Ekologinis obelų auginimas kelia nemažai iššūkių augintojams, ypač tiems, kurie imasi ekologiškos sodininkystės anksčiau pasodintuose soduose. Neretai klaidingai įsivaizduojama, kad užauginti ekologiškus obuolius galima niekuo nenupurškiant - taip, kad būdavo kaime gyvenusių senelių sode. Tačiau vargu ar tai pavyks, nes ir veislės dabar kitos, ir kenkėjų bei ligų daugiau.

Tad pirmiausia reikia žinoti, su kokiomis problemomis gali tekti susidurti ekologiškai auginant obelis. Versliniuose, intensyviuose ir ekologiškuose soduose augančias obelis puola tie patys kenkėjai ir ligos, ir su jomis susitvarkyti nėra taip lengva. Svarbiausias kriterijus įveisiant ekologinį obelų sodą yra atsparių ligoms ir kenkėjams veislių parinkimas. Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai turėtų padėti augintojams lengviau apsispręsti, kokias obelų veisles rinktis.

Ligų ir kenkėjų žalingumas buvo vertinamas vaisių skynimo metu. Prieš aštuonerius metus, 2005-aisiais, pasodintas 14 veislių ir trijų hibridų obelų sodas, kuriame taikomos ekologinės gamybos technologijos. Obelys visai nepurkštos nuo ligų, tik kartą per sezoną nupurkštos nuo amarų (2 proc. koncentracijos biopesticidu „Bioshower", pagamintu iš greitai yrančių riebalų rūgščių).

Tokiomis sąlygomis augintos obelų veislės Aldas, Enterprise, Florina, Freedom, Goldrush, Goldstar, Lodel, Rajka, Rosana, Rubinola, Topaz, Vitos ir hibridai Nr. 18501, Nr. 20490, Nr. 22170 neprarado atsparumo rauplių sukėlėjui. Pilot ir Pinova obelų veislės pasižymi mažu jautrumu rauplėms, dėl šios savybės būtų tinkamos auginti ir ekologinės gamybos sąlygomis, tačiau joms taip pat reikėtų naudoti ekologiniuose soduose leidžiamus apsaugos nuo rauplių produktus. Tyrimo metais ant Pilot ir Pinova veislių obelų rauplių išplitimas siekė 31-48 procentus.

Pastebima tendencija, kad ant ekologiškai auginamų obelų išplinta lapų dėmėtligės, kurios sutrikdo augalų apsirūpinimą maisto medžiagomis. Lietuvos sąlygomis ekologiškai auginamų obelų soduose labai išplinta obelų filostiktozė. Įprastai liga pažeidžia lapus, tačiau ekologiškai auginamuose obelų soduose išplinta ir ant vaisių. Nustatyta, kad jautriausi filostiktozei buvo Rubinola, Goldstar, Pinova ir Goldrush veislių obuoliai. 2011 m. vidutinis visų veislių obuolių pažeidimas filostiktoze buvo tik 7,2 proc., o 2012 m. jau siekė 30,8 procento.

Didėjanti problema - fiziologinės ligos

Ekologiškai auginamos obelys labiau reaguoja į maistinių medžiagų ir elementų trūkumus. Antroje vasaros pusėje obuoliai labiau serga fiziologine liga - poodine dėmėtlige dėl kalcio trūkumo. Ant vaisių susiformuoja apskritos, kiek įdubusios, pradžioje pilkšvai žalios, raudonai rudos, tartum pro odelę prasišviečiančios, sukamštėjusios dėmės. Vaisiaus minkštimas tose vietose būna kartus. Daug įtakos turi kalio, magnio ir kalcio santykis dirvoje. Kartais po odele esantys pažeidimai vaisių išorėje būna nepastebimi.

Poodinės dėmėtligės pažeidimui jautriausios buvo Enterprise, Aldas ir Lodel veislės ir hibridas Nr. 18501. Ligos paplitimas priklauso nuo atskirų metų meteorologinių sąlygų ir veislės savybių, pavyzdžiui, 2009 ir 2012 metais šios fiziologinės ligos vidutinis pažeistų vaisių kiekis siekė daugiau kaip 20 proc. 2010 ir 2011 metais poodinė dėmėtligė buvo mažiau išplitusi ir jos išplitimas vidutiniškai siekė atitinkamai 5,9 ir 3,2 proc. 2010 m. poodinė dėmėtligė buvo pažeidusi 100 proc. Enterprise obelų vaisių, taip pat buvo stipriai išplitusi Aldas (52 proc.), Lodel ir Vitos (po 25 proc.), Rubinola (30 proc.) ir Nr. 18501 (60 proc.) veislių obuoliuose.

Kitų šalių mokslininkų nuomone, fiziologinės ligos ekologiniuose soduose plis augančia dimensija, ir ateityje tai gali būti kur kas rimtesnė problema negu grybinės vaismedžių ligos. Atsižvelgiant į įvairias selekcines programas yra kuriamos naujos veislės, kurios pasižymės kompleksiniu atsparumu kelioms ligoms. Parinkę pagrindinėms grybinėms ligoms atsparias vaismedžių veisles, galime sumažinti jų apsaugai reikalingų priemonių kiekį. Taip pat labai svarbus vaismedžių atsparumas žievės ir medienos ligoms, o nuo jų paprastai labiau nukenčia mažai ištvermingų veislių vaismedžiai.

Kenkėjai: lapsukiai, vaisėdžiai, erkės

Lapsukiai (Tortricidae) buvo žalingiausi iš visų tirtų žaladarių, nors tirtos obelų veislės buvo pažeistos skirtingai, dažnai pažeistų obuolių buvo daugiau kaip 50 proc. Įvertinus visų tyrimų duomenis, jautriausios lapsukių pažeidimui buvo Freedom, Goldstar, Enterprise, Rosana, Rajka, Aldas, Topaz ir Vitos veislių obelys. 2009 m. lapsukių žalingumas buvo didžiausias Freedom ir Pilot veislių obelyse bei atitinkamai siekė 57-49 proc. 2010 m. daugiausiai lapsukių pažeistų obuolių buvo Pilot ir Aldas veislių - 32-35 proc. 2011 m. labiausiai pažeisti buvo Enterprise (59 proc.), Rosana (59 proc.), Pilot (53 proc.) ir Rajka (49 proc.) veislių obuoliai. Mažiausias lapsukių žalingumas buvo nustatytas 2012 m. ir nesiekė 20 proc., o tarp veislių nebuvo aptikta esminių skirtumų.

Obuoliniams vaisėdžiams palankiausios sąlygos plisti buvo 2011 metais. Jų žalingumas vidutiniškai siekė 8 proc. Galima palyginti su 2009 m., kai vaisėdžių žalingumas buvo tik 3,5 proc., ar 2012 m. - vos 0,5 proc. Skirtingų veislių obelyse vaisėdžių žalingumas taip pat kito. 2009 m. daugiausiai vaisėdžių pažeistų (6-9 proc.) obuolių buvo Rajka, Topaz, Freedom ir selekcinio Nr. 18501 obelyse. 2010 m. daugiausiai vaisėdžiai pažeidė Topaz, Pinova, Goldstar ir Florina veislių obuolius. Pastarosios veislės pažeidimas siekė net 31 procentą.

2011 metais didžiausias vaisėdžių pažeidimas nustatytas Pinova (18 proc.) veislės obelyse, nemažai buvo pažeista ir kitų veislių obuolių: Enterprise ir Rubinola (po 10 proc.), Topaz (8 proc.), Aldas (11 proc.), Pilot (9 proc.), taip pat selekcinių numerių vaisių Nr. 2170 (13 proc.), Nr. 20490 (9 proc.) ir Nr. 18501 (7 proc.). Mažiausiai pažeistos Lodel (2 proc.) ir Goldstar (4 proc.) veislių obelys.

2012 metais obuolinių vaisėdžių žalingumas buvo pats mažiausias, tik po 5 proc. pažeistų vaisių aptikta Aldas, Enterprise ir Nr. 22170. Obuolinių vaisėdžių pažeidimų nebuvo aptikta Topaz, Vitos, Lodel, Pilot ir Rubinola veislių obuoliuose. Taigi, obuolinių vaisėdžių pažeidimas labiau priklausė nuo meteorologinių aplinkos bei kenkėjų žiemojimo sąlygų negu nuo veislės genotipo.

Kenkėjai paplinta gausiai kasmet, tačiau jų žalingumas ne visada būna didelis, nes suaugėlių skraidymo metu, esant nepakankamai aukštai temperatūrai, jų vislumas mažėja. Nustatyta, kad drugių skraidymo metu (mūsų sąlygomis - nuo 21 iki 23 val.), vaisėdžio patelės gali dėti kiaušinius ir toliau vystytis, jei oro temperatūra yra ne žemesnė negu 16 ºC. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis ir obuolių derliui žalos nepadaro. Pastebėta, kad kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera.

Rusvosioms sodinėms erkėms plisti palankiausios sąlygos buvo 2009 m. - vidutinis visų veislių žalingumas siekė 23 procentus. Iš esmės labiau buvo pažeisti veislių Rosana, Freedom, selekcinio numerio Nr. 20490, Aldas, Goldstar ir Vitos (31-63 proc.) obuoliai. 2010 m. daugiausiai rusvosios sodinės erkės pažeistų obuolių aptikta ant Goldstar, Rosana ir Enterprise veislių, o 2011 m. - tik ant Goldstar veislės buvo rasta 20 proc. pažeistų obuolių. 2012 m. neatsparumu sodinėms erkėms išsiskyrė Pinova veislė - jos net 61 proc. obuolių buvo pažeisti. Kitų veislių obelyse erkės žalingumas buvo nežymus ir siekė ne daugiau kaip 1 procentą.

Natūralūs kenkėjų priešai

Ekologinėje sodininkystėje itin svarbu visomis įmanomomis agrotechnologinėmis priemonėmis saugoti natūralius kenkėjų priešus, kurie palaikytų biologinę žaladarių ir grobuoniškųjų vabzdžių pusiausvyrą ir neleistų dominuoti žaladariams.

Natūralių kenkėjų priešų atsiranda priklausomai nuo vabzdžių mitybinės specializacijos ir organizmų tarpusavio santykių. Natūralūs kenkėjų priešai - tai įvairūs parazitai (parazituojantys ant kitų vabzdžių), grobuonys (mintantys kitais vabzdžiais), patogeniniai organizmai (užkrečiantys kitus vabzdžius), kurie mažina augalų žaladarių populiaciją. Entomofagai - tai vabzdžiai, mintantys kitais vabzdžiais. Tarkime, grobuoniškosios erkės minta kitomis erkėmis, todėl vadinamos akarifagais.

Pavyzdžiui, boružės yra grobuonys - jų lervai išsivystyti reikia 60-100 amarų arba 250-300 jų lervų. Grobuoniškos blakės - aktyvūs grobuonys, minta amarų, tripsų, įvairių vabzdžių kiaušiniais. Auksaakių lervos taip pat labai grobuoniškos, minta amarais, smulkiais vikšrais, įvairių vabzdžių lervomis, gyvenančiomis ant augalų.

Taigi, natūralūs kenkėjų priešai yra perspektyvūs biologinėje augalų apsaugoje. Naudingieji organizmai, kaip augalų apsaugos priemonė, naudojami skatinant, suaktyvinant jų veiklą natūralioje aplinkoje: specialiai sėjant medinguosius augalus, paliekant natūralias augimvietes, taikant įvairias agrotechnines priemones tam, kad susidarytų kuo palankesnės sąlygos natūraliems kenkėjų priešams daugintis. Kitas naudojimo būdas - tai specialiai išauginamos naudingų entomofagų, akarifagų kolonijos, tikslingai naudojamos kenkėjų židiniams naikinti.

A. Valiuškaitė

Mano ūkis, 2013/07