Pagal ilgalaikės rizikos laipsnį ir finansinę grąžą žemės ūkio paskirties žemė nusileidžia tik auksui, ir investuotojai vis labiau ja domisi. Tarptautinės organizacijos pastebi tą pačią tendenciją įvairiuose pasaulio žemynuose - stambus kapitalas stengiasi sutelkti kuo daugiau žemės savo rankose. Europos Sąjungos šalys, nors ir deklaruodamos visų Bendrijos piliečių lygias teises, saugo savo žemės išteklius ne tik nuo trečiųjų šalių kapitalo, bet ir riboja kitų ES šalių asmenų galimybę pirkti žemės ūkio paskirties žemę.

Neseniai Europos Parlamente nuskambėjo informacija apie tai, kaip Indijos kapitalas superka žemes Afrikoje, tačiau jų nedirba, o laukia pelningesnių laikų - augant maisto poreikiui pasaulyje, žemės vertė kils. Todėl valstybės rūpinasi išsaugoti žemės išteklius savo šalies žemdirbių rankose. Teoriškai ES garantuoja laisvą prekybą ir lygias teises savo piliečiams, bet realiai užsieniečiui įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kitoje ES šalyje yra sudėtinga, o kartais ir iš viso neįmanoma.

Liberaliausiomis žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams valstybėmis Europos Sąjungoje laikomos Didžioji Britanija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Italija, Graikija, Suomija, Airija ir Portugalija. Tačiau visiškos laisvės ten irgi nėra. Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje esama griežtesnių reikalavimų užsieniečiams,  taip pat ir savo šalių piliečiams, ketinantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Ribojamos neaktyviai ūkininkaujančių asmenų galimybės pirkti žemę.

Didžiausioje ES žemės ūkio gamybos šalyje - Prancūzijoje - žemė yra palyginti pigi (4,5-6 tūkst. EUR/ha), bet žemės įsigijimas griežtai reglamentuotas. Pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turi žemės ūkio ir kaimo plėtra besirūpinanti institucija SAFER, kurios veiklą remia valstybė. SAFER tikslas - garantuoti paramą ūkiams, kurie yra ūkininko šeimos pragyvenimo šaltinis. Jei planuojamas žemės pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka SAFER keliamų tikslų, ši institucija gali pasiūlyti pirkti ar nuomoti žemę kitam asmeniui arba net pati įsigyti parduodamą žemės sklypą. Pirmenybė įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Prancūzijoje teikiama kaimyniniams ūkiams, pirkėjas turi įsipareigoti ne trumpiau kaip 15 metų asmeniškai dirbti įsigyjamą žemę be teisės pernuomoti. Kitaip tariant, prancūzišką žemę realiai gali įsigyti tik prancūzai, o ne užsieniečiai ar sofos ūkininkai. SAFER rūpinasi, kad žemė atitektų tiems, kas ją dirba.

Kita didžiausia ES žemės ūkio šalis - Vokietija. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimui čia taikoma stipri administracinė kontrolė. Valdžios institucija gali neleisti sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio, jei: jis yra akivaizdžiai spekuliacinio pobūdžio; pirkėjas neturi tikslo prijungti perkamo sklypo prie savo ūkio ir toliau jo dirbti; vienose rankose koncentruojasi pernelyg dideli žemės plotai, o iki tol turėta žemė visiškai tenkino ūkio poreikius; pirkėjas nėra ūkininkas arba įvykus sandoriui ūkis gali būti suskaidytas taip, jog sumažės jo ekonominis gyvybingumas ir konkurencingumas.

Sunkiai įveikiami administraciniai barjerai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti taikomi Ispanijoje. Šios šalies žemdirbių rėmimo sistema orientuota į prioritetinius ir šeimos ūkius, kurie užtikrina darbą ūkininkui visus metus. Į paramą gali pretenduoti ūkininkas, kuris gauna bent 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos, ir mažiausiai 25 proc. šių pajamų sudaro pajamos iš savo ūkio. Įsigyjant žemę pirmenybė teikiama kaimyninių žemės sklypų savininkams bei ūkininkams, nuolat gyvenantiems toje pačioje vietovėje ar bent jau gretimoje savivaldybėje.

Iškalbingi apribojimai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti taikomi Danijoje. Užsienietis, ketinantis pirkti žemės šioje šalyje, visų pirma privalo „atsikratyti" žemės ūkio paskirties žemės kitose šalyse, apsigyventi Danijoje ir savarankiškai ūkininkauti. Jis privalo turėti kvalifikaciją, atitinkančią Danijos teisės aktus. Taip pat yra nustatytas maksimalus leistinas žemės ūkio valdos dydis. Tad užsieniečiai turi galimybę įsigyti žemės Danijoje, tačiau su sąlyga, kad taps išskirtinai danų ūkininkais.

Austrijoje leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę piliečiams ir užsieniečiams suteikia regionų komisijos, kurios įvertina, ar pretendentas atitinka sąlygas. Leidimas gali būti neišduotas, jeigu komisija nustato, kad asmuo neturi būtinos kvalifikacijos ūkininkauti, jo tikslai neatitinka viešojo intereso ar dėl sandorio jo valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas nepagrįstai smarkiai padidės.

Naujosiose ES šalyse, įstojusiose į Bendriją 2004 m. ir 2007 m., užsieniečiams parduoti žemę buvo nustatytas 7 metų pereinamasis laikotarpis. Europos Komisija leido Vengrijai, Latvijai, Lietuvai ir Slovakijai taikyti dar papildomą 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigsis kitąmet (Estija ir Čekija) papildomo pereinamojo laikotarpio neprašė. Lenkijoje pereinamasis laikotarpis baigsis 2016 m. Dabar šalys turi apsispręsti, kokiomis sąlygomis, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, užsieniečiai galės pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir kokius apribojimus jiems taikyti.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2013/07