Žemės ūkio gamybos efektyvumo lygis tarp ES šalių yra labai skirtingas. Tai atspindi intensyvumo rodikliai. Intensyvumą nulemia žemės ūkio produkcijos vertės, tarpinio vartojimo išlaidų ir sąlyginių gyvulių skaičiaus rodikliai. Pagal šiuos rodiklius Europos Sąjungoje 2012 m. pirmavo Olandija, mes - atsilikome nuo jos septynis kartus.

Išankstiniai žemės ūkio ekonominių sąskaitų (ŽŪES) skaičiavimų rezultatai rodo, kad 2012-ieji žemdirbiams buvo sėkmingi. Žemės ūkio produkcijos vertė bazinėmis kainomis 2012 m. sudarė 9 mlrd. 846,9 mln. litų ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 10,3 proc., iš jų augalininkystės - 17,8 proc., gyvulininkystės - 0,3 proc. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 1,5 proc. Įtakos tam turėjo 3,2 proc. mažesnės augalininkystės produktų supirkimo kainos, bet 0,6 proc. padidėjo gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos. Žemės ūkio produkcijos gamybos apimties augimas sudarė 12,6 proc., augalininkystės - 23,2 proc., gyvulių ir gyvulininkystės produktų - 0,7 proc. Teigiamus augalininkystės produkcijos apimties pokyčius lėmė 43,4 proc. didesnis grūdų derlius dėl 32,2 proc. didesnio derlingumo ir 8,2 proc. didesnio pasėlių ploto. 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, gautas gerokai didesnis atskirų augalų derlius: kviečių - 60,5 proc., rugių - 82,4 proc., avižų - 21,7 proc., kukurūzų - 9,6 proc., rapsų - 29,6 proc., ankštinių augalų - 2,4 proc., cukrinių runkelių - 13,3 proc., vaisių - 26,2 proc., tačiau sumažėjo miežių - 2,4 proc., pašarinių augalų - 0,8 proc., bulvių - 2,6 procento.

Augalininkystės produkcijos vertės didėjimui žemės ūkio produktų supirkimo kainos įtakos neturėjo, nes padidėjusios atskirų žemės ūkio produktų supirkimo kainos (pavyzdžiui, miežių - 14,4 proc., aliejinių augalų (rapsų) - 4,7 proc., cukrinių runkelių - 1,8 proc.) nekompensavo sumažėjusių kitų augalų supirkimo kainų (pavyzdžiui, kviečių - 4,6 proc., rugių - 3,8 proc., avižų - 4,7 proc., kukurūzų - 8,5 proc., ankštinių augalų - 4,5 proc., pašarinių augalų - 0,6 proc., daržovių - 8,2 proc., bulvių - 41,7 proc., vaisių - 21,2 proc.).

Gyvulininkystės produkcijos vertės augimą lėmė gamybos apimties didėjimas 0,7 proc. (avių ir ožkų padaugėjo 4,9 proc., paukščių - 5,9 proc., pieno gamyba išaugo 1,9 proc., kiaušinių - 4,7 proc., sumažėjo galvijų - 7,3 proc. ir kiaulių - 2,3 proc.). Didesnės 0,6 proc. buvo gyvulininkystės supirkimo kainos (galvijų - 7,1 proc., kiaulių - 12,5 proc., paukščių - 3,3 proc. ir kiaušinių - 6,6 proc., nors avių ir ožkų supirkimo kainos sumažėjo 12,0 proc., pieno - 7,9 proc.). Žemės ūkio produkcijos apimties augimą veikia nuolat kintančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, kurios iš dalies priklauso ir nuo klimato pokyčių bei spartesnio negu pasiūla paklausos augimo rinkoje.

Tarpinis vartojimas arba materialinės išlaidos žemės ūkio produkcijai pagaminti 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, išaugo 7,2 proc. Pagrindinė priežastis - didesnės įsigytų žemės ūkio produkcijos gamybai išteklių kainos: pabrango sėklos - 7,3 proc., energija (elektra, dujos, kiti kietieji ir skystieji degalai bei kuras) - 8,9 proc., trąšos - 2,6 proc., veterinarinės paslaugos - 24,9 proc., pašarai - 2,7 proc., įrangos priežiūra ir remontas - 8,9 proc., pastatų priežiūra ir remontas - 1,8 procento.

Žemės ūkio produkcijai skirtos subsidijos - tiesioginės išmokos (ES pagrindinė tiesioginė išmoka, susietoji ir atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka), palaikančios žemdirbių pajamas ir gamybą 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 4,8 proc. Tiesioginių išmokų 2012 m. augalininkystei skirta 1 mlrd. 133,9 mln. Lt ir ji tapo patrauklesne veikla nei gyvulininkystė, kuriai skirta 148,5 mln. Lt.

Tiesioginių išmokų pasiskirstymas žemės ūkio produkcijos gamintojams skatina spartesnį atskirų žemės ūkio produktų rūšių gamybos apimties didinimą, t. y. daugiau pajamų duodančiai produkcijai gaminti. Pavyzdžiui, didesnės tiesioginės išmokos augalininkystei skatino plėtoti javų, rapsų auginimą.

Pridėtinė vertė yra pagrindinis ekonomikos (gamybos šakos) našumo matas. Bendroji pridėtinė vertė, išankstiniais duomenimis, 2012 m. sudarė 3 mlrd. 607,6 mln. Lt ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 16,0 proc.; grynasis likutinis perteklius atitinkamai sudarė 3 mlrd. 392,9 mln. Lt ir padidėjo - 19,7 proc. Žemės ūkio subjektų gautos grynosios verslo pajamos sudarė 2 mlrd. 355,4 mln. Lt ir, skaičiuojant vienam sąlyginiam ūkininkaujančiam asmeniui ir jo šeimos nariui, žemės ūkio veikloje sudarė 23 018 Lt, o 2011 m. atitinkamai 1 826,6 mln. Lt ir 17 648 Lt.

Pridėtinė vertė yra ekonomikos arba vienos iš gamybos šakų gamybinės veiklos rezultatas per tam tikrą laikotarpį. Tai žemės ūkio ekonominės veiklos rūšies produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo išlaidų vertės skirtumas.

2012 metais bendroji pridėtinė vertė bei grynosios verslo pajamos augo sparčiausiai per paskutiniuosius penkerius metus. Nepaisant to, kad darbo našumas padidėjo, vienas sąlyginis žemės ūkio darbuotojas sukuria kelis kartus mažiau pridėtinės vertės nei kitose šalies ekonominėse veiklose.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius žemės ūkyje, išankstiniais vertinimais, 2012 m. sumažėjo 0,5 proc. Darbuotojų skaičius žemės ūkyje per septynerius metus sumažėjo net trečdaliu.

ES šalių rezultatai

Išankstiniais „Eurostato" duomenimis, ES-27 šalių žemės ūkio veiklos subjektų vienam sąlyginiam darbuotojui 2012 m. pajamos, palyginti su 2011 m., liko to paties lygio. Sparčiausiai didėjo Belgijoje - 27,9 proc., Latvijoje - 21,0 proc., o Lietuvoje - 17,6 proc. Sumažėjo pajamos Rumunijoje - 27,1 proc., Lenkijoje - 13,7 proc., Slovėnijoje - 12,2 proc., Vengrijoje - 9,5 proc. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pajamų augimą, yra gamybos apimties ir kainų didinimas. Žemės ūkio produkcijos apimtis ES-27 šalyse sumažėjo 3,0 proc. iš jų: augalininkystės - 5,3 proc., gyvulininkystės - 0,5 proc. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo - 5,2 proc., įtakos tam turėjo didesnės augalininkystės produktų supirkimo kainos - 6,9 proc. ir gyvulių, gyvulininkystės produktų kainos - 3,8 procento.

Sumažėjo ES-27 žemės ūkyje sąlyginių darbuotojų skaičius 0,2 proc., tai lėmė 1,1 proc. sumažėjęs ES-15 šalių darbuotojų skaičius, o naujosiose ES-12 šalyse padidėjo 0,7 procento.

Gamybos išteklių panaudojimas ES

Šalies žemės ūkio veiklos intensyvumą apsprendžia žemės ūkio produkcijos vertės (gamintojo kainomis), tarpinio vartojimo išlaidų, tenkančių 1 ha, ir sąlyginių gyvulių skaičiaus 100 ha žemės ūkio naudmenų, rodikliai. Pagal šiuos rodiklius 2012 m. pirmavo Olandijos ir Maltos  žemės ūkio produkcijos vertė sudarė atitinkamai 14 228 EUR/ha ir 10 861 EUR /ha. Olandija yra pagrindinė daržovių, sodinukų, gėlių ir bulvių, galvijų, kiaulių, pieno auginimo šalis, Malta - daržovių, bulvių, vaisių, kiaulių, pieno, paukščių.

Prasčiausi rodikliai 2012 m. buvo Latvijos, kur žemės ūkio produkcijos vertė 1 ha žemės ūkio naudmenų sudarė 713 EUR /ha, Lietuvos - 952, Estijos - 932, geriausi - Slovėnijos 2 621 EUR /ha. Pastaroji šalis lygiuojasi į senbuves ES šalis ir aplenkia Prancūziją, Austriją, Suomiją, Švediją, Portugaliją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir Airiją.

Tarpinio vartojimo išlaidos, tenkančios 1 ha žemės ūkio naudmenų, analogiškai, kaip ir žemės ūkio produkcijos vertė, 2012 m. didžiausios buvo Olandijoje - 9 249 EUR/ha, Maltoje - 6 163 EUR/ha, mažiausios Latvijoje - 430 EUR/ha, Estijoje - 528, Lietuvoje - 623 EUR/ha.

Vidutinis ūkiuose laikomų sąlyginių gyvulių skaičius 100 ha žemės ūkio naudmenų ES šalyse svyruoja nuo 15 iki 289 gyvulių. Daugiausia jų auginama Olandijos ūkiuose - 289 sąlyginiai gyvuliai, Maltos ūkiuose - 212, Belgijos - 243, Danijos - 144 sąlyginiai gyvuliai. Mažiausiai laikomų sąlyginių gyvulių yra Bulgarijos ūkiuose - 15, Latvijos - 21, Vengrijos - 26,  o Estijos, Lietuvos ir Slovakijos - po 28 sąlyginius gyvulius.

Intensyvumo rodikliai parodo, kad gamybos efektyvumo lygis tarp ES šalių yra labai skirtingas. Šalies gamybos intensyvumą lemia skirtingos auginimo technologijos, žemės ūkio technikos ir darbo išteklių panaudojimas, ūkininkavimas nevienodo derlingumo žemėse, teikiama parama (subsidijos gamybai), žemės ūkio produktų ir gamybos išteklių kainos. Augant pagamintos produkcijos apimčiai, proporcingai auga ir išlaidos 1 ha žemės ūkio naudmenų.

Bendroji pridėtinė vertė, tenkanti žemės ūkio naudmenų ploto vienetui, rodo, kad ekonominis efektyvumas naujosiose ES šalyse narėse, palyginti su senbuvėmis, labai skiriasi. Prasčiausi rodikliai 2012 m. buvo Latvijos, kur pridėtinė vertė 1 ha žemės ūkio naudmenų sudarė 184 EUR /ha, Lietuvos - 308, Estijos - 361 EUR /ha, geriausi Slovėnijos - 929 EUR /ha.

Dėl ūkininkavimo bei gamtinių-klimatinių sąlygų ir specializacijos krypčių įvairovės gamybos rezultatai tarp ES šalių labai skiriasi. Pridėtinės vertės 1 ha žemės ūkio naudmenų rodiklis iš ES šalių aukščiausias yra Olandijoje, o Lietuvoje jis net 7 kartus mažesnis. Kur efektyviau panaudojami turimi ūkio gamybos ištekliai, ten ir sukuriama didesnė pridėtinė vertė.

Žemės ūkio ekonominių sąskaitų sistema leidžia įvertinti žemės ūkio produkciją, tarpinį vartojimą, bendrąją pridėtinę vertę, o žemės ūkio surašymo pagrindu apskaičiuoti standartinės produkcijos vertę, kuri nustato žemės ūkio gamybos potencialą, specializacijos kryptis, leidžia atlikti lyginamąją analizę visose ES šalyse. Lyginant ŽŪES apskaičiuotus rodiklius ir standartinės produkcijos vertės rodiklį, atsiskleidžia esminiai žemės ūkio veiklos gamybos potencialo pokyčiai, gamybos išteklių panaudojimas.

Žemės ūkio produkcija, tarpinio vartojimo išlaidos ir bendroji pridėtinė vertė, tiesioginės išmokos, vidutinis sąlyginis gyvulių skaičius ES šalyse 2012 m., EUR

Šaltinis: Eurostatas. Žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenys.

* ŽŪP - visi per ataskaitinį laikotarpį pagaminti žemės ūkio produktai, augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugų veiklos ir neatskiriamos ne žemės ūkio veiklos produkcija.

**  Be paukščių ir arklių.

Vaida ŠAPOLAITĖ, LAEI

2013/7