Auginant morkas pagal šiuolaikines technologijas ir naudojant mechanizuotą šakniavaisių nuėmimą, svarbus veiksnys yra morkų lapijos stiprumas ir sveikatingumas. Dėl ligotos antžeminės dalies sumažėja ne tik morkų derlius, bet ir darosi sunku mechanizuotai nuimti šakniavaisius.

Viena iš pagrindinių ir žalingiausių visų skėtinių šeimos daržovių ligų, plintančių vegetacijos metu, yra alternariozė, kurią sukelia nekrotrofinis grybas Alternaria dauci. Šiuo metu alternariozė yra išplitusi visur, kur auginamos morkos. Grybas A. dauci vegetacijos metu pažeidžia morkų lapus, taip pat jis gali būti sandėliuojamų šakniavaisių juodojo puvinio sukėlėjas kartu su kitu grybu Alternaria radicina.

Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, veislių atsparumo, auginimo technologijų ir kitų veiksnių, ligų intensyvumas, esant natūraliam infekciniam fonui, gali siekti nuo 5 iki 99 proc., o nuostoliai vertinami nuo 40 iki 60 procentų.

Efektyvi morkų alternariozės kontrolės sistema jungia kelis pagrindinius veiksnius:

• sveikos ir kokybiškos sėklos panaudojimą;
• atsparių veislių auginimą;
• sėjomainos parinkimą;
• pasėlių fitosanitarinės būklės vertinimą;
• ligų prognozavimą;
• pasėlių apdorojimą augalų apsaugos produktais.

Nors kiekvienas iš šių veiksnių yra palyginti gerai ištirti, bet nė vienas nėra pakankamai efektyvus, naudojant jį vieną atskirai. Todėl sėkminga ligų kontrolė priklauso nuo kelių labiausiai tinkamų metodų derinimo konkrečiame regione. Vienas iš svarbiausių veiksnių, taikant integruotą augalų apsaugą ar auginant išskirtinės kokybės produkciją bei pasirenkant aplinką tausojančią technologiją, yra nustatyti kenkėjų ir ligų atsiradimo pradžią bei priimti ekonominiu ir ekologiniu požiūriu pagrįstus sprendimus dėl augalų apsaugos produktų ir priemonių naudojimo tikslingumo ir laiko.

Optimizuojamas purškimų skaičius

Meteorologinė stotelė iMETOS®sm („Pessl Instruments", Austrija) su integruotais ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais yra moderni automatinė stotis, skirta tam tikros vietovės meteorologiniams duomenims fiksuoti bei ligų ir kenkėjų rizikai nustatyti. Stotelę reikia pastatyti tokioje vietoje, kur mikroklimatas optimaliai atitinka viso ūkio klimato sąlygas. Meteorologinė stotelė fiksuoja oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, saulės radiacijos, vėjo greičio ir krypties, lapų drėgnumo, kritulių kiekio, dirvos temperatūros ir drėgnio bei kitus parametrus, kurie padeda nustatyti infekcijos ar kenkėjų plitimo pradžią.

Šie duomenys yra matomi www.fieldclimate.com internetiniame tinklalapyje. Naudojant iMETOS®sm prognozavimo modelius yra galimybė laiku nustatyti ligų plitimo pradžią, tiksliau parinkti purškimų datas, optimizuoti purškimų skaičių ir efektyviau kontroliuoti infekcijos plitimą.

iMETOS®sm Alternaria prognozavimo modelis apskaičiuoja morkų alternariozės plitimui susidariusias palankias aplinkos sąlygas, kurias labiausiai lemia lapo drėgmės trukmė ir tuo metu esanti oro temperatūra. Šios reikšmės transformuojamos į ligos intensyvumo vertę (disease severity value, DSV), kuri parodo ligos intensyvumo didėjimą arba mažėjimą. Jei lapo drėgmės laikotarpis užtrunka ilgiau esant aukštai temperatūrai, greičiau kaupiasi DSV vertė (vertinama 0-4 balais). DSV yra ligos kaupimosi (didėjimo) skaitinė išraiška, kuriai viršijus didžiausią procentinį dydį (100 proc.), dar vadinamą purškimo intervalu, rekomenduojama purkšti fungicidais.

Įvertinus iMETOS®sm Alternaria prognozavimo modelio duomenis, kurie buvo renkami dvejus metus morkų vegetacijos metu (birželio-rugsėjo mėnesiais), nustatyta, kad skirtinguose agroekologiniuose regionuose - Kauno ir Pasvalio rajonuose - susidaro nevienodos sąlygos galimam infekcijos plitimui. Sąlygas lemia konkrečios vietovės meteorologinės sąlygos.

Alternaria prognozavimo modelio duomenimis, 2011 m. morkų alternariozei plisti palankios sąlygos Kauno ir Pasvalio rajonuose susidarė birželio antrąjį dešimtadienį ir truko iki rugsėjo pabaigos. Alternariozės plitimo sąlygas Kauno rajone lėmė nuo 415 iki 1 030 minučių trukęs lapų drėgmės laikotarpis ir tuo metu vyravusi vidutinė 13,94-22,55 °C oro temperatūra, o Pasvalio rajone - 330-1 060 minučių lapų drėgmės laikotarpis ir 12,17-21,75 °C oro temperatūra.

2011 metais Kauno rajone morkų alternariozei plisti palankių dienų, kai pasiekta 100 proc. DSV, buvo 25, o Pasvalio r. - 31. Pernai, 2012-aisiais, morkų alternariozei plisti palankesnės meteorologinės sąlygos buvo Kauno r., kur palankių dienų, kai pasiekta 100 proc. DSV, buvo 39, o Pasvalio r. - tik 6 tokios dienos. Alternariozės plitimo sąlygas Kauno r. lėmė lapų drėgmė, trunkanti nuo 495 iki 1 440 minučių, ir vidutinė 9,67-21,55 °C oro temperatūra, o Pasvalio r. - 475-1 220 minučių lapų drėgmės laikotarpis ir 12,69-18,6 °C oro temperatūra.

Palankios dienos A. dauci infekcijai (pagal iMETOS®sm Alternaria prognozavimo modelį)

Prognozavimas padeda taupyti

Ligų prognozavimas yra viena iš priemonių, padedančių sumažinti derliaus nuostolius. Be to, derinant ligų prognozavimą su kitomis ligų kontrolės priemonėmis, pasiekiama geresnių rezultatų. Dažniausiai pasėliai fungicidais purškiami iš anksto profilaktiškai, neatsižvelgus į realią fitosanitarinę pasėlių būklę, todėl didėja purškimų skaičius ir darbų sąnaudos.

Prognozavimo modeliai apskaičiuoja tikslų ligos pasireiškimo rizikos laiką. Remiantis jais yra galimybė sudaryti efektyvesnę augalų apsaugos produktų naudojimo schemą, sumažinti išlaidas augalų apsaugai, aplinkos taršą pesticidais ir užauginti geros kokybės produkciją.

Pritaikius iMETOS®sm Alternaria prognozavimo modelį morkų apsaugos nuo ligų sistemoje, susidaro prielaida tiksliau nustatyti purškimų datas, optimizuoti purškimų skaičių ir efektyviau kontroliuoti A. dauci plitimą. Tyrimai buvo ir yra remiami Žemės ūkio ministerijos ir  tęsiami, vykdant ilgalaikę mokslinių tyrimų programą.

Alternarioze (Alternaria dauci) užsikrečia pirmamečių morkų ir sėklinių augalų lapai, stiebai, skėčiai ir sėklos. Senesni lapai yra jautresni negu jauni. Liga gali smarkiai pažeisti morkų lapiją, dėl to sunku arba net neįmanoma nuimti šakniavaisių mechanizuotai: pažeista lapija lengvai nutrūksta, o morkos lieka dirvoje. Ankstyva infekcija gali sukelti daigų diegavirtę. Pažeidimų - tamsiai rudos ar juodos spalvos dėmių su geltonu apvadu - paprastai atsiranda lapų pakraščiuose. Jei pažeidimo dėmė apjuosia lapkotį, lapas žūsta. Vėsiu ir drėgnu oru pažeidimo vietose gali susiformuoti grybo sporų ir grybienos. Dėl paviršinės ir vidinės infekcijos sumažėja sėklų derlius.

Jei morkų pasėlyje išplito alternariozė, reikia 2-3 metų sėjomainos, gilaus arimo po derliaus nuėmimo. Laistymą reikėtų organizuoti taip, kad lapija spėtų išdžiūti iki sutemų. Nuo alternariozės veiksmingi fungicidai, į kurių sudėtį įeina šios veikliosios medžiagos: vario gaminiai, chlorotalonilas, azoksistrobinas, piraklostrobinas ir iprodionas.

E. Survilienė, N. Rasiukevičiūtė

Mano ūkis, 2013/07

Mano ūkis, 2013/07