Kalvotose Kelmės apylinkių žemėse sėkmingai ūkininkauja daugybė ūkininkų, o žemės ūkio bendrovė išsilaikė tik viena - „Kerkasiai". Augalininkystė, sėklininkystė, grūdų malūnas ir mėsinių galvijų auginimas - ant šių kertinių akmenų laikosi bendrovės gerovė. Planuose sukasi mintys apie alternatyvius verslus, suteiksiančius didesnį užimtumą bendrovės darbuotojams šaltuoju metų laiku.

Pakražančio seniūnijoje, Žalpių miestelyje įsikūrusi bendrovė pradėjo skaičiuoti trečiąjį veiklos dešimtmetį. Nuo pat įkūrimo dienos jai vadovauja pirmininkas Ildefonsas Petkevičius. Bendrovės sukūrimo modelis buvo ne tradicinis - ji buvo sukurta ne pajų pasirašymo, bet aukciono principu. „Kurdami ūkį pagal šią sistemą, sumokėjome valstybei 5 proc. grynaisiais, atsirinkome žmones, kurie norėjo dirbti, sunešėme savo kapitalą ir išpirkome reikalingus objektus, - prisimena I. Petkevičius. - Žmogus pas mus vertinamas ir mylimas, labai gera darbinė atmosfera." Vadovas patikina, kad bendrovėje nėra ir niekada nebuvo problemų su girtavimu, mat kiekvienas darbuotojas saugo savo darbo vietą.

„Kerkasiai" susikūrė suirus Žalpių kolūkiui, kuris negarsėjo kaip pirmaujantis, greičiau atvirkščiai - vis būdavo minimas tarp atsiliekančiųjų. Tarkime, kviečių derlius kolūkio laikais siekdavo vos 1,3 t/ha. Dabar kai kuriuose laukuose kuliamas vos ne dešimteriopai didesnis derlius. Tiesa, pradžia tikrai nebuvo lengva, beveik pusmetį visiems teko plušėti be atlyginimų. Tačiau po truputį reikalai pradėjo judėti ir kvėpuoti darėsi vis lengviau. Dabar bendrovė iš viso dirba 900 ha. Iš jų 330 ha - nuosava žemė, o kita - nuomojama. Bendrovė turi 13 pajininkų, 17 darbuotojų.

Daug veiklų - išskaidyta rizika

Ūkis mišrus, plėtojamas dviem pagrindinėmis kryptimis - augalininkystės ir gyvulininkystės. Augalininkystės dalis dar skaidoma į grūdų produkcijos auginimą, sėklinės medžiagos ruošimą bei miltų gamybą. Pasak bendrovės pirmininko, daug veiklų - tai tarsi rizikos išskaidymas.  Jei vienoje srityje nesiseka, tai kita sritis ją tarsi amortizuoja. Gyvulininkystė ūkyje irgi atsirado neatsitiktinai. Kadangi „Kerkasiai" yra sėklininkystės ūkis, beruošiant sėklą paprastai lieka nemažai smulkių grūdų, kuriuos galima panaudoti pašarams. Be to, ūkio valdose yra nemelioruotų plotų, kurių intensyviai žemdirbystei nepanaudosi, o štai gyvulininkystei jie puikiausiai tinka.

Bendrovė dar teikia agroserviso (suka į ritinius šiaudus, šieną, šienainį, krato mėšlą, dirba žemę), pervežimo, seniūnijos kelių valymo paslaugas.

Kažkada ūkis turėjo nedidelę kiaulių fermą - augindavo iki 1 200 kiaulių. Tačiau paskui kiaulių atsisakė ir pradėjo auginti mėsinius galvijus. Mėsinėje galvijininkystėje, pasak vadovo, yra dvi technologijos - to paties rezultato galima pasiekti brangiau ir pigiau. Jie pasirinko pigesniąją. Įsiklausė į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialisto Edmundo Paulausko patarimus, kad, kryžminant vietines karves su grynaveisliais buliais, per 3-4 kartas galima išsiauginti puikių mėsinių galvijų. Savo savybėmis tokie mišrūnai būna labai panašūs į grynaveislius, bet atsparūs ligoms ir prisitaikę prie vietinio klimato.

Kergimui perka tik veislinius limuzinų bulius. Prieauglį augina iki 600 kg (tokį svorį pasiekia maždaug per 18 mėnesių) ir tada parduoda. Tokio svorio galvijus labiausiai apsimoka parduoti, nes kaina už kilogramą gryno svorio būna pati geriausia (apie 7 litus). Šiuo metu bendrovėje auginama apie 300 mišrūnų.

Užaugintus galvijus parduoda mėsos perdirbimo įmonėms. Tik vargu ar skani, kokybiška mėsa vėliau patenka ant lietuviško stalo. „Kiek žinau, visa mūsų išauginta produkcija faktiškai išvažiuoja iš Lietuvos. „Norfos" prekybos tinklas darė akciją, pradėjo prekiauti lietuviška mėsa. Pabandėme ir mes. Žinoma, kaina buvo geresnė, bet mums susidarė problemų dėl to, kad neturime skerdyklos, reikėjo vežti skersti į Šilalę. Tad nors už mėsą gaudavome daugiau, bet, įvertinus visas skerdimo ir transportavimo išlaidas, pasirodė, kad naujasis produkcijos realizavimo būdas mums tiesiog neapsimoka", - toliau eksperimento netęsia I. Petkevičius.

Prieauglis prie karvės laikomas pusę metų, paskui atskiriamas - ir telyčaitės, ir buliukai laikomi atskirai. Tvartiniu laikotarpiu gyvuliai auga palaidi šalto tipo tvartuose ant gilaus kraiko - pirmininko įsitikinimu, tai vienas natūraliausių laikymo būdų, storas mėšlo sluoksnis neleidžia galvijams sušalti per žiemą. Vasaros laikotarpiu galvijai išgenami į ganyklas.

Ne tik užaugina, bet ir paruošia

Bendrovėje kasmet ruošiama žirnių, miežių ir kviečių sėkla. Sėjama paprastai superelitinės kategorijos dauginamoji medžiaga, o paruošiama I arba II reprodukcijos sėkla. Šiemet derlių brandina 200 ha sėklinių kviečių (Agila ir Ramiro) - tikimasi gauti per 1 000 tonų aukštos kokybės I reprodukcijos sėklos. Paruošta sėkla bus parduodama per vieną kompaniją, kuri savo veiklą plėtoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė iš esmės atnaujino sėklos ruošimo įrangą, įsigijo našią beicavimo mašiną. Pasak vadovo, galbūt ir nepadaryta viskas taip moderniai, kaip „Dotnuvos projektų", bet už sėklos kokybę jis garantuoja. Sėkla fasuojama į 50 ir 500 kg maišus.

„Jei atsitiktų taip, kad nesugebėtume realizuoti (nes parduoti tokį didžiulį kiekį aukštos reprodukcijos sėklos yra tikrai sudėtinga), tai ne bėda, - tuos pačius grūdus sunaudosime pašarams ar sumalsime į miltus", - ir vėl ūkio daugiašakiškumu pasidžiaugia vadovas.

Šiemet bendrovės laukuose 130 ha skirta žirniams. Dalis jų auginami kaip sėkliniai. „Kerkasiai" palaiko kontaktus su Lenkijos įmone, kurios užsakymu augina ir parduoda žirnius. O salyklinius miežius parduoda salyklo gamintojams „Viking Malt". Bendrovės vadovas patikina, kad jau seniai moka išlaikyti reikalaujamą salyklinių miežių baltymingumą - jis nebūna aukštesnis kaip 11 proc. Štai pernai vidutinis miežių derlius buvo 6 t/ha, o baltymų kiekis grūduose - 10 proc. Paprastai kasmet salyklo gamintojams bendrovė parduoda po 1 000 tonų salyklinių miežių.

Žieminiai rapsai auginami ir dėl sėjomainos, ir kaip pelningi augalai. Nors ūkio valdomos žemės našumo vidurkis nesiekia daugiau kaip 40 balų, derlius paprastai byra gausus. Kviečių derlius nuolat būna 8-10 t/ha, beveik visi kviečiai labai geros kokybės - parduodami kaip ekstra ir pirmos klasės. Gerus derlius neabejotinai lemia ir nuolatinis laukų tręšimas mėšlu. Bendrovės specialistų skaičiavimu, patręšus mėšlu gaunamas 1 t/ha kviečių derliaus priedas. Be to, organinės trąšos skatina mikroorganizmų veiklą, dirva labiau atsigauna, negu tręšiant mineralinėmis trąšomis.

Bendrovėje visus metus sukasi modernaus malūno girnos. Miltai fasuojami į 15 ir 50 kg maišus, tiekiami į kepyklas ir prekybos centrus. Malūne taip pat nuolat galima įsigyti pašarinių kvietinių sėlenų. „Nekonkuruojame su dideliais malūnais, orientuojamės į mažą ūkį. Viena galiu pasakyti - į miltus niekada nededame jokių priedų", - garantuoja bendrovės vadovas. Dėl miltų kainos jis taip pat turi tvirtą nuomonę: „Jei už kviečių grūdų toną galima gauti 900 Lt, o už miltų kilogramą prekybininkai nenori mokėti 1,20 Lt, tai tegul ieško kvailesnių. Manau, 1,20 Lt už kilogramą miltų yra žemiausia kainos riba".

Maksimaliai išnaudoti žmogiškąjį potencialą

Bendrovė ne kartą naudojosi parama, modernizavo ūkį, atnaujino visą technikos parką. Kelmės rajone buvo viena iš pirmųjų pasinaudojusi galimybe gauti paramą pagal SAPARD programą. Vadovo skaičiavimu, iš viso paramos bendrovė yra gavusi per 4 mln. litų. „Galiu užtikrinti, kad europinė parama dalijama skaidriai, sistema funkcionuoja sklandžiai, jokių problemų neturėjome. Ypač palengvėjo pastaraisiais metais, supaprastinus projektų administravimą. Tie paprasti pakeitimai žemdirbiams buvo tikrai naudingi", - patikina I. Petkevičius.

Bendrovės vadovui svarbu ne tik modernizuoti ūkį, bet ir maksimaliai išnaudoti žmogiškąjį potencialą. Bendrovės darbuotojai yra universalūs, gali dirbti ir vairuotojais, ir mechanizatoriais, net ir visi statybos darbai čia taip pat atlikti pačių jėgomis. Du trys žmonės nuolat pluša malūne. „Būtina sugalvoti, kuo užimti žmones žiemos metu, kai darbų žemės ūkyje akivaizdžiai sumažėja", - naujų veiklų paieška dabar susirūpinęs bendrovės vadovas. Jis prasitaria jau žinąs, kokia veikla galėtų verstis, tačiau kol planai neįgyvendinti, nenorįs iš anksto garsiai skelbtis.

Juozas Rimkus, Kelmės rajono žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas

Kelmės rajonas - labai žemdirbiškas kraštas, nuo seno čia daug ūkių verčiasi gyvulininkyste. Rajone registruota per 3 100 ūkininkų ūkių, valdų - per 6 000. Pernai šiame rajone užregistruota beveik 5 000 pasėlių deklaracijų - tai ketvirtas rezultatas Lietuvoje! Šie skaičiai rodo, kad yra daug smulkių ūkių. „Kerkasių" žemės ūkio bendrovė yra vienintelė Kelmės rajone. Derliai šiame ūkyje tikrai įspūdingi. Tokių rezultatų bendrovė pasiekė ir dėl darbuotojų patirties, ir dėl to, kad nuolat naudojasi mokslo bei technologijų naujovėmis. Džiaugiamės, kad turime tokią stiprią įmonę. Ji rodo pavyzdį, kaip išgyventi net ir nelengvais laikais.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/07