Žmogui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, jis negali dirbti ir uždirbti pajamų savo bei šeimos narių pragyvenimui užtikrinti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas reglamentuoja ligos pašalpos skyrimą bei jos mokėjimą asmenims,  pripažintiems laikinai nedarbingais.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu: asmeniui yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas; asmuo yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; tapo laikinai nedarbingu darbo laikotarpiu; asmuo dėl ligos ar šeimos nario slaugos nedirbo ir prarado darbo pajamas; pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą; pateikė prašymą „Sodros" teritoriniam skyriui dėl ligos pašalpos skyrimo.

Stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą. Kita asmenų grupė, kuriems netaikomas stažo reikalavimas, yra apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

Ligos pašalpos dydis

Ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys, o pašalpa nuo trečios nedarbingumo dienos iki nedarbingumo pabaigos mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų. Ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, dydis negali būti mažesnis kaip 80 procentų ir didesnis kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.

Nuo trečios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų. Jos dydis - 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos „Sodra" moka 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.  Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės -  nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Asmenys, norintys gauti ligos pašalpą, turi „Sodros" teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Prašymą galima siųsti paštu, pateikti nuvykus į „Sodros" teritorinį skyrių arba internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą - EGAS. Ligos pašalpa skiriama, jeigu asmenys  kreipiasi į „Sodros" teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra dokumentas, turintis elektroniniam dokumentui būtinus rekvizitus, suformuotas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemoje (EPTS) ir pasirašytas gydytojo elektroniniu parašu.

Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržoje.  Jei asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi, kiekvieną kartą išduodamas naujas elektroninis pažymėjimas.  Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nėra užbaigiamas. Jei po ligos ar patirtos traumos asmuo atgavo prarastą darbingumą, papildomai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą užbaigti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo nereikia.

Jei asmuo atgavo darbingumą ir nori sugrįžti į darbą anksčiau nei nurodyta gydytojo išduotame elektroniniame nedarbingumo pažymėjime, papildomai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir užbaigti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo taip pat nereikia. Trumpesnį asmens laikinojo nedarbingumo ir darbo užmokesčio negavimo laikotarpį, grįžus apdraustajam į darbą, nurodys jo darbdavys, pildydamas pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).

Išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, asmeniui pageidaujant, atspausdinamas ir popierinis pranešimas, kurį gydytojas patvirtina savo parašu ir anspaudu.

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas pateikus:

*  asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;

* tarnybinį pažymėjimą, jei elektroninis pažymėjimas išduodamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnui;

*  ieškančio darbo asmens registracijos numerį, jei elektroninis pažymėjimas išduodamas asmeniui, registruotam bedarbiui teritorinėje darbo biržoje.

Kad susirgę asmenys gautų ligos pašalpą, darbdavys „Sodrai" turi pateikti pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Jame nurodoma informacija apie ligos pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas ir laikotarpis, kurį asmuo dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas. Kol šis pranešimas nebus pateiktas „Sodrai", ligos pašalpa nebus mokama.

R. Veliulienė

Mano ūkis, 2013/07