų pavara neišjungta, nustatomi pjovimo ir šiaudų separavimo grūdų nuostoliai. Išjungus pelų skleistuvų pavarą ir juos nustūmus toliau nuo viršutiniojo sieto, nuokulos kris ant dirvos. Tada bus nustatomi bendrieji grūdų nuostoliai (pjovimo, šiaudų separavimo ir nuokulų valymo).

Sustabdžius kombainą ir išjungus technologines pavaras, kombainininkas eina toliau nuo kombaino. Rankomis imami šiaudai nuo pradalgės viršaus, jie kratomi ir nukeliami. Lieka visame pradalgės plotyje nepadengtas šiaudais dirvos ruoželis. Jame dedamas 0,1 x 0,1 mm ploto rėmelis arba rankos plaštaka (0,01 m² plotas). Rėmelio ar rankos plaštakos apribotame plotelyje rasti grūdai suskaičiuojami.

Rėmelį arba rankos plaštaką reikia dėti visame pradalgės plotyje bent penkiose vietose. Tai reikia pakartoti trijuose pradalgės ruoželiuose. Apskaičiavus 0,01 m² plotelyje rastą vidutinį grūdų skaičių, apskaičiuojami (3 lygtimi) bendrieji (pjovimo, šiaudų separavimo ir nuokulų valymo) grūdų nuostoliai (kg ha^-1) (pelai nuo viršutinio sieto byra ant dirvos):

N₃ = a₂ A                    (3)

čia a₂ - vidutinis 0,01 m² plotelyje (0,1 x 0,1 m) rastų grūdų skaičius, vnt.

Jeigu rėmelio ar rankos plaštakos apribotame 0,01 m² plote vidutiniškai yra 2 grūdai, tai bendri kombaino grūdų nuostoliai (pjovimo, šiaudų separavimo ir nuokulų valymo) siekia 80 kg ha^-1, tai sudaro 1,14 proc. viso (7 t ha^-1) derliaus.

Kai pelai paskleidžiami ražienoje, o šiaudai guldomi į pradalges, lygtimi (3) apskaičiuojami pjovimo ir šiaudų separavimo grūdų nuostoliai. Tik šiaudų separavimo grūdų nuostoliai nustatomi, kai iš lygtimi (3) apskaičiuotų grūdų nuostolių atimami lygtimi (1) apskaičiuoti pjovimo grūdų nuostoliai. Jeigu šiaudų separavimo grūdų nuostoliai yra artimi 0,3 proc., kompiuteryje keičiamas jutiklių jautrumas, kad šviesos indikacijos stulpelis (1) dar nesiektų brūkšnelio.

Pjovimo grūdų nuostoliai, kai šiaudai klojami į pradalges, nustatomi taip: pravažiavus kombainui, tarp pjaunamosios krašto ir kuliamosios šono ant dirvos dedamas 0,2 x 0,2 m (0,04 m²) rėmelis. Rėmelį reikia dėti bent penkiose vietose. Tikslesni duomenys, kai rėmelis dedamas abiejose kombaino pusėse. Rėmelio apribotuose ploteliuose renkami tik pjovimo metu išbarstyti grūdai ir lenktuvų nulaužytos varpos. Patamsėję grūdai ar varpos nerenkamos. Ploteliuose rasti grūdai (laisvi ir varpose) suskaičiuojami. Apskaičiuojamas vidutinis jų skaičius ir lygtimi (1) surandami pjovimo grūdų nuostoliai, kg ha^-1.

Vidutiniškai rėmelio plotelyje gali būti iki 3 grūdų (derlius 7 t ha^-1, 1 000 grūdų svoris 40 g), nes leistini pjovimo grūdų nuostoliai yra 0,5 proc. Kuo mažesnis derlius, tuo grūdų rėmelyje  turi būti mažiau.

Kūlimo grūdų nuostoliai

Kai lėčiau sukamas kūlimo būgnas ir paliekamas šiek tiek didesnis tarpas tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostų, grūdų sužalojama ir šiaudų sutrupinama mažiau. Tačiau tada gali likti varpose neiškultų grūdų. Smulkinant šiaudus peiliukai iškulia iš varpų visus grūdus ir juos išbarsto ražienoje. Kūlimo metu grūdų nuostolių nustatyti negalima.

Kombainų konstrukcija

Kombainai - svarbiausias javapjūtės dalyvis. Nuo jų konstrukcijos priklauso javapjūtės sparta ir grūdų nuostoliai. Lietuvoje ūkiai stambėja. Jie yra pagrindiniai labai laidžių kombainų pirkėjai. Dalis ūkininkų yra labai susieti su kombainų pardavėjais ir nėra visiškai laisvi pasirenkant kombainą. Kitiems sunkoka apsispręsti, kokį kombainą reikėtų įsigyti: klavišinį, hibridinį (su vienu ar dviem rotoriniais šiaudų separatoriais) ar su vienu ar dviem ašiniais kūlimo-separavimo būgnais. Šiaudams tapus preke, pirkėjams apsispręsti lengviau. Kombainai tik su tangentiniu kūlimo būgnu ir klavišiniais kratikliais mažiausiai sutrupina šiaudus. Todėl jų daugiau surenkama stačiakampių ryšulių presais. Hibridiniais kombainais nuimant sausus javus ir šiaudai iš pradalgių renkant presais, lauke lieka pelai ir iki 30 proc. šiaudų. Kombainai su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu javapjūtės pradžioje dar gali šiaudus guldyti į pradalges. Vėliau jie turi pelus ir šiaudų pjaustinį paskleisti ražienoje. Tai pats ekonomiškiausias būdas.

Lietuvos sąlygomis mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams universaliausias kombainas yra su klavišiniais kratikliais, stambiems ūkiams - kombainai su ašiniais rotoriniais šiaudų separatoriais. Stambūs ūkiai įsigyja vis daugiau kombainų su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu. Po esminių kūlimo-separavimo būgno konstrukcijos pakeitimų, jie sparčiai javus doroja ir nepalankiomis sąlygomis, bet jautriau reaguoja į javų ir aplinkos oro drėgnumo pokyčius. Be to, jų didesnės degalų sąnaudos.

Pastaraisiais metais kombainų gamintojai skiria daugiau dėmesio konstrukcijos pokyčiams, degalų sąnaudų mažinimui ir  darbo kokybei. Visose šalyse trūksta sumanių kombainininkų, todėl pirmenybė teikiama automatiniam technologinio proceso valdymui, darbų apimties apskaitai, kombainininko darbo sąlygoms ir saugai.

Pjaunamoji ir nuožulnusis transporteris

Gaminamos universalios pjaunamosios, nes kombainams tenka pjauti aukštus ir žemus, sugulusius ir net prie dirvos priplaktus grūdinius augalus. Svarbiausios pjaunamosios dalys yra pjovimo aparatas, lenktuvai, sraigė ir automatinė pjaunamosios padėties valdymo sistema.

Pjovimo aparatas. Palankiomis sąlygomis kombainai su plačiomis pjaunamosiomis kviečius pjauna važiuodami net 5-8 km val.^-1 greičiu. Peiliukų ir dalgio pavaros apkrovai sumažinti reikia didinti dalgio peiliukų judėjimo greitį. Įprastų pjaunamųjų dalgio eigų skaičius per minutę siekia 1 150, Geringhoff - 1 200, Fendt - 1 254, o kombainų Claas Lexion plačių Vario pjaunamųjų - 1 334 eigos. Pasiekti didesnį dalgio eigų skaičių pavyko, pakeitus mechaninę dalgio pavarą hidrauline (1), peiliukų atramines plokšteles ritinėliais (4) ir naudojant plaukiojantį dalgį, kuriame gretimų peiliukų (2 ir 3) ašmenys nukreipti į priešingas puses.

Sraigė. Nupjautus augalus sraigė turi tolygiai tiekti nuožulniajam transporteriui. Tai pasiekiama, kai sraigės skersmuo yra > 0,6 m, nustatytas racionalus tarpas tarp dalgio ir sraigės, pjaunamosios dugno ir sraigės vijų bei pirštų ir svarbiausia - kai apie sraigę nesukami nupjauti augalai. Mūsų šalies sąlygomis geriau naudoti Vario pjaunamąsias. Pjaunant žieminius rapsus, tarp sraigės cilindro ir dalgio paliekamas iki 1 m tarpas, o nuimant javus jį reikia kaitalioti. Kai javai sugulę, pakanka 0,5, o pjaunant kviečius ir kvietrugius jį tenka padidinti iki 0,7 m. Claas kombainų pjaunamosiose, nuimant sugulusius grūdinius augalus, atstumą tarp dalgio ir sraigės cilindrinės dalies galima sumažinti iki 0,4 metro.

Kombainininkai supranta, kad nuimant rapsus ar su plačia pjaunamąja pjaunant derlingus javus, reikia padidinti tarpą tarp pjaunamosios dugno ir sraigės vijų bei pirštų. To nepadarius lankstoma plati sraigė, dažniau buksuoja sraigės apsauginė mova, nuožulniajam transporteriui tiekiamas netolygus augalų srautas. Tačiau tai daro retas kombainininkas, nes sraigės stumdymo aukštyn žemyn sistema yra nepatikima. Naujausiose pjaunamosiose sraigės pavara yra uždara (1).

Atlaisvinus sraigės abiejuose galuose esančių plokštelių padėties fiksavimo kontrveržles (2), sraigtais (3 ir 4) jas galima stumdyti ir keisti tarpą tarp sraigės vijų ir dugno, o sukinėjant diską (5) - tarpą tarp sraigės viduriniosios dalies pirštų ir dugno. Nuimant javus tarp sraigės vijų ir pjaunamosios dugno turi būti 12-15, o rapsus - 20-25 mm tarpas. Plačiose pjaunamosiose paliekami didesni tarpai.

Plačiose pjaunamosiose dėl sukamos sraigės švytavimo nepavykdavo nustatyti minimalaus tarpo tarp sraigės vijų ir prie pjaunamosios galinės sienelės kampuočio pritvirtintos stumdomos juostelės. Dėl to sraigė aplink save pradėdavo sukti javus. Claas kombainų didesnio kaip 10 m pločio pjaunamųjų sraigės vidurinioji dalis turi atramą, kuri sumažina sraigės švytavimą. Geringhoff pjaunamosios sraigė taip pat turi viduriniąją pakabą (7), o visame sraigės plotyje pirštai išdėstyti ne eilutėmis. Todėl nuožulniajam transporteriui tiekiamas tolygesnis javų srautas, tačiau pjaunamosios svoris ir kaina yra didesnė už įprastų Vario pjaunamųjų.

Lenktuvai. Pjovimo aparato ir sraigės darbo sąveika priklauso ir nuo lenktuvų veikimo, ypač nuimant sugulusius javus. Kai lenktuvų pavara hidraulinė, varpų nulaužoma ir grūdų iškuliama mažiau, nes galima nustatyti, kad lenktuvų sukimosi dažnis priklausytų nuo kombaino važiavimo greičio. Nuimant stačius ir normalaus tankumo javus, lenktuvai turi būti pakelti tiek, kad pirštai nesiektų, nešukuotų ir negniuždytų varpų. Pasiekus pagulusių javų ruožą, juos reikia nuleisti žemyn ir rankiniu būdu šiek tiek padidinti sukimosi dažnį. Nuimant aukštus, tankius žieminius rapsus, lenktuvus tenka nuleisti žemyn ir pastumti arčiau sraigės, kad jie nupjautus rapsus spaustų sraigės link. Lenktuvai tampa subrendusių ankštarų kūlimo aparatu. Važiuojant greičiau, ant pjaunamosios dugno patenka daugiau lenktuvų iškultų sėklų.

Nuožulnusis transporteris. Plačių pjaunamųjų sraigės vijų į vidurį sustumtų augalų sluoksnio storis yra nevienodas, todėl nuožulniojo transporterio ir kūlimo būgno apkrova viduryje yra didesnė negu kraštuose. Nuimant rapsus arba aukštus ir derlingus kviečius ar kvietrugius, sraigės viduriniosios dalies vijų antgalius (8) reikia nuimti. Tačiau ir tada nuožulniojo transporterio plotyje tiekiamų augalų sluoksnio storis nėra vienodas. Jeigu transporterio plotis yra 1,7 m, tai priekinio lango šonuose esantys dangalai (1) jį susiaurina iki 1,4 m. Kituose kombainuose dangalų plotis dar didesnis. Pakeitus transporterio konstrukciją, gamintojams pavyko padidinti apie 100 mm lango plotį ir transporterio laidumą.

Kuo platesnės pjaunamosios, tuo greičiau turi slinkti nuožulnusis transporteris, kad į kūlimo aparatą būtų tiekiamas plonesnis augalų sluoksnis. Jau galima įsigyti John Deere S690i kombainą su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu ir su penkiais skirtingais greičiais slenkančiu nuožulniuoju grandikliniu transporteriu. Naujausiuose Claas kombainuose pjaunamosios pavaroje yra variatorius, leidžiantis sklandžiai keisti nuožulniojo transporterio slinkimo greitį.

Užstrigus augalams po pjaunamosios sraige ar transporteriu, reikia staigiai išjungti jo pavarą, o vėliau įjungus reversinę pavarą juos grąžinti ant pjaunamosios dugno. Daugumoje kombainų jeigu užstrigdavo stambus augalų gniužulas, reversinės pavaros elektros ar hidrauliniam varikliui trūko galios reversinei pavarai sukti. John Deere ir jau Claas Lexion kombainuose nuožulniojo transporterio pavara tiesioginė mechaninė. Todėl reversinė pavara gali įveikti didesnį kaip 130 AG pasipriešinimą.

Darbo metu nuožulniojo transporterio grandinės dyla ir ilgėja, jas periodiškai reikia įtempti. Darbų įkarštyje dažnai pamirštama tai padaryti, grandikliai pradeda liesti dugną, skersuoja ir netolygiai tiekia javus kūlimo aparatui. John Deere S kombainuose grandinių įtempimą palaiko spyruoklės (1). Jų ir kontrolinės liniuotės (2) ilgiai turi sutapti. Naujos kartos Claas kombainuose transporterio grandines pastoviai tempia hidrauliniai tempikliai (3). Hidrauliniuose cilindruose palaikomas pastovus alyvos slėgis. Ant pjaunamosios dugno patekus kliuviniui arba augalų gniužului, kombainininkas gali staigiai sustabdyti pjaunamosios pavarą. Būgne (4) yra dvi kaladėlės, kurias prie būgno paviršiaus prispaudžia iš kabinos valdomas hidraulinis cilindras (5). Reversinę pavarą suka hidraulinis variklis arba įjungta tiesioginė pavara.

L. Špokas

Mano ūkis, 2013/07